„Valstiečių laikraštis“, 2011 spalio 8 d.

Sergantieji lėtinėmis ligomis, ypač vyresnio amžiaus žmonės, į peršalimą neturėtų numoti ranka. Ilgiau nei savaitę trunkanti sloga, kosulys ir karščiavimas gali komplikuotis į sudėtingesnes ligas – sinusitą, bronchų ar plaučių uždegimą. Paprastai peršalimas trunka ne ilgiau nei penkias dienas: žmogus pasloguoja, pakosėja, kartais pakyla temperatūra. 

Jeigu sergančiojo imunitetas stiprus, ligos simptomai pamažu silpsta ir komplikacijos jam neturėtų grėsti. Jos dažniausiai pasitaiko lėtinių ligų – bronchitų, bronchinių astmų – kamuojamiems žmonėms.

„Paprasčiausia sloga kartais gali komplikuotis į sinusitą. Lėtinei slogai užsitęsus, infekcija persikelia į prienosinius ančius ir ten sukelia uždegimą“, – vieną iš galimų komplikacijų nurodė VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėja Birutė Aleknienė.
Peršalimas taip pat gali sukelti trachėjų ar bronchų uždegimą. Bronchitas pasireiškia nestipriu sausu kosuliu, nedidele temperatūra. „Peršalus kai kuriais atvejais susergama plaučių uždegimu. Jis dažniau gresia vyresnio amžiaus žmonėms. Gretutinės ligos – kvėpavimo takų, kraujagyslių sutrikimai, diabetas – silpnina imunitetą, todėl didėja tikimybė peršalus susirgti plaučių uždegimu“, – stipraus imuniteto svarbą pabrėžė vidaus ligų gydytoja.

Dėl šios priežasties lėtinėmis ligomis sergantys žmonės turėtų būti atsargesni bei stengtis kuo greičiau išgydyti ir nestiprų peršalimą.

Šiandien visame pasaulyje švenčiama Širdies diena. Jos šūkis visoje planetoje - "Vienas pasaulis. Vieni namai. Viena širdis".

Širdies ir kraujagyslių ligos mirčių statistikoje pirmauja, o visų ligų skalėje užima net 54,4 procento. Lietuvoje kasmet miokardo infarktu suserga daugiau kaip pusė tūkstančio gyventojų ir šis skaičius vis didėja. Nors daugiau nei du trečdaliai ligonių po persirgtos ligos išgyvena, vėliau jiems būtina ilgalaikė priežiūra ir gydymas.

„Vaikų siela nemeluoja. Ji tiesiasi į gėrį ir grožį, dovanodama mums tik šviesiąsias gyvenimo puses“, sakė Vilniaus miesto universitetinės ligoninės direktorius Rimantas Keblas, pradėdamas šventę Vaikų ligų klinikoje. Visą vasarą po Lietuvą keliavusi vaikų piešinių paroda „Ant ratų 2011“ savo paskutines drobes nupiešė kartu su VMUL Vaikų ligų klinikos mažaisiais ligoniukais. Paroda aplankė net keturiolika miestų, kiekviename vis pasipildydama naujais vaikų darbais, piešiamais po atviru dangumi.

„Respublika“, 2011 rugsėjo 21

Sostinės savivaldybė, užsimaniusi sujungti iš apskrities perimtą Sapiegos ligoninę su Vilniaus miesto universitetine ligonine, klimpsta į naują skandalą. Jungiamos ligoninės direktorius Rimantas Keblas perdavė policijai slapta darytus įrašus, kur jis spaudžiamas palikti postą. O praėjusį penktadienį direktoriaus kabinete apsilankė provokatorius su svaigalų buteliu.Praėjusį penktadienį į darbo dienos pabaigą pas R.Keblą apsilankė šveicarų investicinės bendrovės atstovu Lietuvoje prisistatęs vyras ir siūlėsi perduoti Lietuvai savo bendrovės patirtį.

R.Keblas „Respublikai“ pasakojo, kad lankytojas akivaizdžiai jaudinosi, jam drebėjo rankos, po 20-ies minučių pokalbio jis paprašė vandens. Kai sekretorė atnešė mineralinio vandens ir porą stiklinių, vyriškis iš portfelio ištraukė butelį „Jegermeister“ trauktinės ir pasakė norįs padovanoti direktoriui suvenyrą iš Šveicarijos.

