Sunkiu plaučių uždegimu persirgusi 32 m. vilnietė L.P. rengėsi tiesiai iš Vilniaus miesto universitetinės ligoninės važiuoti į „Pušyno kelio“ sanatoriją. Tačiau palatos gydytoja, iš pradžių sakiusi, kad reabilitacija būtina, išrašydama pacientę iš ligoninės pranešė, kad kelialapio į sanatoriją nėra, ir nurodė tęsti gydymą pas savo šeimos gydytoją.
„Tą patį pasakė ir palatos kaimynei, nors iš pradžių ir jai buvo žadėtas siuntimas į sanatoriją“, - apgauta jautėsi ligonė. Jos giminaitė, paskambinusi į ligonių kasą, išsiaiškino, kad pagal L.P. diagnozę reabilitacinis gydymas priklausytų.
Minėtos ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Daina Barzdienė „Respublikai“ patvirtino, kad reabilitacinis gydymas minėtoms pacientėms ir dar grupei ligonių buvo suplanuotas. Tačiau gruodžio 1-ąją ji sulaukė skambučio iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos (TLK), informuojančio apie ligoninės viršytą šių metų kvotą reabilitacijos paslaugoms.
„Sąrašą teko peržiūrėti ir į reabilitaciją siųsti tik pačius sunkiausius ligonius, - aiškino gydytoja. - Pas mus ne tik plaučių ligoniai, bet ir po amputacijų, kraujagyslių protezavimų, kitų sunkių operacijų, tokiems pacientams net ir vaikščioti sunku. Kai pritrūksta lėšų, pirmenybė teikiama šiems ligoniams. Nors po plaučių uždegimo dažnu atveju irgi reikia reabilitacinio gydymo, jį galima suteikti ir poliklinikoje“.
Užvakar L.P. artimieji pranešė, kad ligonei kelios ambulatorinės reabilitacijos procedūros vis dėlto buvo paskirtos jos gyvenamosios vietos poliklinikoje.
Pinigų pritrūksta nuolat
Apie reabilitacijos poreikį konkrečiam pacientui sveikatos apsaugos ministro įsakymu sprendžia jį gydantis gydytojas ir gydytojas reabilitologas. Yra patvirtintas sąrašas ligų ir būklių, kurioms esant pacientas turi teisę į reabilitaciją.
„Yra ir kitų sąlygų, kurias ligonis turi atitikti, į visas jas atsižvelgiame atrinkdami pacientus į reabilitaciją“, - aiškino D.Barzdienė. Tačiau, anot gydytojos, ministro įsakyme nėra nė žodžio apie pinigus, o teritorinės ligonių kasos kasmet nustato reabilitacijos lėšų kvotą kiekvienai gydymo įstaigai.
„Sutartyje numatytų lėšų, aišku, nepakanka, ir mums reikia labai taupiai jas naudoti, - sakė D.Barzdienė. - Kiekvienas reabilitologas, vertindamas paciento būklę, privalo matyti ir pinigų sumą, o ypač metų pabaigoje. Bet žmogaus, kuriam pašalintas inkstas ar protezuota aorta, negaliu nesiųsti į reabilitaciją, nors pinigai ir pasibaigę...“
Ragina riboti siuntimus
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, per 10 šių metų mėnesių visų TLK zonose, išskyrus Klaipėdos, reabilitacijai skirtos lėšos buvo viršytos: Kauno TLK - 4 proc., Panevėžio TLK - 6 proc., Šiaulių TLK - 10 proc. Prognozuojama, kad metinė suma taip pat bus maždaug 5 proc. didesnė nei numatytoji.
Vilniaus TLK zonos gydymo įstaigos sausio-lapkričio mėn. reabilitacijai jau panaudojo 105,8 proc. pagal sutartis skirtų lėšų, nors buvo galima panaudoti 91,7 proc. metinės sumos.
