Vaistų vartojimo nepertraukiamumas ypač svarbus gydant arterinę hipertenziją
Pacientai privalo laikytis arterinės hipertenzijos gydymo rekomendacijų: vartoti visus paskirtus vaistus, neskubėti savavališkai pakeisti vaistų ir jokiu būdu nenutraukti jų vartojimo, net ir tuo atveju, jei kraujospūdis sumažėjo. Tačiau sumažinti geriamų vaistų dozes arba jų skaičių galima. Pacientai, kurie, pasiekia tikslinį kraujospūdį, dažnai patys nusprendžia vaistų išvis nebegerti, o tai - klaida. Arterinės hipertenzijos gydymo medikamentais ypatybė – nepertraukiamumas, t.y. reikia neskubėti keisti vaistų, o tuo labiau negalima savavališkai nutraukti jų vartojimo. Pradėjus gydymą medikamentais, tik po 3-4 savaičių prasideda optimalus vaistų veikimas, o gydymo rezultatai pasireiškia tik po kelių mėnesių. Vaistai, kurie sureguliavo kraujospūdį, jį ir palaiko, todėl nustojus vartoti vaistus, kraujospūdis vistiek po kurio laiko pradės didėti. Svarbu atminti, kad būtina laikytis vaistų vartojimo rekomendacijų ir iškilus klausimams konsultuotis su gydytoju. Būtina įsidėmėti, kad tas pats vaistas ir ta pati jo dozė kiekvieną žmogų veikia skirtingai, tad gali tekti išbandyti keletą vaistų, kol bus rastas tinkamiausias vienas preparatas ar jų derinys. Todėl būtina informuoti savo gydytoją apie kitus vartojamus vaistus ir savijautos pokyčius.
Vieni vaistai visiems pacientams netinka
Prieš skiriant vaistą ar vaistų derinius, svarbu išsiaiškinti, ar nėra kontraindikacijų jų vartoti, ar anksčiau medikamentai nėra sukėlę pacientui nepageidaujamų reakcijų. Kiekvienam pacientui turėtų būti parenkamas tas vaistas ar jų deriniai, kurie nesukelia šalutinio poveikio. Parenkant medikamentinį arterinės hipertenzijos gydymą labai svarbu, kad jį gerai toleruotų kiekvienas pacientas, tačiau reikia neužmiršti, kad vieni vaistai visiems gydyti netinka. Vaistų parinkimą lemia keletas svarbių veiksnių: paciento amžius, prieš tai taikytas gydymas, jau taikyto gydymo rezultatai, ligonio savijauta, o svarbiausia – rizikos veiksniai, organų - taikinių pažeidimai, gretutinė širdies ir kraujagyslių patologija, inkstų patologija, cukrinis diabetas. Jei pacientui ligos pradžioje nustatoma didelė rizika, net ir sumažinus kraujospūdį iki normalaus, tačiau neparinkus medikamentų, veikiančių gretutines ligas, pacientas vis tiek liks didelės rizikos grupėje.
Ypatingai svarbu, kad vartojamų vaistų poveikis turi trukti 24 valandas, todėl pirmenybė turėtų būti skiriama tiems vaistams, kurie užtikrina 24 valandų arterinio kraujospūdžio kontrolę. Vaistus būtina vartoti pagal gydytojo rekomendacijas: rekomenduojama išgerti ne vieną kartą per parą, bet du kartus – ryte ir vakare. Šiuolaikiniai vaistai arterinei hipertenzijai gydyti beveik nesukelia pašalinio poveikio skrandžiui, todėl baimintis dėl to pacientai neturėtų. Vaistai efektyviau veikia išgerti iki valgio.
Jei pacientas vaisto netoleruoja, gydytojas parenka kitus vaistus
Dauguma arterine hipertenzija sergančių pacientų turi būti pradedami gydyti palaipsniui. Norint pasiekti tikslinį kraujo spaudimą, didelei daliai gydomų pacientų prireikia daugiau nei vieno kraujo spaudimą mažinančio vaisto. Atsižvelgiant į arterinio kraujospūdžio dydį bei bendrą paciento savijautą, gydymas pradedamas nedidele vieno vaisto doze arba dviejų vaistų nedidelių dozių deriniu. Jei pacientas vieno vaisto netoleruoja, tai visuomet yra galimybė pakeisti tą vaistą kitu ir surasti tinkamiausią. Penkios pagrindinės antihipertenzinių vaistų grupės – diuretikai, beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų antagonistai, AKF inhibitoriai, angiotenzino receptorių antagonistai – tinka tiek pradiniam, tiek ir palaikomajam arterinės hipertenzijos gydymui. Gydytojas, atsižvelgdamas į paciento ligos diagnozę, parenka vaistus konkrečiam pacientui. Pabrėžtina – gydomas ne padidėjęs kraujospūdis, o konkretus žmogus, kuriam yra padidėjęs kraujospūdis. Arterinė hipertenzija – liga, kuri gydoma visą gyvenimą ir yra didžiulė tikimybė, kad nuoseklus ir efektyvus medikamentinis gydymas bei paciento gyvenimo būdo korekcija, gali žymiai pagerinti eigą ir prognozes.
Inga Markūnaitė