R.Keblas paaiškino, kad jis abstinentas ir pareikalavo pasiimti butelį. Tačiau vyriškis staiga išsitraukė iš kišenės telefoną ir pasakė, kad turi atsiliepti. Po kelių minučių pokalbio anglų kalba svečias pareiškė, kad pasikalbės už durų, ir išbėgo palikęs ne tik trauktinės butelį, bet ir savo portfelį.

Po kelių sekundžių kabineto durys vėl plačiai atsivėrė ir įžengė žurnalistai su įjungta televizijos kamera. Jie teigė, esą nežinomas ligonis jiems pranešęs, kad kabinete jau pusę dienos girtaujama.

„Bandžiau paaiškinti, kad neprotinga kaltinti mane vartojus alkoholį ir kad tai gryniausia provokacija, - pasakojo R.Keblas. - Jie klausė, ar duosiu kraujo ištirti. Sutikau ir pasiūliau eiti kartu. Jie viską nufilmavo, o paskui paprašiau sekretorės iškviesti policiją“.

Suprantama, kad „svečio iš Šveicarijos“ tuo metu jau ir pėdos buvo ataušusios. Reporteriai buvo tikri, bet sulaukę policijos ir supratę, kad girtavimo istorija laužta iš piršto, pasišalino.

Šiemet per Lietuvą keliaujančios jaunimo savanorystės idėjos neaplenkė ir Vilniaus miesto universitetinės ligo

ninės. Čia socialinė savanorių grupė įvykdė projektą „Tegu mūsų geranoriškos idėjos virsta darbais. Sveikime kartu!“ Projekto tikslas buvo pritraukti kuo daugiau žmonių padedant sutvarkyti lauko aplinką prie ligoninės Vaikų ligų skyrių. Savanorių jaunimo grupė suprojektavo teritorijos prie Vaikų ligų klinikos apželdinimą, pasėjo veją, susodino gėlynus, sutvarkė augančius krūmus ir medžius, pastatė spalvotus suoliukus, o šiluminius vandens šulinius pavertė linksmais spalvotais objektais. Pristatant užbaigtus darbus, į dangų kilo balionai, o tuo metu skyriuose gulėję mažieji ligoniukai galėjo pasivaišinti projekto organizatorių tortu su užrašu „Tegu mūsų geranoriškos idėjos virsta darbais“. Už tai, kad gražios idėjos virto darbais ir jau skleidžia grožį ir teikia malonumo ne tik sergantiems vaikams ir jų tėveliams, bet ir gydytojams, ligoninės personalui, ne kartą per dieną praeinantiems tais takais, dėkojame energingiems, geranoriškiems ir išradingiems jauniesiems savanoriams – Agatai Stanulevič, Aurelijai Rapčinskaitei, Jovitai Bareikytei, Maženai Kisel, Rasai Šalčiūtei, Alinai Sansevičiūtei, Erikui Treskovskiui, Nikolajui Griščenko. Tegul dar daug Jūsų idėjų tampa kūnu, nes tai, ką darote yra labai reikalinga. O juk, kaip rašė A.Čechovas, „didžiausias gyvenimo džiaugsmas – jausti, kad esi reikalingas ir artimas žmonėms“. (Nuotraukos)

„Vilniaus diena“, 2011 rugsėjo 21

Šiandien miesto taryba turėtų apsispręsti, ar pradėti dviejų Antakalnyje esančių ligoninių – R.Keblo vadovaujamos Vilniaus miesto universitetinės ir į milijonines skolas vadovaujant direktoriui Jurgiui Gediminui Rimdeikai įklampintos Sapiegos, dabar valdomos Almos Aidukonienės – sujungimo procesą.

Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė su Adolfu Berūkščiu priešakyje bent jau kol kas paliekama ramybėje. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šios ligoninės vis dar neperdavė Vilniaus miesto žinion. „Trūksta Vyriausybės nutarimo. Nusprendėme nebelaukti ir procesą pradėti su dviem mums pavaldžiomis ligoninėmis“, – aiškino vicemeras Jonas Pinskus.

Tokį miesto valdžios užsidegimą R.Keblas vadina buldozerio politika. Paradoksas: direktorius nusprendė priešintis Vilniaus valdžios valiai, nors prieš daugiau nei dešimtmetį būtent R.Keblui gimė mintis sujungti Antakalnio ligonines.