Absoliutus rekordininkas - bendrovės „Pagirių šiltnamiai“ įsteigtas sveikatingumo centras, kuriame prisirašę apie 1300 gyventojų, reabilitacijai išleido 211,6 proc. numatytų lėšų. Siuntimų nešykštėjo ir kiti privatūs sveikatos priežiūros centrai: UAB Pavilnio klinika iki gruodžio pradžios metinę sumą reabilitacijai viršijo 67,46 proc., UAB Šnipiškių medicinos centras - beveik 50 proc., Dvarčionių Šeimos medicinos klinika - 30 proc.
Vilniaus TLK kvotas viršijusias gydymo įstaigas raštu įspėjo, kad „lėšos turi būti naudojamos tik vaikų ir sunkių ligonių medicininės reabilitacijos bei sanatorinio gydymo siuntimams“.
Pasak įstaigos vadovo Vytauto Mockaus, jeigu siuntimai į reabilitaciją bus rašomi tokiais tempais kaip iki šiol, iki metų pabaigos šiai paslaugai apmokėti vien Vilniaus TLK prireiks papildomai iki 3 mln. litų.
Žaibolaidis - gydytojas
Paklaustas, kas atsakys, jeigu žmogui, kuriam dėl lėšų stygiaus neskyrus reikalingo reabilitacinio gydymo įvyks komplikacijos ir jis ims ieškoti teisybės, V.Mockus leido suprasti, kad visos vadžios - siuntimus išrašančių gydytojų rankose.
„Kas geriau už specialistą gali nuspręsti, kuriam ligoniui reabilitacijos reikia labiau? Mes kategoriškai siuntimų nestabdome, tik agituojame, kad žalia šviesa būtų vaikams, kad į reabilitaciją patektų sunkiausi ligoniai ir kad sąžiningai viskas vyktų“, - kalbėjo Vilniaus TLK direktorius.
Jo teigimu, lėšų trūksta ne tik reabilitacijai, bet ir tokioms procedūroms, kaip, pavyzdžiui, diagnostinė intervencinė radiologija, kuri iš tiesų gelbsti gyvybes, bet yra brangi.
„Tuo tarpu kai kur provincijos ligoninėse į terapijos skyrius priguldoma pensininkų, jie ten tik paglobojami, ir ligoninės pasiima pinigus už įkainį“, - gydymo įstaigų gudravimus atskleidė V.Mockus.
Alfredas TAMINSKAS - VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vyr. specialistas:
Turbūt niekada nebus, kad niekas nesiskųstų. Mes esame atlikę skaičiavimus, remdamiesi pasauline praktika, koks procentas ligonių pagal ligas ir būkles bei jų sunkumo laipsnį iš ambulatorinių ir stacionarinių gydymo įstaigų išvyksta į reabilitaciją. Išvada - pagal mūsų turimas lėšas reabilitacijos paslaugos suteikiamos tik trečdaliui, daugiausia - pusei pacientų, kuriems jos galėtų padėti. Tokia mūsų šalies ekonominė situacija.
20 proc. visų medicininei reabilitacijai numatytų lėšų turi būti skiriama vaikams. Šįmet pirmą kartą vaikų reabilitacijos lėšos buvo išnaudotos pirma laiko, atitinkamai mažiau pinigų liko suaugusiesiems. Tačiau siuntimai nestabdomi, o tikslinamas papildomų lėšų poreikis. Ateinantį pirmadienį į posėdį renkasi Privalomojo sveikatos draudimo fondo taryba - bus sprendžiama, ar skirti iš fondo rezervo daugiau pinigų reabilitacijos paslaugoms apmokėti.
Pacientų, jų artimųjų norai ir ribotos valstybės galimybės yra dirva konfliktams. Aišku, ir teisės aktai, kuriais vadovaudamiesi gydytojai siunčia pacientus reabilitacijai, nėra idealūs. Pavyzdžiui, siuntimo tvarkos apraše yra reikalavimas, kad pacientas būtų perėjęs I reabilitacijos etapą, pagal kurį maždaug kas antram pacientui, atitinkančiam kitus punktus, kelialapio į II etapą galima neskirti.
Alia Zinkuvienė
