„Lietuvos žinios“, 2009 rugsėjo 1 d.

Nors apie prostatos ligas kalbama nemažai, dažnas vyras tebėra įsitikinęs, kad pati prostata yra liga. Apie klaidingas nuomones bei stereotipus, nuo uždegimo iki vėžio gydymo, pasakojo Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas Edmundas Štarolis. 

Pasak mediko, neretai manoma, kad prostatos ligos kamuoja tik vyresnio amžiaus vyrus. Tačiau tai netiesa. Dažnas trisdešimtmetis keturiasdešimtmetis net neįtaria, kad serga prostatitu - priešinės liaukos uždegimu, lydimu dažno ir skausmingo šlapinimosi. Ši liga yra gana išplitusi. Nors ir ne pati pavojingiausia, ji labai kenkia gyvenimo kokybei. Pasak E.Štarolio, nemalonumai, patiriami esant lėtiniam prostatitui, lygintini su priešinfarktine būsena ar kai kuriomis žarnyno ligomis, pavyzdžiui, Krono liga. Statistika rodo, kad lėtinis prostatitas yra viena dažniausių 30-40 metų vyrų vizitų pas urologą priežasčių.

2009 12 04

LR Seimo nario dr. Gedimino Navaičio Labdaros ir paramos fondas Vilniaus miesto universitetinės ligoninės bibliotekai  padovanojo 430 egzempliorių grožinės, mokslinės, edukacinės, dailės literatūros knygų. Ligoninės bibliotekai – tai didžiulis turtas ir didelė dovana.

INFORMACIJA APIE PANDEMINĮ GRIPĄ A(H1N1) ir situaciją Lietuvoje bei pasaulyje

„Lietuvos sveikata“, 2009 liepos 2-8 d.

Alytiškė Aldona V. (56 m.) jau yra ištvėrusi 22 operacijas. Kojų ji nebeturi aukščiau kelių, ant rankų tėra likę trys pirštai. Po penkias valandas trūkusios procedūros, kuomet jai sulašinta dozė kraujagysles veikiančių vaistų, ligonė į palatos lovą iš savo vežimuko, kuriuo juda jau 11 metų, tiesiog įvirsta. Jos spintelė nukrauta laikraščiais, ji neįtikėtinai mitriai pakelia vis skambantį mobilųjį. Reta autoimuninė liga, obliteruojantis trombangitas, kaip Aldona sako, jai pakirpo sparnus, tad lieka į gyvenimą kabintis tuo, kas liko.

Ligos pranašės - opos ant pirštų
Neseniai bankrutavusiame Alytaus medvilnės kombinate Aldona 17 metų dirbo kokybės kontroliere. Prieš keturiasdešimtmetį į opeles ant rankų pirštų būtų pernelyg nekraipiusi dėmesio, bet tapo sunku nusiimti rietimus audinio apžiūrai. Kai opos susidarydavo ant kojų pirštų, pasidarė keblu apsiauti. Trisdešimt aštunto dydžio batelius dėvėjosi moteris buvo priversta autis vyrišką, 41 dydžio apavą. Kombinate niekas apie nedarbingumo lapelį girdėt nenorėjo – neva jauna, sveika. Tik vienas apskrities ligoninės terapeutas nustatė kraujotakos sutrikimus ir liepė nedelsiant susirūpinti sveikata, nors nei kardiologai, nei kiti specialistai negalėjo rasti negalavimo priežasties.

20 dažniausiai užduodamų klausimų apie pandeminį gripą A(H1N1)v

Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos atsakymai į klausimus apie naująjį gripą.

1. Kas yra gripo A(H1N1)v virusas?

Gripo A(H1N1)v virusas – tai naujas gripo viruso potipis, sukeliantis žmonių susirgimus. Jo sudėtyje yra kiaulių, paukščių ir žmonių gripo viruso genų segmentų. Tokios genetinės sudėties gripo virusas niekada anksčiau nebuvo nustatytas. 

2. Kuo skiriasi pandeminis A(H1N1)v gripas nuo kiaulių gripo?

Gripo A(H1N1)v virusas skiriasi nuo kiaulių gripo virusų. Kiaulių gripas – ūmi kiaulių kvėpavimo takų liga, sukelta A tipo gripo viruso. Kiaulių mirtingumas nuo šio gripo yra mažas, kiaulės paprastai pasveiksta per 7–10 dienų. Kiaulių kilmės gripo virusas sukelia infekciją laukiniams ir naminiams paukščiams, arkliams ir žmonėms. Tarp rūšių virusas perduodamas retai. Iki šiol iš kiaulių buvo išskirti 3 gripo A viruso potipiai: H1N1, H1N2 ir H3N2.

