Išgyvena vis daugiau
N.Drazdienės vadovaujamo Neonatologijos centro pacientai – iki metų amžiaus naujagimiai iš įvairių Lietuvos regionų: atėję į pasaulį per anksti, gimę turėdami raidos sutrikimų, patyrę traumų ar kitų nelaimių. Daugumą jų medikams pavyksta išslaugyti. Kūdikių mirštamumo rodiklis 2008 metais buvo 4,98 iš 1000 gyvų gimusių kūdikių, gerokai mažesnis nei Nepriklausomybės pradžioje. Naujagimiai dažniausiai neišgyvena dėl iki gimimo atsiradusių raidos ydų, infekcijų. Tyrimai rodo, kad tuo laikotarpiu įvyksta 75 proc. patologinių pakitimų galvos smegenyse.
Mirtingumo rodiklius lemia neišnešiotieji naujagimiai. Tačiau ir čia įvyko gerų pokyčių. Neišnešiotukų, gimusių nuo 1 iki 1,5 kilogramo svorio, išgyvenamumas dabar siekia virš 90 proc. Tam pasitarnavo nuo 1992 m. pradėjusi veikti perinatologijos programa. Buvo nuspręsta, kad dėl motinos ir vaiko saugumo rajono lygmens ligoninėse turi vykti tik nekomplikuoti gimdymai, o esant rizikos veiksnių, gimdyvės turi važiuoti į centrus, aukščiausio lygio ligonines, kur sutelkta geriausia įranga, labiausiai patyręs, kvalifikuotas personalas. Todėl N.Drazdienė teigiamai vertino naująja reforma numatomus pokyčius, lemsiančius, kad kai kuriose rajonų ligoninėse nebeliks gimdymo skyrių. Jei kai kuriose įstaigose per metus neįvyksta ir 300 gimdymų, taigi – net vieno per dieną, sunku kalbėti apie personalo įgūdžius, motinų saugumą.
Išgyvenamumas – dar ne viskas
„Kad išaugintum 22-32 savaičių naujagimį, reikia tam tikros aplinkos, vaistų, galimybės suteikti kvėpavimo terapiją, mokėti maitinti kūdikį ne tik pro zondą į skrandį, bet ir maitinamaisiais tirpalais į veną. Pačių mažiausiųjų, gimusių vos 500-1000 g. svorio, išgyvenamumas 1993 metais Lietuvoje tesiekė 12, o 2008 metais – jau apie 70 proc.“, – vardijo neonatologė.
Ar galima išgelbėti visus? N.Drazdienė sako, kad jau prieita riba, kai sunku padaryti ką nors daugiau, kad vaikas išliktų. Gal perversmas įvyks ateityje, atradus naujus smegenų pažeidimo gydymo metodus, pritaikius kamieninių ląstelių ar nanotechnologijas. „Tačiau gimusių 500-600 gramų svorio arba 23-24 savaičių amžiaus vaikučių tikimybė išgyventi be pasekmių yra nedidelė. Labai rimtuose pasauliniuose medikų kongresuose vis garsiau kalbama, kad galbūt nereikia labai agresyviai gydyti šių mažylių, – jie išgyvens, bet jų smegenys liks labai pažeistos. Išgyvenamumas – dar ne viskas. Ne mažiau svarbu – tolesnio gyvenimo kokybė“, – pabrėžė gydytoja.
Traumuoja mažiau
„Kokybiškos technologijos yra būtinos. Mums sako: koks skirtumas, kokiu aparatu vaikas ventiliuojamas, kokioje aplinkoje guli – juk jis nieko nemato ir negirdi. Bet naujagimis ir mato, ir girdi, ir jaučia, o nuo šių potyrių gali priklausyti jo raida“, – teigė N.Drazdienė. Anot medikės, daugelis Lietuvoje turimų technologijų yra moraliai pasenę ir nusidėvėję. Tebenaudojami dar anų, sovietmečio laikų inkubatoriai. „Naujos įrangos norisi ne todėl, kad gražiai blizga. Štai senieji dirbtinio kvėpavimo aparatai veikia labai grubiai. Naujausieji turi elektronines smegenis, pagal konkretaus naujagimio rodiklius jie parenka geriausią kvėpavimo režimą. Taip užtikrinama dirbtinio plaučių ventiliavimo kokybė, vaikas patiria mažesnę traumą. Mažiau skausmo sukelia neinvazinių tyrimo metodų taikymas, kai nebereikia kraujo ėminio. Ant odos uždėjus specialius daviklius, ekrane matyti, ar vaikui pakanka deguonies, ar ne per daug anglies dvideginio, kaip kinta kraujospūdis“, – pasakojo neonatologė.
