„Modernių medicinos technologijų dėka įmanoma atlikti tausojančias mažai invazines operacijas, po kurių greitai sveikstama, ligonis netrunka grįžti prie savo įprasto darbo ir gyvenimo ritmo,“ - sako Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Dienos skyriaus vedėjas med. dr. Narimantas Markevičius. Paskaičiavome, jog daugiaprofilinėje ligoninėje, kokia yra mūsiškė, apie trečdalis operacijų priskirtinos dienos chirurgijai, todėl dėjome pastangas įkurti Dienos chirurgijos skyrių, kuriame jau šią savaitę operavome pirmuosius pacientus.“
Kas yra dienos chirurgija?
Dienos chirurgijos skyrius Antakalnio klinikose, kaip dažniausiai vadinama ši ligoninė, – vienintelis toks Lietuvoje, kurio trijose operacinėse ir palatose sumontuota pati moderniausia medicinos įranga už 1951,4 tūkst. litų. Skyrius įsteigtas už ES struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Vilniaus miesto universitetinės ligoninės lėšas. Jį rengiant atlikta rekonstrukcijos darbų už 2835,4 tūkst. litų.
Dienos chirurgija nereiškia, jog žmogus iš ryto atvyksta į ligoninę, išoperuojamas ir tą pačią dieną išleidžiamas namo. Pacientas šiame skyriuje praktiškai praleidžia 48 val. Jeigu iš anksto užsiregistravęs pirmadienio rytą ligonis atvyksta į skyrių ir netrukus jam laparoskopu pašalinama tulžies pūslė, jis dar vieną dieną stebimas medikų intensyvios terapijos palatoje, o namo išrašomas trečiadienio rytą. Patogu ir atvykstantiesiems iš tolimesnio Lietuvos krašto – operaciją galima planuoti popietinėmis valandomis, todėl nekyla problemų dėl atvykimo.
Ilgą laiką buvome įpratę prie gana keistos situacijos, į kurią ligoniai net nesigilindavo: šeimos gydytojo pavedimu poliklinikoje atliekami tyrimai, konsultuojantis specialistas patvirtina diagnozę, nukreipia į ligoninę operacijai, o su siuntimu atvykus į ligoninę, viskas prasideda iš naujo - tyrimai, konsultacijos ir tik tada - operacija. „Tai – didžiausias lėšų ir laiko švaistymas,“ – įsitikinęs dr. N. Markevičius. – Į pirminės sveikatos priežiūros grandį investuota labai daug valstybės, o tai reiškia, mokesčių mokėtojų, lėšų, todėl į ligoninę pacientas turėtų atvykti jau ištirtas. Taip yra visame pasaulyje. Lietuvoje didžiausia problema, kad niekas netaupo pinigų, o ligonių kasos apmoka du kartus. Negana to, po operacijos ligonis ilgai slaugomas ligoninėje. Iš esmės taip be būtino reikalo eikvojamos didelės lėšos, nes stacionarinis gydymas yra brangus. To neturėtų būti. Gal būt, prieš kurį laiką dar galėdavo kilti klausimų dėl tyrimų kokybės. Dabar gi, poliklinikos aprūpintos puikia aparatūra ir atlieka tokius pat standartinius tyrimus kaip ir ligoninės. Jeigu reikia sudėtingesnio – ultragarsinio, kompiuterinės tomografijos ar dar kokio nors tyrimo, jis paskiriamas gydančių gydymų sprendimu.“
Po venų operacijos – tiesiai namo
„Kai pagimdžiau antrąjį vaiką, galutinai supratau, ką reiškia posakis „mano vargšės kojos“... Vasarą jos nuolat tino ir į pavakarę darėsi sunkios, vakarais netilpo į patogiausias basutes, o apie išvaizdą geriau nekalbėti. Nė didžiausia drąsuolė nenorėtų tokių demonstruoti paplūdimy. Taigi, vasara parėjo šiaip sau... Šeimos gydytoja patarė pasikonsultuoti su chirurgu, o jis pasakė, jog vienintelė išeitis – operacija. Vienok, situacija tokia, jog nei dėl darbo, nei dėl namų rūpesčių negaliu ilgesniam laikui atsigulti į ligoninę. Girdėjau, jog privačiose ligoninėse venos operuojamos lazeriu ir tą pačią dieną galima vykti namo, tačiau tikrai neturiu tokių pinigų, kad galėčiau pasinaudoti jų paslaugomis. Moku mokesčius, todėl norėčiau sužinoti, ar negalėčiau gauti nemokamo gydymo?“ Vilnietės Laimos B. laiškas tikrai atspindi ne jos vienos, bet daugelio jaunų moterų problemas.
