Būtina laiku susigriebti
Peršalus patariama pasilikti namuose bent kelias dienas. Gydytis namuose turėtų net ir darbingo amžiaus žmonės.
„Dažniausiai komplikacijos kyla galvojant, kad peršalimas nėra rimta liga. Mes jį ignoruojame ir bandome toliau gyventi įprastu ritmu. Iš tiesų reikėtų skubėti gydytis, kad išvengtume rimtesnių ligų“, – atidumo mokė B.Aleknienė.
Nestipriam peršalimui įveikti nebūtina konsultuotis su gydytoju ar griebtis antibiotikų. Norint palengvinti kvėpavimą, nosį galima plauti jūros vandeniu, o kosulį malšinti šiltais kompresais arba arbatų inhaliacijomis.
„Skaudamą gerklę skalaukite soda, ramunėlių, medetkų nuovirais. Nepamirškite, kad smarkiai pakilus temperatūrai, netenkama daug skysčių – išdžiūsta nosies gleivinė, gerklė, todėl būtina gerti kuo daugiau įvairių vaistažolių arbatų, pavyzdžiui, aviečių, čiobrelių, melisos. Iki 38 laipsnių pakilusios temperatūros nemažinkite vaistais – paracetamoliu ar aspirinu“, – patarė Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytoja.
Jeigu peršalimas trunka ilgiau nei 5–6 dienas, o sveikatos būklė tik prastėja – aukšta temperatūra nekrinta, nemąžta kosulys, sloga, būtina pasikonsultuoti su mediku. Peršalimo komplikacijas dažniausiai gydo šeimos gydytojas, tačiau kartais sergantieji guldomi ir į ligoninę.
„Svarbu, kad susirgusieji nedelstų – peršalimo sukėlėjus reikia stengtis nugalėti vos pajutus pirmuosius ligos požymius. Žinoma, kartais sunku tai padaryti einant į darbą ir nuolat dėl ko nors nervinantis“, – sakė vidaus ligų gydytoja.
Metas skiepytis
Peršalimai dažniausiai prasideda ankstyvą rudenį. Šis ruduo, anot B.Aleknienės, yra neįprastai šiltas, todėl peršalimų pagausėjimo laukiama labiau atšalus.
„Lauko temperatūrai nukritus iki 5–6 laipsnių, kaipmat padaugės peršalimų. Žmonės dar nenori šilčiau rengtis, todėl dažniau suserga. Peršalimo komplikacijos gresia maždaug dešimtadaliui jų“, – patirtimi dalijosi Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytoja.
Ji taip pat patarė artimiausiu metu pasiskiepyti nuo gripo.
„Daugiausia susirgimų laukiama gruodžio–sausio mėnesiais, tačiau skiepytis nuo gripo reikėtų jau spalį – 6–8 savaites besiformuojantis imunitetas spės laiku sukurti apsaugą. Svarbu nepamiršti, kad skiepytis galima tik tuomet, kai žmogus yra visiškai sveikas – nesloguoja, neturi infekcijos ar virusinių ligų šaltinių, nėra peršalęs“, – akcentavo pašnekovė.
Pasiskiepyti nuo gripo turėtų visi, ypač lėtinėmis ligomis sergantys vyresnio amžiaus žmonės, taip pat dirbantieji dideliuose kolektyvuose, darželį ar mokyklą lankantys vaikai.
„Dažnai žmonės skiepus vertina neigiamai. Net jei šalyje nors kas miršta nuo gripo, jie laikosi nuomonės, kad jiems tai negresia. Iš tiesų toks požiūris klaidingas – gaila, bet dažniausiai tai suvokiama per vėlai. Gripas yra labai klastinga ir pavojinga liga, todėl būtina padaryti viską, kad ja nesusirgtume“, – įsitikinusi B.Aleknienė.
Daiva Šalc
