Šokiai geriau nei bėgimas
Dar geresnių rezultatų pasiekta taikant šokių terapiją - tyrimais įrodyta, kad jos teigiamas poveikis žmonėms, patyrusiems širdies operaciją, tęsiasi net dvejus metus.
Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje buvo atlikti tyrimai, kuriuose dalyvavo per 100 tūkst. pacientų. Vidutinis jų amžius - 60 metų. 50 proc. pacientų buvo po aortos ar koronarų šuntavimo operacijos, kiti - po širdies arterijos plėtimo specialiu balionu, kitų invazinių procedūrų.
Tiriamieji pacientai gėrė visus jiems priklausančius vaistus. Be to, dalis jų 12 savaičių kasdien mažiausiai tris, daugiausiai - 21 minutę skyrė lėtam valsui.
„Tie, kurie šoko, jautėsi žymiai geriau, jų sveikatos rodikliai buvo daug geresni. Ypač šokis buvo naudingas psichikai - pacientai mažiau skundėsi depresija, nerimu“, - mokslininkų atradimus komentavo M.Biliukas.
Ar ne paprasčiau būtų tiesiog pasimankštinti, pabėgioti ristele?
„Šokant fizinis ir emocinis krūvis tai padidėja, tai sumažėja. Taip pat - ir pulsas. O tai širdį treniruoja geriau nei tolygus bėgimas“, - paaiškino kardiologas.
Tačiau gydytojas nesiryžtų tvirtinti, kad padeda bet kokie šokiai – kitų šokių poveikis nebuvo tirtas.
Padeda net giesmės ir mantros
Širdį pasiekia ir dvasinė veikla. Italų mokslininkai atliko tyrimą: viena grupė širdies ligomis sergančių ligonių giedodavo „Ave, Marija“, kiti kalbėdavo mantras.
„Rezultatai buvo tokie: visų tyrimo dalyvių širdys plakė ramiau, sumažėjo kvėpavimo dažnis, ypač sumažėjo diastolinis kraujo spaudimas“, - pasakojo medikas.
Tokios ritmingos, susikaupimo reikalaujančios, o kartu atpalaiduojančios apeigos, pasak jo, prilygsta moderniausiems vaistams, kurių paskirtis - blokuoti neuroendokrininę sistemą ir stabdyti širdies ligų vystymąsi.
Širdies priešai ir draugai
Jau seniai pastebėta, kad nuo išeminės širdies ligos dažniau miršta tie, kurie yra impulsyvūs, trokšta garbės, nesugeba atsipalaiduoti. Tai A tipo asmenybės atstovai. Išemine širdies liga jie serga du kartus dažniau, o miokardo infarktą patiria penkis kartus dažniau nei B tipo asmenybės - atsipalaidavę, mažiau agresyvūs, neskubantys žmonės.
Išeminę širdies ligą ar jos progresavimą paskatinti gali ir stresas. Dvasinis stresas greičiau nei fizinis sukelia deguonies deficitą širdies raumenyje.
Padidėjusios rizikos mirti grupėje atsiduria ir žmogus, netekęs mylimojo. Ne mažiau psichologiškai pažeidžia ir karjeros žlugimas, skyrybos, kraustymasis iš vieno regiono į kitą, rimti finansiniai sunkumai, teisinės bylos.
Širdį veikia net ir tai, kiek gerų draugų, artimų giminaičių turi žmogus. Vienišiai serga dažniau.
Socialiai izoliuoti žmonės dažniau miršta nuo miokardo infarkto. Pavyzdžiui, emigracija į svetimą šalį išeminės širdies ligos riziką padidina 5 kartus.
Kenkia ir kasdieniai stresai darbe, kai žmogui keliama daug reikalavimų, o jis pats mažai ką gali pakeisti, didelė kontrolė, rutina, prievarta, lenktyniavimas.
Pastebėta, kad kuo liberalesnėje aplinkoje gyvena žmonės, tuo jie sveikesni.
Pykti - irgi pavojinga. Po intensyvaus pykčio dvi valandas tęsiasi padidėjęs miokardo infarkto pavojus.
Lina Lileikienė
