„Leiskite gimti ir augti sveikam“ – tokio šūkio lydima Birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną, per šalies naujagimių skyrius keliavo akcija „Gimiau nerūkanti,-is“. Buvo sveikinami vaikučiai, gimę gegužės 31-ąją, Pasaulinę dieną be tabako.

Valstybinio psichikos sveikatos centro darbuotojos kartu su dienraščio „Respublika“ žurnalistais Vilniaus miesto universitetinės ligoninės 1-ame ir 2-ame Gimdymo skyriuose pasveikino 9 naujagimius ir jų tėvelius. Tai jau tampa šilta ir gražia tradicija, turinčia nors ir simbolišką, tačiau labai gilią prasmę. Akcijos organizatoriai bendrauja su šią dieną gimusiųjų naujagimių mamytėmis ir tėveliais, padovanoja marškinėlius su užrašu „Gimiau nerūkanti/is". Džiugu, kad šį kartą visos 9 mamos teigė, kad nerūko, kai kurios linkėjo mesti rūkyti ir tėveliams.

2010 05 12 

Kasmet gegužės 12-tąją viso pasaulio slaugytojai pažymi savo profesinę šventę – Tarptautinę slaugytojų dieną. Tarptautinė slaugytojų taryba paskelbė 2010 m. temą:  „Užtikriname kokybę, tarnaujame bendruomenių labui: Slaugytojos vadovauja lėtinėmis ligomis sergančių pacientų priežiūrai“. Gegužės 12 d. šventomis Mišiomis Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje prasidėjo slaugytojų šventės minėjimui skirta programa. LR Vyriausybės rūmų salėje vyko Respublikinė konferencija, skirta Tarptautinei slaugytojų dienai. 

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys, sveikindamas su Tarptautine slaugytojų diena, linki Lietuvos slaugos specialistams sveikatos ir profesinės sėkmės atsakingame darbe: „Jūs atliekate labai svarbų darbą, nes iš esmės esate sveikatos apsaugos sistemos akys, rankos ir širdys. Džiaugiuosi Jūsų pastangomis teikti geresnes slaugos paslaugas pacientams, Jūsų dėmesingumu, nuoširdumu, sąžiningumu”. Pasak ministro, kiekvienoje pasaulio šalyje didėja lėtinių ligų našta ir tinkamų, prieinamų, sveikatos priežiūros paslaugų poreikis. Tai suteikia slaugytojams galimybes reikšmingai prisidėti prie gyventojų sveikatos gerinimo visame pasaulyje, ypatingą dėmesį skiriant lėtinių ligų prevencijai ir pacientų  slaugai.

„Lietuvos medicinos kronika“, 2010 vasario 24 d.

Premjeras Andrius Kubilius labiausiai korumpuota Lietuvoje tituluojamą sveikatos apsaugos sistemą yra linkęs patikėti valdyti teisininkui su „tvirtu politiniu stuburu“. Toks, anot Vyriausybės vadovo, yra liberalcentristas Raimundas Šukys. A.Kubiliaus manymu, R.Šukio tap;imas sveikatos apsaugos ministru dabartinėje situacijoje būtų ypač svarbus ir vertingas dalykas. Pasak premjero, šiuo metui sveikatos apsaugos sistemai valdyti reikia žmogaus, kuris galėtų išgyvendinti iš jos korupciją ir ją reformuoti.

Kitas galimas kandidatas į šį postą – dabartinis ministro patarėjas 37 metų gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius, kuris vadovauja ir Vilniau miesto psichikos sveikatos centrui.

Kokio naujo ministro tikisi medikai? Ar jam būtinas medicininis išsilavinimas?

Vilniaus miesto universitetinės ligoninės direktorius Rimantas Keblas:

Visų pirma norėtųsi, kad tai būtų sąžiningas žmogus. Antra, jis turėtų aiškiai suprasti, kodėl eina į šį postą. Norint vadovauti sveikatos apsaugai, vykdyti jos strategiją, reikia ne tik žinių – kartais reikia suprasti ir potekstę.

