Kauno medicinos universiteto klinikose įtarė obliteruojantį trombangitą, tačiau nepatvirtino - nepatikėjo, kad tokia jauna galėtų sirgti. Santariškių klinikose rekomendavo kreiptis į kraujagyslių chirurgą prof. Vytautą Triponį. Tuomet kojų skausmai naktimis jau buvo nebepakeliami – kojas Aldona turėdavo būtinai nuleisti nuo lovos. Kai tik bandydavo užmigti, skausmas priversdavo vėl sėstis lovoje. Prof. V.Triponis išoperavo vienos kojos arterijas, o moteris skundžiasi, kad kitą skauda. Išoperavo kitą koją. Artėjo pirmoji amputacija.
Baiminasi likti be pirštų
„Greitai kojos pirštas nuvyto tarsi vyšnios šakelė - tiesiog pajuodo, pasidarė nejautrus“. Paskui amputacijos sekė vieną kitą, nespėjant nė kvapo atgauti. „Susidaro opelė, išopėja nagas, pasirodo kaulas – ir vėl tenka pirštą trumpinti.“ Vėl atsinaujino kojų skausmai. „Tik atsiguli - ir kaip elektra krečia. Kojas nuleidi - rymai, tik atsiguli – vėl kad supurtys“. Po pusantrų metų nuo pirmųjų ligos simptomų dėl prasidėjusios gangrenos teko patrumpinti koją, paskui atėjo laikas ir rankų pirštų amputacijoms. „Ir prasidėjo Mikučio vargai...“ - tarsi svetimą ligos istoriją pasakoja moteris, o akyse tvenkiasi ašaros. Nes ant vieno iš trijų likusių rankos pirštų randasi opelė. Moteriai skaudžiausia, kad užuot pakenkusi tik rankas ar tik kojas, jai liga apėmė visas galūnes. Labiausiai Aldona bijo likti visai be rankų pirštų.
Prisivertė mesti rūkyti
Ponia Aldona žino, kad jos liga progresuoja dėl rūkymo, tačiau jai skaudūs nuolatiniai priminimai, kad ji rūkė. „Visi man prikiša rūkymą, bet aš niekaip negaliu sutikti, kad tai yra mano ligos priežastis. Kombinate visos rūkė, pabandžiau ir aš užsitraukti. O ir pradėjau jau dvidešimt šešerių būdama“. Kraujagyslių chirurgų raginama, kad ir pavėluotai, bet Aldona prisivertė mesti rūkyti. „Kai gulėdavau ligoninėje, laikydavausi nerūkydama. O vienais metais aš čia devynerius mėnesius pragulėjau. Kada rūkyti? Kai būdavau namuose, draugės ragindavo nustoti rūkius. Tuomet atrodydavo, o ką daugiau veikti? Kompanijos nėra, tai kaip atsisakyti vienintelio malonumo parūkyti. Paskui gulėjau Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, mane mokė vaikščioti su protezu. Grįžusią po reabilitacijos ištiko širdies infarktas. Nuo to laiko ketverius metus visai neberūkau“.
Išmoko nekaltinti likimo
Su vyru išsiskyrusios Aldonos vaikai sukūrė šeimas ir išsiskirstė kas sau. Gyvenanti daugiabučio antrajame aukšte moteris antri metai neišsirūpina keltuvo. Jį žada padaryti greičiausiai per dvejus metus. Iš namų invalido vežimėlyje ją kartais išstumia socialinė darbuotoja, nes dukra gyvena užsienyje, sūnus – Marijampolėje, o anksčiau ją lankiusios kolegės, bankrutavus Alytaus medvilnės kombinatui, karštligiškai ieško, kur užsidirbti pensijai. Su Amerikoje gyvenančia dukra moteris bendrauja skaipu, perskaito naujienas „Delfyje“, užsiprenumeravusi „Lietuvos rytą“, kitų dienraščių. „Iš pradžių daug galvojau, kodėl mane Dievas taip nubaudė. Matau per langą prie konteinerių besikuičiančius benamius, bet jie su rankomis ir kojomis. O aš, buvusi tokia aktyvi, nė vieno koncerto Alytuje nepraleidžianti ir tiesiog bendrauti mėgstanti turiu gyventi, kaip tas paukštis pakirptais sparnais. Dabar apie ligą nebegalvoju, savęs ir nieko kito nebekaltinu. Daug skaitau. Ir kartais man atrodo, kad draugės truputį ir nušneka, ir viską, kas Lietuvoje dedasi, pernelyg dramatizuoja. Dukra mane giria, kad aš lavėju. Ryte užvalgau, peršluostau kambarį, prasiskalbiu. Ateina gydytoja kraujospūdžio pamatuoti ir stebisi, kad aš jos nekeikiu. Bet aš to niekada nedarau. Kaip yra - taip yra“ - save drąsina moteris, neturinti daugiau į ką atsiremti – tik į save.