Gydytojas dr. N. Markevičius – angiochirurgas, geriausiai galintis ne tik patrati, bet ir padėti tokiems ligoniams. „Kojų venos lazeriu pradėtos operuoti maždaug prieš 17 metų, šiuo metu jos atliekamos visame pasaulyje. Jos ypatingos tuo, kad pacientui nereikia narkozės, nelieka pjūvio rando, iškart po operacijos jis gali vykti į namus, vaikščioti. Be abejo, vykdydamas gydytojo rekomendacijas. Iki šiol lazerius turėjo tik privačios ligoninės, nuo šiol tokias operacijas galime atlikti ir Dienos chirurgijos skyriuje. Privačiose ligoninėse jos gana brangiai kainuoja. Vienkartiniai lazeriniai zondai yra brangūs. Ligonių kasos nekompensuoja visos šių operacijų sumos. Mūsų skyriuje ligoniui taip pat tektų primokėti už operaciją, atliktą naujomis technologijomis. Be abejo, žymiai mažiau nei privačioje medicinos įstaigoje. Pacientams suteiksime visą informaciją, ir jokių procedūrų be jų sutikimo netaikysime,“ – sako gydytojas dr. N. Markevičius.
Arbata po narkozės
Daugeliui, kas prieš dešimtį ar daugiau metų patyrė operaciją, blogiausius prisiminimus paliko pirmosios valandos po operacijos, kai tenka įveikti narkozės pasekmes.
„Naujosios technologijos, kuriomis aprūpintos mūsų skyriaus operacinės, leidžia tų pasekmių išvengti,“ – sako dr. N. Markevičius. – Praėjus 15 minučių po operacijos pacientas gali gerti arbatą, o praalkęs - ir užkąsti. Vaistų pompos narkotines medžiagas dozuoja mikrogramo tikslumu, atsižvelgiant į specialių daviklių, fiksuojančių narkozės gylį, rodiklius. Anesteziologas nutraukia narkozę vos tik baigiama operacija, be jokių pasekmių žmogaus organizmui. Tai labai palengvina pacientų būklę. Kuo mažiau gauna cheminių preparatų, slopinančių gyvybines funkcijas, tuo greičiau ligonis grįžta į normalią būseną.“
Po operacijos pacientas patenka į intensyvaus stebėjimo palatą, kurioje įrengtos ne tik labai patogios lovos, bet ir naujosios technologijos, leidžiančios pačiam ligoniui pagal poreikį reguliuotis nuskausminamųjų vaistų kiekį - kai labiau skauda, jis gali paspausti mygtuką didindamas dozę, o kai mažiau – susimažinti.
Skyriuje yra 5 palatos, prie kurių įrengtas dušas, tualetas, prausykla, rūbinė. Prie kiekvienos ergonomiškos (funkcionalios) lovos įrengta konsolė, kurioje – medicinos personalo iškvietimo, šviesos reguliavimo priemonės, interneto prieiga. „Tai vienintelis Lietuvoje toks skyrius, kito tokio nėra,“ – sako dr. N. Markevičius. Visame skyriuje įrengta oro rekupiracijos, o operacinėse – ir oro kondicionavimo sistema. Oras visame skyriuje keičiasi 18 kartų per dieną.
Skyriaus vedėjas džiaugiasi moderniai įrengtomis operacinėmis, palatomis, tačiau pabrėžia, jog chirurgijoje svarbiausia - žmonės. „Galima turėti geriausią aparatą, bet be mokančio jį valdyti žmogaus tai - tik geležis“, - sako gydytojas. - Chirurgas operuoja, o aparatūrą valdo operacinės medicinos personalas. Mūsų skyriaus medicinos personalas - su aukštuoju išsilavinimu, jau kurį laiką prieš skyriaus atidarymą tobulino darbo su nauja aparatūra, kurią valdyti nėra taip paprasta, įgūdžius. Visi – turintys nemažos patirties kituose mūsų ligoninė skyriuose.“
Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Dienos chirurgijos skyrius užtikrina maksimalų pacientų saugumą. Prireikus konsultacijos ar pagalbos, ištikus nenumatytai komplikacijai, daugiaprofilinėje ligoninėje čia pat – specializuotos reanimacinės, kardiologai, ginekologai, urologai ir kitų sričių specialistai, kurių konsultacijos gali prisireikti.