Jeigu ministras ateis iš vadovų aplinkos, jam vėl bus sunku persiorientuoti į aukštesnį lygį. Tokių ministrų praktika rodo, kad jų mąstymas vis dėl to lieka apskrities ar rajono ligoninės, kuriai jie vadovavo, lygio. Tuo tarpu Ministerijos vadovas privalo mąstyti šalies mastu.

Iš ne kiekvienas geras ar net labai geras įstaigos vadovas gali tapti geru ministru. Tokių žmonių reikia ieškoti, nes, kad ir kaip gaila, mūsų šalyje nėra ruošiami: nėra rengiami nei profesionalūs politikai, nei profesionalūs vadovai.

Daugeliui geras vadovas asocijuojasi su geru vadybininku. Iš tiesų, be vadybos žinių, ko gero, nėra net ko pretenduoti į ministro kėdę. Vadybos išmanymas – privalumas. Tačiau vadyba – tai tik įrankis nu,matytiems tikslams pasiekti. Bet juk tuos tikslus reikia ir gerai išmanyti.

Taip pat privalumu laikyčiau ir medicininį išsilavinimą. Iš tiesų mediciną išmanantieji ir toje terpėje buvę žmonės lengviau susivoks sveikatos sistemoje. Tačiau tai tikrai nėra būtina.

Kitas dalykas, kad ministras nėra vienas karys laukuose. Ministrą „padaro“ svita. Kuo ji užsiima ir kiek ji naudinga – tai yra svarbiausia. Galiausiai ministras yra tik iškaba, kurią iškelia partija. Taigi, kokią turi, tokią ir kabina. Ministras – tai politinė figūra. Jis turi įgyvendinti savo partijos politiką sveikatos srityje, kuri išdėstyta jos programoje. Kaip tą programą įgyvendinti, nuo kokių uždavinių pradėti – tai jau sprendžia Ministro komanda.

Būtų žavu, kad su kiekvienu nauju ministru nesikeistų sveikatos apsaugos tikslai ir uždaviniai. Blogiausia, kai naujas ministras iškelia vis naujus tikslus. Manau, kad todėl 20 metų ir nevyksta reforma.

"Sveikas žmogus" 2010 m. vasaris Nr. 2

Diabetinės pėdos sindromas – pagrindinė sergančių cukriniu diabetu ligonių gydymo stacionare priežastis. Tai didžiausią invalidumą sukelianti cukraligės komplikacija. Iš anksto vykdant profilaktiką, galima išvengti itin skaudžių pasekmių – kojos amputacijos. Apie diabetinės pėdos priežiūrą bei profilaktines priemones kalbamės su Vilniaus miesto universiteto ligoninės 4-ojo abdominalinės chirurgijos skyriaus slaugytoja LORETA KARALČIUKIENE.

Kokios pagrindinės diabetinės pėdos vystymosi priežastys? Ar visiems, diagnozavus cukraligę, jau būna šis sindromas?

Pagrindinė diabetinės pėdos vystymosi priežastis yra bloga glikemijos kontrolė. Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje neišvengiamai kenkia kraujagyslėms ir smulkiosioms kraujagyslėms, kurios yra pėdose, akyse bei inkstuose, pasireiškia encefalopatija. Ilgą laiką galima išvengti šios komplikacijos, jei pacientas tinkamai kontroliuotų cukraus kiekį kraujyje ir, žinoma, atsakingai rūpintųsi savo sveikata. Labai svarbu žalingų įpročių atsisakymas, sudaryto valgiaraščio laikymasis, paskirtų medikamentų vartojimas, fizinis aktyvumas bei rūpinimasis pėdomis.
Diabetinės pėdos sindromas ne visiems vystosi vienodai. Pastebiu, kad daug pacientų neįvertina galimų komplikacijų, pasitaiko tokių, kurie tinkamai neprižiūri pėdų, neplauna jų, dėvi netinkamą avalynę, jau nekalbant, kad nenaudoja tepalo. Gydytojai sergančiuosius cukriniu diabetu bei jų artimuosius apie šį sindromą informuoja, kad jie galėtų atsakingai įvertinti galimas komplikacijas, kurios dažnai būna labai skaudžios. Tačiau, nepaisant to, ne visi pacientai linkę atsakingai prižiūrėti pėdas.

