Per mažas kraujospūdis pavojaus nekelia, jis tik slopina, moteris jaučiasi pavargusi, išsekusi. Tačiau jeigu nėštumo pradžioje kraujospūdis nesumažėja ir lieka normalus, gali būti didesnė tolimesnio arterinio kraujospūdžio padidėjimo rizika nėštumo metu. Šiuo atveju moterims pas ginekologą tenka lankytis dažniau, atidžiau stebima jų sveikatos būklė: ar neatsiranda tinimų, ar nėra baltymo šlapime. Padidėjęs kraujospūdis, baltymas šlapime ir tinimai rodo, kad prasidėjo gilesni medžiagų apykaitos sutrikimai. Kai nėščiosios kraujospūdis didėja, tenka pradėti gydymą, kad būtų išvengta didesnių komplikacijų.
Arterinės hipertenzijos klasifikacija nėštumo metu
Diagnostiniais kriterijais remiamasi klasifikuojant arterinę hipertenziją nėštumo metu.
Nėštumo metu arterinė hipertenzija diagnozuojama pagal absoliutų arterinio kraujospūdžio dydį 140/90 mmHg ir daugiau bei reliatyvų jo padidėjimą, lyginant iki nėštumo. Hipertenzijos klasifikacija nėštumo metu nulemia, koks gydymas bus taikomas bei kokioje rizikos grupėje yra nėščioji.
Jeigu iki nėštumo buvo diagnozuota arterinė hipertenzija, tai po gimdymo arterinis kraujo spaudimas ir toliau išlieka padidėjęs. Todėl jau planuojant nėštumą būtina nuolat lankytis pas gydytoją ir laikytis gydytojo rekomendacijų. Šiuo atveju moteris nėštumo metu ypatingai stebima, kad dar labiau nepablogėtų jos sveikatos būklė ir nebūtų grėsmės vaikelio gyvybei.
Jei iki pastojimo moters arterinis kraujospūdis buvo normalus ir didėja nuo pirmųjų nėštumo dienų, tai vadinama nėščiųjų hipertenzija. Nėštumo hipertenzija diagnozuojama, kai sistolinis kraujospūdis nėštumo metu pakyla per 25 mmHg, diastolinis – per 15 mmHg, palyginti su buvusiu iki nėštumo arba su pirmojo trimestro kraujospūdžiu. Nėštumo metu buvęs aukštas kraujospūdis po gimdymo paprastai grįžta į normos ribas. Per kiekvieną konsultaciją moteriai matuojamas arterinis kraujospūdis, sekamas jo padidėjimas bei moters ir vaikelio sveikatos būklė, o iškilus arterinės hipertenzijos grėsmei – skiriamas gydymas.
Preeklampsija suserga maždaug 6 % moterų, kurioms nebuvo arterinio kraujospūdžio sutrikimų iki nėštumo, ir apie 20 % nėščiųjų, kurios prieš pastodamos jau buvo susidūrusios su padidėjusio kraujospūdžio problema. Išsivysčius preeklampsijai, pakyla kraujospūdis, šlapime randama baltymo, atsiranda patinimų. Kai kurios moterys skundžiasi regėjimo sutrikimais, pykinimu, stipriais skausmais skrandžio srityje. Dažniausiai preeklampsija pasireiškia po 30 nėštumo savaitės, tačiau gali pasireikšti ir anksčiau. Esant indikacijoms, gali būti atliktas Cezario pjūvis net ir esant neišnešiotam nėštumui, nes preeklampsija kelia grėsmę vaikelio vystymuisi ir gyvybei bei mamos sveikatai. Jei preeklampsijos forma lengva, į ją vis tiek negalima numoti ranka, ši būklė gali progresuoti ir išsivystyti dar rimtesnė – eklampsija, kuriai būdingi traukuliai ir gali ištikti koma.
Kodėl nėštumo metu pavojingas padidėjęs kraujospūdis?