Vienas iš svarbiausių dalykų – šis skyrius prieinamas poliklinikų siuntimus turintiems pacientams iš visos Lietuvos, o gydymas kompensuojamas ligonių kasų.
Apie lietuvišką... ligos puoselėjimą
Dienos chirurgijos skyriuje atliekamos lazerinės kojų venų operacijos (varicektomijos, flebiektomijos), arterijų, venų fistulės sergantiems inkstų ligomis, kuriems reikia dirbtinio inksto, tulžies pūslės akmenligės, išvaržų, proktologinės, artroskopinės rankų, kojų sąnarių, kojų venų ir kitos, po kurių pacientą ligoninėje pakanka stebėti dvi paras. Tokios tausojančios operacijos įmanomos tik dabar, nes anksčiau joms atlikti medikai neturėjo tinkamos aparatūros – laparoskopų, artroskopų, lazerių, kurie leidžia operuoti be didelių pjūvių, todėl pacientą be didesnės rizikos po dviejų parų galima išleisti į namus. Aišku, nurodoma, kaip jis turi elgtis namie, kad išvengtų komplikacijų ir sėkmingai sveiktų, po savaitės ligonis turi atvažiuoti pasirodyti ambulatoriškai, tačiau brangaus stacionarinio gydymo jam nereikia.
Reabilitacija prižiūrint specialistams reikalinga tik po sunkių operacijų – organų transplantavimo, kepenų, širdies, kraujagyslių stentavimo, koronarų šuntavimo, ir pan. Tuomet ligonis penkias dienas po operacijos prižiūrimas ligoninėje, o paskui siunčiamas į trijų savaičių reabilitaciją. Po Dienos chirurgijos skyriuje atliktų operacijų reabilitacijos nereikia. Gydytojo dr. N. Markevičiaus nuomone, Lietuvoje reabilitacijos sistema veikia puikiai, sunkias operacijas patyrusiems ligoniams, kurie ir patys deda pastangų, sugrąžinama sveikata. Dr. N. Markevičius ta pačia proga patikina, jog sėkmingiausia reabilitacija net ir po sunkių operacijų – paties ligonio noras susigrąžinti gyvenimo kokybę ir kuo ankstyvesnis aktyvumas. „Ilgalaike patirtimi įrodyta, jog kuo anksčiau ir aktyviau ligonis po chirurginių intervencijų pradeda judėti, tuo greičiau pasveiksta, kuo ilgiau guli slaugomas, tuo daugiau komplikacijų,“ – sako gydytojas.
Dienos chirurgija – labai pažangus žingsnis medicinoje, keičiantis ne tik medikų galimybes padėti sergančiajam. Turėtų keistis ir visuomenės pažiūra į sveikatą. Lietuva, turinti pažangią medicinos techniką, aukštos kvalifikacijos medikus, lyginant su Vakarų šalimis, turi ir daugiau neįgaliųjų. Taip yra dėl to, jog kol kas žmonės nemoka rūpintis sveikata, laiku kreiptis į gydytojus, užkirsti kelią ligoms ir negalioms. „Kuo anksčiau suvoksime, jog sveikata svarbiau už mašiną, namą ir karjerą, kuo labiau įsisąmoninsime sveikos gyvensenos pranašumus, tuo gyvybingesni ir sveikesni būsime“, - sako gydytojas.
Kasryt sėsdami į automobilį, jį apžiūrime: ar nereikėtų vakarop pasirūpinti, kaip užtaisyti įbrėžimą, ar variklis dirba kaip laikrodis, ar padangos nekeistinos... O, kad taip pat atidžiai įsiklausytume į savo širdies plakimą arba sąnarių girgždėjimą...
„Dienos chirurgija – tai saugi galimybė moderniomis ir labai kokybiškomis priemonėmis pašalinti užimtų, skubančių žmonių sveikatos sutrikimus per trumpą laiką, nesutrikdant jų įprasto spartaus gyvenimo tempo“, - sako gydytojas angiochirurgas med. dr. N. Markevičius.
Valentina Jakimavičienė
