Konkuruos su Santariškėmis?
Jis pripažįsta, kad sunkiausias būtų geografinis ligoninių sujungimas, tai vyktų kur kas lėčiau. Vizijose regima, kad Antakalnio medicinos centras įsikurtų R.Keblo vadovaujamos Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Antakalnio g. 57 teritorijoje. Ten esą galėtų iškilti dar vienas daugiaaukštis, į kurį įsikeltų gydytojai iš kitų dviejų ligoninių.
"Sapiegos ligoninei išsikrausčius į naują pastatą, prie klinikos atsilaisvintų ligoninės teritorija. Kompleksas saugomas paveldo, todėl ten nei ką nors pastatysi, nei nugriausi. Todėl laisvuose pastatuose galėtų būtų įsteigtas vaikų darželis ir bočių namai. Tą vietą norėtųsi paversti rekreacine zona ir atverti visuomenei", – galimus ateities planus atskleidė J.Pinskus.
Šalia troleibusų žiedo esanti 9 ha dydžio teritorija su Vilniaus universitetine Antakalnio ligonine galėtų būti parduota investuotojams. "Įsivaizduokite, kokie ten pinigai: užtektų ir naujam ligoninės pastatui pastatyti, ir įrangai nupirkti, ir dar liktų savivaldybės skoloms dengti", – svarstė J.Pinskus.
Išreiškė politinę valią
Juridinis trijų Antakalnio ligoninių sujungimas esą gali būti įgyvendintas gana greitai. Savivaldybė tikina susitarusi su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), kad ši A.Berūkščio vadovaujamą Vilniaus universitetinę Antakalnio ligoninę iš savo rankų perleistų Vilniaus miesto žinion.
"Vyriausybės nutarimas yra, politinė valia – irgi, todėl ligoninę SAM mums turėtų perduoti per kokį mėnesį", – sakė J.Pinskus. Jis apgailestavo, kad dabar kai kurios ligoninės bankrutuoja, nors turi aparatūrą, specialistus, bet negali atlikti, pavyzdžiui, tam tikrų aukščiausio lygio operacijų. Esą ligonių kasos už jas nemoka, nes ligoninės yra tik rajoninio lygio.
"Jas sujungus iškart atsiras mastas, viena respublikinio lygio ligoninė turės kelis filialus, kuriuose bus galima teikti platesnį paslaugų spektrą. Išaugs paslaugų skaičius ir kokybė, natūraliai ir ligoninės pajamos", – aiškino vicemeras.
"Ant karštųjų kažko nori"
Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės ilgametis direktorius A.Berūkštis prisipažino girdėjęs apie naujos miesto valdžios užmojus sujungti tris gydymo įstaigas.
"Galima sujungti, apjungti ar prijungti. Svarbu, kad būtų daroma protingai, nors ypatingos to prasmės nematau", – sakė A.Berūkštis. Jis atkreipė dėmesį, kad kai kurias paslaugas jo vadovaujama įstaiga seniai teikia respublikiniu lygiu. Ligoninėje gydosi pacientai iš visos šalies.
"Kaip teikėme, taip ir teiksime. J.Pinskus ant karštųjų kažko nori. Aš ne prieš jį, bet jis ne gydytojas ir mūsų sistemoje dar labai šviežias", – pastebėjimais dalijosi ligoninės direktorius.
Be to, jis prasitarė girdėjęs, kad miesto valdžiai ne vien pacientų ir vilniečių gerovė rūpi. "Kiek žinau, labiausiai domimasi teritorijomis. Mes patrauklūs tuo, kad turime 9 ha žemės. Spėju apie galimus interesus, bet bijau kuo nors kaltinti – tai viso labo gandai. Asmeniškai J.Pinskaus nepažįstu, nesu su juo kalbėjęs, todėl galbūt visų planų nežinau. Bet, tiesą sakant, man jau nelabai ir rūpi", – apie planus eiti užtarnauto poilsio užsiminė A.Berūkštis.
Siūlo įsipareigoti raštu
Vilniaus miesto universitetinės ligoninės direktorius R.Keblas palaiko ligoninių sujungimo idėją. Kitaip ir būti negalėtų, mat būtent jam prieš keletą metų ir kilo ši mintis.
"Tuo metu labai trūko finansų, apyvartinių lėšų, labai varganai gyvenome, todėl pagalvojau, kad turint Antakalnyje kelias ligonines su 8–9 ha teritorija, bet mažo užstatymo ploto, būtų galima atsisakyti perteklinės žemės, pastatų, sukoncentravus pinigus viską sutelkti į vieną gerą medicinos kompleksą", – idėjos ištakas prisiminė R.Keblas.
Tačiau šie planai keičiantis valdžioms tai atgimdavo, tai vėl būdavo numarinami. "Visi pasigavo idėją ligonines sujungti, bet tai, kad už parduotą turtą gautas lėšas reikia investuoti į sveikatos apsaugą ir statyti priestatą, užmiršo. Vien juridinis sujungimas nieko gero neduos", – įsitikinęs R.Keblas.
Vilniaus valdžiai jis siūlo ketinimus įtvirtinti – priimti strateginį Vilniaus miesto sveikatos priežiūros įstaigų vystymo planą, kuriame būtų konkrečiai numatyta, kas, kada ir kaip bus daroma. "Reikia tarybos sprendimo, kad naujai ateinančios tarybos negalėtų jo nepaisyti", – siūlė R.Keblas.
Svetimų skolų kratosi
Naujas ligoninės pastatas turėtų iškilti R.Keblo valdomos gydymo įstaigos teritorijoje, nes ten galima aukštybinė statyba. Be to, į ligoninės modernizavimą pastaraisiais metais investuota dešimtys milijonų litų.
"Pasakius A reikia pasakyti ir B. Pavyzdžiui, dabar sujungiame ligonines juridiškai, bet per penkerius metus parengiame technines galimybes sujungti ir geografiškai. Neužmirškite, kad į visas ligonines investuota ES pinigų, todėl mažiausiai penkerius metus negalima keisti pastatų paskirties", – priminė R.Keblas.
Jis prisipažino nededąs daug vilčių, kad per šios kadencijos tarybos valdymo metus kas nors iš esmės pajudės. Esą blogiausia, jei bus žengtas tik vienas žingsnis. "Ligoninės bus sujungtos juridiškai, visas kitų dviejų ligoninių išlaikymas, skolos, nepritekliai nukris ant vienos įstaigos galvos. Tada daryk ką nori su trimis teritorijomis, pastatais, trigubai didesniu personalu. Būtų neteisinga, kad įstaiga, kuri prisidarė milijoninių skolų (Sapiegos ligoninė – red. past.), būtų permesta ant kieno nors kito pečių. Mūsų darbuotojų viena iš pagrindinių sąlygų, kad jungiant ligonines neliktų jokių skolų ir įsipareigojimų. Kolektyvas puikiai supranta, kad jei skolas permeta ant mūsų galvos, tai atlyginimai personalui nedidės, priedai sumažės. Negi 1200 kolektyvas sėdės ir tylės?" – retoriškai klausė R.Keblas.
Dovilė Jablonskaitė