2010 m. gegužės 2 d.

„Anksčiau nebuvo vaistų, nebuvo aparatų, kaip pagalvoji, kuo mes anksčiau gydydavom tuos vaikus!.. Dabar yra vaistų, yra aukščiausios kokybės aparatūra, – bet nėra pinigų. Anksčiau buvome „uždaryti“, tačiau nežiūrint į tai, šiandien Lietuvos vaikų gydytojai yra gerai parengti ir vertinami kaip vieni geriausių Europoje. Bet šiandien pediatrų labai trūksta, nes jie išvažiuoja, be to buvusios ir esamos „reformos“ padarė viską, kad vaiko sveikatos prioritetas valstybės prioritetų sistemoje net teoriškai nebėra keliamas“, – tokius akcentus dėlioja vaikų ligų gydytojas patriarchas,  pedagogas, ilgametis vadovas, habilituotas mokslų daktaras, Profesorius Algimantas RAUGALĖ, šiandien švenčiantis savo 70-etį. Ta proga prof. Algimantui Raugalei įteiktas Sveikatos apsaugos ministro Padėkos raštas ir Vilniaus miesto mero Padėkos raštas. Tai - dar vienas įvertinimas šalia visos eilės iškiliausių apdovanojimų, premijų ir vardų, kurie jubiliatui yra suteikti už nuopelnus medicinoje per 47 darbo metus.

Nors jubiliejinės sukakties proga norėtųsi kalbėti apie pasiekimus, progresą, gražius dalykus, tačiau prof. Algimantas Raugalė vieną paskui kitą beria vaikų ligų gydymo problemas, kurios šiandien neleidžia vaikų ligų Profesoriui jaustis pakiliai ir šventiškai.

„Valstiečių laikraštis“, 2010 sausio 23 d.

Kiek sveikata turi rūpintis ligonis ir kiek to rūpesčio palikti gydytojui?

Virginija Barštytė

74 metų Julija širdies aritmija serga nuo 2001 metų. Ypač kankinosi keletą paskutinių mėnesių. Dar prisidėjo skydliaukės negalavimai bei kitos bėdos. Poliklinikos gydytoja pasakė, jog ji ne kardiologė ir patarė kreiptis į specialistą. Jei Julija būtų laukusi, kol specialistas ją priims pagal registraciją, prarastų mėnesį ar gal net daugiau, tad kreipėsi į privačią gydytoją-kardiologę. Ši apžiūrėjusi nepasakė: „Šiandien pat patariu gultis į ligoninę...“ Nors širdies ritmas buvo smarkiai aukštesnis nei normalus.

Ką gi, Julija pamąstė paprastai: jei niekas nepadeda, pati sau padės. Vaistinėje nusipirko Ritmonorm, o pasiskaičiusi instrukciją išsiaiškino, jog nieko bloga neatsitiks, jei per dieną išgers 5 tabletes.

Tą pačią dieną ryte išgėrė 2, kiek vėliau dar 2, per pietus vėl 2 tabletes... Lyg ir pradėjo snausti, tapo lengviau kvėpuoti. O, kad būtų sustojusi... Bet vakare išgėrė dar 2 ir, ko gero, dar 2, viso labo – 10 tablečių. Diagnozė po tokio persistengimo aiški - apsinuodijimas.

Ligonei buvo labai bloga, kojos jos nebelaikė, vyras iškvietė greitąją pagalbą...

Julija atsibudo po kelių parų Lazdynuose, Ūmių apsinuodijimų skyriuje. Lyg pro rūką prisimena „kvotą“ (pavardė, vardas, gimimo metai, vaikai, anūkai...) beprotiškai  šaltame ligoninės koridoriuje. Prie kardiologinių bėdų prisidėjo dar ir plaučių uždegimas.