Vaistų nauda
Naujagimių medicina šiandien neįsivaizduojama be perversmą šioje srityje padariusių sufaktantų – biologiškai aktyvių medžiagų, skirtų neišnešiotų naujagimių kvėpavimo sutrikimui gydyti. Mat šių naujagimių plaučių ląstelės negamina pakankamai medžiagos, atsakingos už tai, kad įkvėpus oro išsiskleidęs plautis iš karto nesubliūkštų. Į trachėją sulašinus sufaktanto, biologiškai aktyvios medžiagos plėvelė iškloja plaučio paviršių, jis laikosi tarsi ant karkaso ir atėjus laikui susiskleidžia. Dabar šiuos vaistus gauna visi naujagimiai, kuriems jų reikia. N.Drazdienė tikėjosi, kad dėl krizės aprūpinimas reikalingais medikamentais nesumažės. Taip jau atsitiko su vienu aukštųjų technologijų produktu – antikūnais, skiriamais respiracinio sincitinio viruso sukeltos infekcijos profilaktikai. Su šiuo ligos sukėlėju susidūrę suaugusieji ar mokyklinukai tik kosti, čiaudi, sloguoja. Tačiau jei toks virusas patenka neišnešiotam naujagimiui, ir ypač tam, kurio plaučiai buvo ventiliuoti, mikrobas gali sukelti dusulį, vaikas – atsidurti reanimacijoje. Yra buvę ir mirties atvejų. Minėti antikūnai reikalingi ir sunkias įgimtas širdies ydas turintiems naujagimiams, laukiantiems operacijos ar sveikstantiems po jos. „Šiuos vaistus Lietuvoje galime skirti tik patiems mažiausiems – gimusiems iki 28 savaičių amžiaus „neišnešiotukams“. Be to, kartu su kardiologais ir kardiochirurgais atrenkame sudėtingiausias įgimtas širdies ydas turinčius vaikus. Tačiau šį rudens-pavasario sezoną antikūnus gaus mažiau vaikų nei pernai“, – sakė gydytoja.
Problemos per neatsargumą
Tačiau ne visi Neonatologijos centro pacientai sveikatos problemas atsineša jau gimdami. N.Drazdienę liūdina, kai sveikų naujagimių ar kūdikių mirties priežastimi tampa traumos ir apsinuodijimai. Šie atvejai sudaro maždaug 7,6 proc. (2008-aisiais – 13 kūdikių iš 172 mirusių). Vieni šių vaikų buvo nuplikyti vandeniu, kiti – paragavo ne tų vaistų ar apsinuodijo šulinio vandeniu. „Kūdikių maistui naudojant nepatikrintą šulinio vandenį labai rizikuojama. Tiesiog nusikalstamas elgesys, kai šis vanduo naudojamas žinant, kad jis užterštas nitratais. Kūdikiui daug nereikia: hemoglobinas virsta methemoglobinu, į kraują negali patekti deguonis, jis nenunešamas iki audinių. Vaikas išblykšta, pamėlsta, sutrinka jo širdies veikla, prasideda dusulys“, – pasakojo N.Drazdienė. Šulinio vandeniu apsinuodiję vaikai į ligoninę patenka jau kritinės būklės. Jei laiku paskiriamas specialus priešnuodis, mažylius pasiseka išgelbėti.
Anot N.Drazdienės, neretos ir traumos: vaikai iškrenta iš lovelių, nusiridena nuo lovų, medikai sulaukia smarkiai supurtytų vaikų. Gydytoja išskyrė atvejus, kai naujagimiai išslysta iš nešiojamų krepšių. „Šiurpina vaizdas, kai tėvas siūbuoja tokiame krepšyje nešamą neprisegtą vaiką. Pabandžiusi įspėti, kad tai nesaugu, ne visada sulaukiu tinkamo atsakymo. O juk dėl tokio neatsargumo įvyksta kaulų lūžiai, susidaro kraujosruvos, galima ir tragiška baigtis“, – teigė neonatologė.
Pernai jos vadovaujamo centro medikai ilgai kovojo dėl naujagimio, kurį kartu su mama sužalojo Vilniaus rajone į namą įvažiavęs automobilis. Vaikas buvo sunkiausioje būklėje – komoje, bet sugebėjo išgyventi.
Citata: Pačių mažiausiųjų, gimusių vos 500-1000 g. svorio, išgyvenamumas 1993 metais Lietuvoje tesiekė 12, o 2008 metais – jau apie 70 proc.
Aistė STANKEVIČIENĖ