Vilniaus miesto universitetinės ligoninės 2-ojo Angiochirurgijos skyriaus vedėjas gydytojas angiochirurgas Eugenijus Janušauskas: „nežinau nė vieno trombangitu sergančio ligonio, kuriam teko amputuoti galūnes ir kuris nerūkė“.
– Obliteruojantis (užakinantis ) trombangitas arba arteriitas – palyginti reta liga Lietuvoje. Dažna – Viduriniuosiuose ir Tolimuosiuose Rytuose. Šiai ligai būdingas arterijos sienelės uždegimas, siaurinantis arterijos spindį, vėliau sukeliantis trombozę ir arterijos užakimą. Liga prasideda pažeisdama smulkiąsias arterijas – pirštų, pėdos, blauzdos, plaštakos, dilbio. Ši patologija priklauso autoimuninių ligų grupei ir konservatyviosios angiologijos sričiai. Gydymas sėkmingesnis, jei liga anksti nustatoma.
Lietuvoje ligoniai sergantys šia liga gydomi kraujagyslių chirurgijos centruose, – Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje Lietuvos kraujagyslių chirurgijos centras yra sukaupęs didžiausią patyrimą. Čia taikomi konservatyvūs ir chirurginiai šiuolaikiniai diagnostikos ir gydymo metodai. Jeigu yra galimybė – atstatoma kraujotaka chirurginiais metodais ir išsaugoma galūnė. Taikomi ir arterijų plėtimo metodai, ir simpatinių mazgų pašalinimo operacijos, taip vadinamos simpatektomijos, kurių tikslas atpalaiduoti arterijų raumenis ir pagerinti kraujotaką. Tik išnaudojus visas konservatyvaus gydymo vaistais, gerinančiais kraujotaką galimybes, jeigu pirštų ar galūnės gangrena progresuoja, atliekama amputacija.
Ligos progresavimas susijęs su rūkymu. Metus rūkyti, kraujotaka gali labai pagerėti. Gan sunku atsisakyti šio žalingo įpročio, tačiau pacientų, kurie metė rūkyti iš karto nustačius ligą, gydymo rezultatai geresni.
Rūkymas sukelia arterijų spazmą, susiaurėjęs arterijų spindis dar daugiau susiaurėja, sulėtėja kraujo tėkmė ir arterija trombuojasi. Nepadeda ir vaistai. Rūkymas pažeidžia arterijos endotelį, kuris ir taip pažeistas ligos autoimuninio proceso. Šita liga žmonės suserga jauni. Sunkinantis ligos faktorius – rūkymas. Pats jauniausias pacientas, kurį esu gydęs obliteruojančiu trombangitu, buvo 14 metų. Ir rūkė jis, deja, nuo aštuonerių. Kita pacientė, 16 metų – šiandien jau be abejų kojų. Jeigu ligoniai susirgę nemeta rūkyti, šita liga progresuoja. Turiu pacientą, kuris pirmą kartą į mus kreipėsi 1978 m., taigi, prieš trisdešimtį metų, bet iki šiol jis – su kojomis ir rankomis, tik ant vienos kojos neturi 4 pirštų, ant kitos – 3. Operacijų jam taip pat daryta daug, bet jis paklausė mūsų ir metė rūkyti. Šios ligos progresavimą galima sustabdyti priklausomai nuo to, kaip pacientas laikosi režimo. Konservatyvus gydymas – tai ne vien vaistai, o tam tikras gyvenimo būdas, kuris aptariamas su gydytoju.
Ši pacientė mūsų ligoninėje gydoma ir sekama jau daugiau kaip 20 metų. Pradėjo ją gydyti prof. Vytautas Triponis. Atliktos 22 įvairios operacijos. Amputuotos abi kojos, 7 rankų pirštai. Bet, štai, jau trys metai, kaip nieko nereikia nupjauti. Ligonė šiuo metu gydoma alprostadiliu, kraujotakos sistemą veikiančiu vaistu, kuris gerina mikrocirkuliaciją, mažina eritrocitų agresiją, gerina ląstelių medžiagų apytaką, slopina trombocitų aktyvaciją.
Solveiga Potapovienė