Reanimacijos skyriuje ligonė išgulėjo 6 paras, kol pagaliau atsidūrė Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Kardiologijos skyriuje. Baigdama savo pasakojimą, ponia Julija reziumavo:

„Savigyda užsiimti pragaištinga, dabar vos pažvelgiu į tabletę, ir mane suima baimė.“

Apie vis dažnesnį reiškinį – savigydą šnekamės su Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėju medicinos mokslų dr. Mykolu Biliuku.

- Vis dar vadovaujamės senu požiūriu, jog už mūsų sveikatą atsako gydytojai?

- Lyg ir patogi tokia nuostata. Jei kas nors ne taip, kalti daktarai. Bet gyvuoja ir kitas požiūris: kam tie daktarai... Yra knygų, žurnalų, internetas, pats pasiskaitau, pats esu protingas. O juk iš esmės reikia gydyti ne ligą, o pacientą, su tik jam būdingomis savybėmis, charakteriu, o kartais ir neprognozuojamu elgesiu.

Visada malonu, kai šventė. Tačiau gydytojui ši diena yra normali darbo diena – ligonių priėmimas, planinės operacijos, procedūros, - gal tik tądien vieni kitiems dažniau nusišypso, praskaidrina nuotaiką.

Profesinę šventę – Medicinos darbuotojų dieną Vilniaus miesto universitetinės ligoninės medikai pažymėjo rytinėje konferencijoje, kuri tądien buvo ne apie kasdienius einamuosius ligoninės reikalus, bet ...apie meilę.

Direktorius Rimantas Keblas pasakė šventinę kalbą, pasveikino kolegas. Taip pat direktorius pasveikino Kraujagyslių chirurgijos centro vadovą profesorių Vytautą Joną Triponį, kuriam šventės išvakarėse buvo suteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir įteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklas. Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir garbės ženklas buvo suteiktas ir gydytojai neonatologei docentei Nijolei Drazdienei. Ligoninės medikų įvertinimai – tai visuomet reikšmingas ir džiugus įvertinimas visai ligoninei. Išklausius pranešimą apie ligoninėje atliktą anketinį tyrimą, kaip patys ligoninės darbuotojai vertina savo darbą, o pacientai – ligoninėje teikiamų paslaugų kokybę, prasidėjo linksmoji šventės dalis.

“Lietuvos žinios”, 2009 12 19

”Šiandien jau pasiekta naujagimių išgyvenamumo riba. Nebent atsiras kažkas visiškai naujo, pavyzdžiui, dirbtinė gimda, kur paguldytam vaikeliui bus sukurtos sąlygos, atitinkančios motinos įsčias: mažylis girdės jos balsą ir širdies dūžius, jaus kvėpavimą, net žarnyno gurgėjimą”, – sakė Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovė doc. dr. Nijolė Drazdienė.

Jau dabar daroma viskas, kad specialaus plastiko inkubatoriuje gulintis naujagimis jaustųsi kaip namie – tarsi mamos pilve. N.Drazdienė vardijo plonybes, kaip stengiamasi „pavaduoti“ gimdą: inkubatoriaus vidus skendi prieblandoje, mažylis guldomas į šiltų, minkštų vystyklų lizdelį. Sudarytos sąlygos, kad vaikui pajudinus ranką, jis atsiremtų į kažką švelnaus – tarsi palietęs gimdos sieną. Taip sumažinamas jau ir taip ant gyvybės ribos balansuojančio mažylio stresas. Kad jis jaustųsi geriau, tėvams leidžiama paimti vaikutį, palaikyti ant savo krūtinės. Tačiau gydytojos ar slaugytojos stengiasi kuo mažiau liestis prie mažylio: naujagimio širdies plakimas bei kiti parametrai stebimi monitoriuje. Be reikalo neatidarinėjamos ir inkubatoriaus durelės – kad jų stuktelėjimas nesukeltų papildomo streso. Mažylio neturi jaudinti ir pašaliniai kvapai, todėl prieš liesdamosi prie vaikučio, medikės stengiasi nugarinti nuo rankų dezinfektantus. Garsų sklaida inkubatoriuje sumažinta iki minimumo. Jame prižiūrimam neišnešiotukui parenkama speciali muzika – lopšinės ar klasika, pavyzdžiui, V.A.Mocartas.