Žmonių susirgimai kiaulių gripu nustatomi epizodiškai nuo XX a. šeštojo dešimtmečio. Dažniausiai juo sirgo žmonės, turintys tiesioginį kontaktą su kiaulėmis (pvz., dirbantys kiaulių fermose ir pan.). Iš viso nuo 1958 m. Europoje užregistruota 17 tokių atvejų.
Pažymėtina, kad kiaulių gripas neperduodamas žmogaus žmogui. O naujasis gripo A(H1N1)v virusas plinta tarp žmonių: tai yra, sergantis žmogus užkrečia kitus žmones.

„Sveikas žmogus“, Nr. 7, 2009 m. liepa-rugpjūtis

Arterinės hipertenzijos gydymo pradžia medikamentais priklauso nuo sistolinio ir diastolinio AKS padidėjimo laipsnio bei nuo bendros širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Svarbiausias arterinės hipertenzijos gydymo tikslas yra ilgalaikės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos sumažinimas, o tam būtina sumažinti AKS bei šalinti modifikuojamus rizikos veiksnius. Kaip parinkti pacientui tinkamus vaistus ir kas svarbiausia vartojant vaistus nuo arterinės hipertenzijos, kalbamės su VMUL Kardiologijos skyriaus vedėju, medicinos mokslų daktaru MYKOLU BILIUKU.

Medikamentai turi ne tik mažinti kraujospūdį, bet ir veikti bendrą sveikatos būklę
Esant mažai rizikai, jeigu, kurį laiką pabandžius nemedikamentinį gydymo būdą, rezultatų nepasiekiama, skiriami medikamentai. Vidutinės, didelės ir labai didelės rizikos grupės pacientams medikamentinis gydymas skiriamas iš karto, tik nustačius ligos diagnozę. Pacientui parenkamas konkretus vienas medikamentas arba medikamentų derinys. Gydytojas vadovaujasi tam tikrais kriterijais, parinkdamas pacientui medikamentus, t.y. atsižvelgiama ne tik į arterinio kraujospūdžio didumą, bet ir į paciento bendrą sveikatos būklę, gretutinius susirgimus, širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius. Paskirti vaistai turi ne tik mažinti kraujospūdį, bet ir veikti bendrą sveikatos būklę, apsaugoti organus - taikinius nuo pažeidimų.

Lapkričio 5 d. ligoninėje viešėjo žinomas Lietuvos kardiochirurgas, LR Mokslų akademijos akademikas, profesorius Jurgis Brėdikis. Didžiojoje auditorijoje vyko profesoriaus naujo kūrybinio darbo, beletristikos knygos ,,Ties riba”, pristatymas. Tai – jau trečioji profesoriaus knyga, kurią jis išleido šį pavasarį savo 80-ojo jubiliejaus proga.

„Sveikas žmogus, Nr. 6, 2009 m. liepa

Arterinę hipertenziją sukelia keletas veiksnių: paveldimumas, kai kurios ligos, amžius, fizinis ir emocinis stresas, viršsvoris, žalingi įpročiai, netaisyklinga mityba... Nėštumas taip pat turi didelę įtaką: pasaulyje arterine hipertenzija serga nuo 10 procentų nėščiųjų. Kokia nėštumo įtaka padidėjusiam kraujospūdžiui ir kuo pavojinga arterinė hipertenzija nėštumo metu, kalbamės su VMUL Kardiologijos skyriaus vedėju, medicinos mokslų daktaru Mykolu BILIUKU.

Nėštumo poveikis kraujospūdžiui
Nėštumo pradžioje padidėja hormono progesterono kiekis kraujyje, o tai turi įtakos arteriniam kraujospūdžiui, nes atpalaiduojami smulkiųjų arterijų lygieji raumenys. Dėl to sumažėja arterijų tonusas, jų spindis šiek tiek padidėja, o kraujo spaudimas – sumažėja. Nėštumo metu kinta hemodinamika: didėja kraujo plazmos, eritrocitų kiekis, bendrasis kraujo tūris, dažnėja širdies susitraukimų dažnis, mažėja kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija, sistolinis kraujo spaudimas bei kraujagyslių pasipriešinimas. Vienoms moterims pirmaisiais nėštumo mėnesiais kraujo spaudimas lieka toks pat arba net nukrinta. Tada moterys jaučia mieguistumą, lengvą galvos svaigimą, greitai pavargsta. Kai kurioms moterims spaudimas būna šiek tiek nukritęs net iki 20 savaitės.