Ligoninės Ginekologijos skyriuje laparoskopiniu būdu atlikta onkologinė gimdos ir jos priedų šalinimo operacija, kartu pašalinant taukinę. Tokių operacijų laparoskopiškai Lietuvoje atlikta tik keletas. Pacientę (61 m.) operavo gydytojas ginekologas dr. Gediminas Mečėjus ir gydytojas abdominalinis chirurgas doc. Audrius Gradauskas.

"Lietuvos rytas", 2012 sausio 5 d.

260 tūkstančių litų. 150 tūkstančių. 130 tūkstančių. Tokios sumos per teismus ištraukiamos iš mokesčių mokėtojų kišenės valdantiesiems neteisėtai atsikračius įvairaus rango valdininkų.

Buvęs Sapiegos ligoninės vadovas 70 metų Jurgis Gediminas Rimdeika varganą šios gydymo įstaigos piniginę paplonins daugiau kaip 150 tūkst. litų. Tokią sumą priteisė teismai šiam medikui bylinėjantis dėl neteisėto atleidimo iš pareigų.

Šimtatūkstantines kompensacijas praėjusiais metais yra prisiteisę ir politinių vėjų iš postų išblokšti Valstybės tarnybos departamento direktorius Osvaldas Šarmavičius, Darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis, kiti valdininkai.

"Lietuvos žinios", 2011 gruodžio 9 d.

Gyd. R. Daunoravičius: „Nėra vienodų gimdymų, kiekvienas - skirtingas, neretai – pateikiantis staigmenų, kurioms mes, gydytojai, turime būti pasirengę. Spręsti reikia greitai, numatant keletą veiksmų į priekį, nes jauti begalinę atsakomybę ne už vieną, o už du žmones: mamą ir kūdikį.“

„Respublika“, 2011 gruodžio 9 d.

 Medicininė reabilitacija daugeliui nuskurdusios Lietuvos ligonių yra nepasiekiama svajonė. Žmonės kaltina gydytojus, šie rodo į ligonių kasas, o sveikatos valdininkai dangstosi lėšų trūkumu ir netobulais teisės aktais, sudarančiais galimybes piktnaudžiauti. Daugelis šalies gydymo įstaigų jau išnaudojo medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui kompensuoti skirtas lėšas. Gydytojams liepta griežtinti ligonių siuntimą į reabilitaciją. Vienintelė ligonių viltis - kad valdininkai atvers sveikatos biudžeto rezervą.

 "Lietuvos žinios", 2011 gruodžio 5 d. 

Apskritas stalas

 Medicininės atliekos – ypatingos, nes netinkamai tvarkomos jos gali būti labai pavojingos aplinkai ir žmonių sveikatai. Be plastiko, popieriaus, metalų į jas patenka ir daug cheminių bei anatominių medžiagų, per kurias gali labai greitai išplisti pavojingos infekcijos.

Kalbant apie medicininių atliekų tvarkymą neapsieinama ir be etinių aspektų – prieš utilizuojant, visos jos turi būti labai atidžiai rūšiuojamos, o dalis anatominių – laidojamos. Visi šie procesai griežtai reglamentuojami, tačiau praktiškai Lietuvoje medicininių atliekų tvarkymas kelia nemažų problemų. Visi prisimename vasaros pradžios situaciją, kai dėl medicininių atliekų tvarkymo Lietuvoje teko skelbti ekstremalią situaciją.

Kas daroma, kad situacija nesikartotų?

"Lietuvos žinios", 2011 spalio 29

 Nuo lapkričio 8 dienos Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje pradeda veikti  Dienos chirurgijos skyrius, kuriame moderniausiomis medicininėmis technologijomis bus  atliekamos mažai invazinės operacijos.

Ligoniai su siuntimais priimami iš visos Lietuvos. Dėl konsultacijų ir operacijos laiko registruotis tel. (8 5) 2341142.

 Šiuolaikinis gyvenimo tempas diktuoja vis griežtesnes savo taisykles. Daugelis gūžiasi vien nuo minties, kad keletą savaičių reikėtų atitrūkti nuo įprastų reikalų ir bando pamiršti sveikatos problemas. O jos nepasiduoda - įsisenėja ir išsikeroja. Tiesa, ir medikai pripažįsta, jog ilgą laiką mes galėjome tik stebėtis užsieniečiais, kurie netgi po širdies operacijų netrukus leisdavosi į kelionę lėktuvu, o kojų venų, tulžies pūslės akmenligės, įvairių išvaržų operacijos iš esmės nesutrikdydavo jų įprasto gyvenimo ritmo.

„Lietuvos rytas“, Sveikatos gidas,  2011 spalio 25 d.

 „Gali ligoniui skirti brangiausius vaistus, o širdies liga nepasiduos. Nes širdį veikia ne tik tabletės ar injekcijos“, - įsitikinęs kardiologas Mykolas Biliukas. Vilniaus miesto universitetinės ligoninės kardiologijos skyriui vadovaujantis gydytojas jau seniai domisi dalykais, kurie, būdami visai nesusiję su širdimi, turi jai daug įtakos. Pavyzdžiui, M.Biliuką domina tai, kodėl į kitą šalį emigravusiam žmogui padidėja rizika patirti miokardo infarktą. Arba kokio tipo asmenybės dažniau serga širdies ligomis.

„Yra tokių širdį veikiančių dalykų, kurių neišsiaiškinęs gydytojas bus pasmerktas nesėkmei“, - įsitikinęs M.Biliukas.

Todėl dalyvaudamas tarptautiniuose kongresuose jis nepraleidžia paskaitų, patvirtinančių jo mintį, jog pacientui galima padėti ne tik injekcijomis ar tabletėmis.

Vilniečiui gydytojui jau anksčiau buvo žinoma, kad depresija, kaip ir rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, cholesterolis ir cukrinis diabetas skatina išeminės širdies ligos vystymąsi.

Ir atvirkščiai - depresija neretai išsivysto susirgus kokia nors širdies liga, ypač po miokardo infarkto.

„Infarktas pažeidžia ne tik širdį - žmogus patiria ir psichologinę žalą. Dėl to vystosi depresija, o ši liga skatina pakartotinį miokardo infarktą. Susidaro uždaras ratas“, - pasakojo M.Biliukas.

Europos mokslininkai atrado, kad vienas patikimiausių vaistų po patirto miokardo infarkto - užsiėmimas kokia nors atpalaiduojančia veikla - joga, meditacija, kvapų, meno ar poezijos terapija.

Pacientai, kuriems po miokardo infarkto buvo taikoma tokia terapija, sulaukė akivaizdžios naudos - praėjus pusei metų, gyveno daugiau tokių pacientų nei tų, kurie tokios pagalbos negavo.

Mažamečio vaiko gyvybę nusinešusi meningokokinė infekcija neramina gyventojus. Tačiau, kaip teigia VMUL Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėja gydytoja Irena Babianskienė, panikuoti nereikėtų. „Šios ligos geroji žinia yra ta, kad  meningokokinės infekcijos bakterija yra ypatingai neatspari visiems aplinkos poveikiams. Ji žūva džiūdama, nuo kiek šaltesnio oro dvelktelėjimo ar atvirkščiai – nuo aukštesnės temperatūros.