„Anuomet buvo visai kita situacija: kalbėjome apie paslaugų koncentravimą. Aš ir šiandien pasisakau už jungimąsi su A.Berūkščio ligonine, nes teikiame besidubliuojančias terapijos, neurologijos, reabilitacijos, vaikų ligų, laboratorijos paslaugas. Tokiu atveju paslaugų kooperavimas būtų efektyvus. O kokias paslaugas šiandien turi Sapiegos ligoninė? Tik slaugos. Neįsivaizduoju, kaip savivaldybė gali lygiomis teisėmis jungti dvi nelygiavertes įstaigas: mes turime 1200 darbuotojų, ten – vos daugiau nei 130. Kur 5 mln. litų, o kur 60 mln. Mes – respublikinio lygio, ten – tik slauga. Kas mums iš to – tik Sapiegos skolos“, – kalbėjo R.Keblas.

"Vilniaus diena", 2011 birželio 14

Rūpestis: Vilniaus savivaldybė planuoja, kad Sapiegos ligoninės pastatuose galėtų būtų įsteigtas vaikų darželis ir bočių namai.

Vilniaus savivaldybės vizijoje – dėmesys miestiečių sveikatai, o mintyse – byrantys milijonai už ligoninių sklypus ir pastatus. Vilniaus valdžia prisiminė trijų ligoninių sostinėje sujungimo ir naujo medicinos centro statybų idėjas.

Susirūpino vilniečiais

Vilniuje pasišauta įgyvendinti beveik dešimtmetį ore sklandančią idėją sujungti tris Antakalnio ligonines: Vilniaus miesto universitetinę, Vilniaus universitetinę Antakalnio ir Sapiegos.

Miestiečiams šios gydymo įstaigos geriau žinomos iš jų direktorių pavardžių – atitinkamai Rimanto Keblo, Adolfo Berūkščio ir Jurgio Gedimino Rimeikos, nors dabar Sapiegos ligoninei jau vadovauja Alma Aidukonienė.

Iš trijų minėtų ligoninių ketinama sulipdyti vieną: pradžioje juridiškai, o ateityje – ir geografiškai, t. y. įkurti vieną didelį modernų sveikatos priežiūros centrą.

"Juridinis ligoninių sujungimas būtų septynmylis žingsnis į priekį. Įsivaizduokite, vieną dieną Antakalnio gatvės viduryje išdygsta suremontuota, šiuolaikiška įranga aprūpinta ir profesionalių medikų komandą subūrusi gydymo įstaiga, kur vilniečiui nereikės gydytojo konsultacijos laukti pusės metų. Vizijose tai yra konkurencinga ligoninė, galbūt net pranokstanti Santariškių klinikas", – pristatydamas atgaivintą gydymo įstaigų sujungimo projektą įsisvajojo miesto vicemeras Jonas Pinskus.

Onkologinių ligonių operacijos gali būti atliekamos ir įprastose ligoninėse. Tačiau atvejai, kai chirurgo darbui pakanka mažulyčių pjūviukų, tikrai nedažni.

Vilniaus miesto universitetinės ligoninės (VMUL) Ginekologijos skyriaus vedėjas, medicinos mokslų daktaras Gediminas Mečėjus prieš keletą savaičių tausojančiu - laporoskopiniu - būdu operavo moterį, kuriai buvo diagnozuotas gimdos kūno vėžys. Tokios operacijos, kai sveikatai kenkiantys dariniai pašalinami pro nedidelius – centimetro, kito - pjūviukus, nėra pasaulinė naujiena, bet vis dar retos ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje ar JAV. Jos atliekamos tik geriausiose klinikose. Medikai, besiimantys tokių operacijų, privalo turėti specialių įgūdžių, patirties. Laporoskopinės operacijas G.Mečėjus palygino su valgymu lazdelėmis: operuojant šalintiną darinį reikia pačiupti specialiu manipuliatoriumi. 

Dažnas, ypač vyresnės kartos chirurgas nemato reikalo daug čiupinėtis, renkasi įprastas - atviras operacijas, kai prapjaunama pilvo siena. Esą taip paprasčiau ir greičiau. G.Mečėjaus teigimu, laporoskopinės operacijos pirmiausia naudingos pacientui, nes operuojamas tik organas - taikinys. Tada žmogus greičiau grįžta į pilnavertį gyvenimą. 

Chirurgo pacientė - 55 metų moteris, praėjus vos keturioms dienoms po operacijos, buvo išleista namo. Po savaitės kitos galbūt ji jau sukiosis darbe. Po atvirų operacijų gyjama ilgiau.