Nėščiosios turi būti stebimos, kad nepablogėtų inkstų funkcija, nenukentėtų vaikelis. Jei tai nedidelė arterinė hipertenzija – keičiamas gyvenimo būdas, darbo ir poilsio režimas, mitybos režimas, tačiau, jeigu liga nepasiduoda, gali nukentėti ar net žūti vaisius, moteriai gali išsivystyti širdies nepakankamumas, sutrikti inkstų funkcija, todėl, nėščiąją reikia nuolat sekti, atlikti būtiniausius tyrimus. Daugelis gydytojų pritaria nuomonei, kad nėščiųjų hipertenziją reikia gydyti jau tuomet, kai arterinis kraujospūdis siekia 140/90 mmHg. Pirminės ir antrinės hipertenzijos gydymas nėštumo metu prasideda nemedikamentiniu gydymu, bet, jei rizika didelė, skiriami ir medikamentai. Esant kraujo spaudimui 160/100 mmHg, beveik visada būtina pradėti gydyti medikamentais, net ir tuo atveju, jei nėščioji fiziškai nejaučia kraujospūdžio padidėjimo. Diastoliniam kraujospūdžiui esant didesniam nei 110mmHg, padidėja placentos funkcijos sutrikimo bei vaisiaus vystymosi atsilikimo rizika. Arterinei hipertenzijai gydyti nėštumo metu skiriami saugūs vaistai, kuriuos reikia vartoti pagal gydytojų paskirtas rekomendacijas. Kai kurių labai efektyvių medikamentų, kuriais gydoma arterinė hipertenzija, nėščiosioms skirti negalima.
Labai svarbu laiku pastebėti ir gydyti nėštumo metu išsivysčiusią hipertenziją, nes negydant ši liga gali komplikuotis eklampsija, kurios metu išsivysto nekontroliuojamas kraujospūdis, traukuliai, dažnai pažeidžiamas vaisius. Net, jei negalavimai atrodo visai nedideli, į juos nereikėtų numoti ranka. Esant padidėjusiam kraujospūdžiui, gimdos kraujagyslės būna spazmuotos, todėl vaisius nepakankamai aprūpinamas deguonimi, padidėja ir kraujo klampumas, organizme kaupiasi skystis. Vaisius nepakankamai aprūpinamas jam reikalingomis maisto medžiagomis, dėl to gali sulėtėti jo vystymasis. Aukštas arterinis kraujospūdis padidina ir placentos atsisluoksniavimo riziką, kuri gali sukelti ir motinai, ir vaikeliui pavojingą kraujavimą. Padidėjęs kraujospūdis gali būti ir preeklampsijos požymis, todėl nėščiosios sveikatos būklė turi būti nuolat sekama, atliekami visi būtiniausi tyrimai.
Galimybės išvengti arterinio kraujospūdžio padidėjimo nėštumo metu
Atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad nėštumo metu yra galimybė sumažinti arterinio kraujospūdžio padidėjimo riziką. Pirma, rekomenduojama vengti per didelio kūno masės padidėjimo, tačiau laikytis dietų taip pat nepatartina. Jei smarkiai svyruoja svoris, patartina keisti mitybos įpročius, koreguoti valgiaraštį. Nėštumo metu sumažinto druskos kiekio dieta netinka, nes nėštumo metu didėja cirkuliuojančio skysčio kiekis, jei su maistu nėščioji gaus per mažai natrio, kurio pagrindinis šaltinis – druska, organizmas patirs jo stoką. Žinoma, per didelis kiekis druskos taip pat nenaudingas. Kalcio papildai mažina kraujospūdžio padidėjimo tikimybę nėštumo metu. Šis metodas gali būti taikomas tuomet, kai moteris vartoja nepakankamai kalcio turinčių maisto produktų arba yra padidėjusi nėštumo sukeltos hipertenzijos rizika. Tačiau nerekomenduojama vartoti kalcio papildų nepasitarus su gydytoju. Žinoma, reikia laikytis darbo ir poilsio režimo, nevartoti alkoholio, nerūkyti, nebūti užterštose vietose, vengti nervinių sukrėtimų, nepervargti, pakankamai pailsėti ir išsimiegoti.
Inga Markūnaitė