Mažeikių ligoninės direktorius Albinas Lidžius:
Mano nuomone, medicininis išsilavinimas nėra būtinas norint vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai. Šiame poste reikia turėti gero vadybininko įgūdžių ir profesionalius medicininį išsilavinimą turinčius patarėjus.
Šiuo metu kalbama apie R.Šukio, M.Marcinkevičiaus, A.Zuoko kandidatūras. Ministru, mano galva, turėtų būti patyręs politikas, kuris sugebėtų spręsti ne tik medicinines problemas – su medicina glaudžiai susiję daugybė sričių, pvz., socialinė.
Naujas ministras būtinai turėtų tęsti pradėtą reformą. Kito kelio neturime – juk nelauksime, kol sveikatos apsauga sugrius, kaip, pvz., atsitiko Latvijoje. Be abejo, pertvarka niekam nepatinka. Gal būti tik keletas medicininės visuomenės žmonių nori reformos, visi kiti – ne. Tačiau ji neišvengiama.
Iš tiesų, naujo ministro kelias nepavydėtinas – jis turės vykdyti pertvarką, dėl ko galiausiai gali ir „sudegti“. Toks jau reformatorių likimas – nė vienas nėra liaupsinamas. Tik po tam tikro laiko prisimena, ką gero padarė.
Palangos „Pušyno“ reabilitacijos centro direktoriaus pavaduotojas, nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas Antanas Šatas:
Kaip patyręs sveikatos politikos atstovas visuomet maniau, kad geriausias variantas, jog medicinos sektorių tvarkytų ne medikas, t.y. žmogus, kuris nebūtų kokios nors medicinos srities lobistas. Ne medikas į medicinos sektorių galėtų pažvelgti holistiškai, kaip sveikatos priežiūros paslaugos vartotojas. Šiuo požiūriu ne medikas yra daug geriau už mediką, tačiau aišku, kad tokiu atveju jo komandoje turėtų dirbti tikri patriotai, profesionalai, altruistai, kad neatsitiktų taip, jog dėl kokių asmeninių ar politinių tikslų būtų paaukota reforma, visos komandos darbas. Taigi, svarbiausia ministrui turėti gerą komandą, vieningai veikiančią bendro tikslo labui. Manau, kad naujas ministras atsives ir savo politinio pasitikėjimo komandą – naujus viceministrus, patarėjus.
Kokio ministro tikimės? Tokio, kuris tęs reformą, kuri yra būtina. Vienas svarbiausių reformos veiksmų – farmacinio verslo racionalizavimas. Mano galva, reikėtų perskirstyti medikamentams skiriamas lėšas , dalį jų skiriant profilaktikai, kitoms reikmėms. Taip pat vykdant reformą, būtina glaudžiai bendradarbiauti su medicinos paslaugų vartotojų atstovais, pacientų organizacijomis. Juk reforma turi ne tik taupyti pinigus – ji turi patenkinti žmonių lūkesčius. Per pinigų taupymą neturi būti prarandama sveikatos priežiūros paslaugos kokybė. Ligi šiol sveikatos ūkis nebuvo tvarkomas racionaliai, o buvusio ministro A.Čapliko ir jo komandos pasirinktas pertvarkos kelias yra teisingas. Be abejo, taisytinų dalykų yra, tačiau dėl jų reikia tartis, diskutuoti, įsiklausyti į visų suinteresuotų pusių nuomones.
Iš dalies reforma buvo pradėta iš bėdos, t.y. sumažėjus šalies biudžetui, galbūt ji dėl to ir vykdoma kiek per greitai. Kita vertus, ji brendo 20 metų.Ligi šiol tik kalbėjome, kad vykdome reformą, o realiai trypčiojome vietoje.
Kalbino Natalija Voronaja
