"Lietuvos sveikata", 2009 birželio 12-18 d.
“Taigi numirti galima, kaip gražu“ – kapituliuoja vilnietė VMUL gydytoja ir teisininkė RAMUNĖ TRAKYMIENĖ, negalėdama atsispirti nužiūrėtam, išmylėtam dailininko darbui. Kartu su šviesios atminties motina filologe Vanda Urboniene ji sukaupė įspūdingą dailės kūrinių kolekciją, o poreikį kurti realizuoja verdama vėrinius.
Kolekcininkės instinktą paveldėjo
„Vieno kito sijono nenusipirkdavom, užtat paveikslui su motina iš paskutiniųjų taupydavom. Dabar anuomet išleistos sumos atrodytų labai kuklios. Mano, skyriaus vedėjos alga prieš pat Nepriklausomybę buvo 140 rublių, tačiau didelės finansinės galios tie pinigai tikrai neturėjo, net majonezo ir žirnelių už juos be pažinčių nebuvo galima gauti, o paveikslui reikėdavo ne vieną uždarbį sukaupti. Gelbėdavo Mamytės, kaip dėstytojos, uždarbiai “.
Spalio 10-oji – Pasaulinė psichikos sveikatos diena, švenčiama visame pasaulyje nuo 1992 m. spalio 10 d. Šių metų Pasaulinės psichikos sveikatos dienos šūkis – „Psichikos sveikata pirminėje sveikatos priežiūroje: gerinti gydymą ir stiprinti psichikos sveikatą“. Ta proga Vilniaus m. universitetinėje ligoninėje atidaryta pacientų tapybos paroda „Margas pasaulis“, kurią pristato Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės bendruomenės psichiatrijos skyrius. „Menas – vienas iš būdų stiprinti psichikos sveikatą, taip pat jis gali būti ir vienu iš pagalbinių psichikos sutrikimų gydymo būdų“, – sako Klubo „13 ir Ko“ vadovė bei pirmosios dailės studijos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje įkūrėja psichiatrė Danguolė Survilaitė.
Ligoninės antrojo aukšto vestibiulyje demonstruojami tarptautinio architektūros projektų konkurso "TRANSFORMATION OF HEALTH CARE" projektų darbai. Juose – Vilniaus miesto universitetinės ligoninės transformacijos idėjos, vizijos, įvaizdis.
Tarptautinį architektūrinių idėjų konkursą vasarą paskelbė Danijos sveikatos apsaugos sistemos centras (DuCHA). Organizatoriai kvietė architektus ir studentus sukurti naują ligoninės koncepciją: ateities ligoninė turėtų būti labiau orientuota į pacientą, bendruomenę, be to, „draugiška“ aplinkai.
"Veidas", 2009 06 08
Neseniai Lietuvoje vyko venų ligų savaitė, kurios metu kraujagyslių chirurgai visoje Lietuvoje konsultavo žmones, besiskundžiančius kojų sunkumu, tinimu, nuovargiu, tačiau negalinčius laiku patekti pas specialistus dėl esą per menkų sveikatos bėdų. Idėja savo laiką ir žinias skirti nemokamoms konsultacijoms kilo Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos docentei Daliai Triponienei, jau daugelį metų gydančiai tokius ligonius. Savo dėstytojams talkino ir Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto studentai.
Aukščiausio lygio specialistų konsultacijomis pasinaudojo per 400 žmonių. „Visi buvo rimti pacientai, kuriems stengėmės padėti. Gal ne visiems reikėjo operacinio gydymo, bet konservatyvus gydymas ir specialisto patarimai buvo reikalingi, – sako doc. Dalia Triponienė. – Šį savo darbą apibendrinę galėsime padaryti tam tikras išvadas, kaip padėti nuo venų ir limfagyslių ligų kenčiantiems žmonėms.“
Tris dukreles – Pauliną, Kamilę ir Oliviją auginanti Jolita Kremerytė pirmadienį sūpavo išsvajotą sūnelį. Prieš šešerius metus inkstą praradusiai moteriai šis gimdymas nebuvo paprastas. Šalies medicinos istorijoje tai yra antrasis natūralus, bet pirmasis sėkmingas gimdymas po inksto persodinimo.
Vilniaus miesto universitetinės ligoninės 2-o gimdymo skyriaus vedėjas Ričardas Daunoravičius, priėmęs gimdymą ir prižiūrėjęs gimdyvę pasakojo:
- Taip susiklostė, kad mamytėms po inksto persodinimo gimsta sūnūs. Jei teisingai suskaičiavau, Jolita Kremerytė yra ketvirtoji mūsų skyriuje pagimdžiusi moteris persodintu inkstu ir pirmoji moteris, kuri Lietuvoje pagimdė natūraliai, turėdama persodintą inkstą. Kita moteris, kuriai Lietuvoje buvo atliktas inksto persodinimas, irgi natūraliai pagimdė, bet Paryžiuje.
"Sveikas žmogus", 2009 birželis, Nr.6
Ryšys tarp oro užterštumo ir sergamumo bei mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra didelis. Tyrimais bei moksliniais darbais stengiamasi atskleisti ir įrodyti, kad oro teršalai (poliutantai) gali būti laikomi itin svarbiu kardiovaskulinių ligų rizikos veiksniu. Ši tema buvo išsamiai nagrinėta San Fransiske (Kalifornija) JAV hipertenzijos draugijos 24 – ojoje konferencijoje (2009 05 06 – 2009 05 09). Roberto D. Brook‘o iš Mičigano Universiteto pranešime „Oro teršalai skatina kardiovaskulinę riziką„ išsakyti teiginiai verčia sunerimti, pagalvoti: kodėl oro prognozių pranešimuose, apie atmosferos oro teršalų koncentraciją nutylima, nors gerai žinoma, kad oro teršalai kelia pavojų žmonių sveikatai? VMUL Kardiologijos skyriaus vedėjas, medicinos mokslų daktaras MYKOLAS BILIUKAS, dalyvavęs JAV hipertenzijos draugijos konferencijoje, supažindina skaitytojus su pagrindiniais Roberto D. Brook‘o pranešimo aspektais.
"Sveikas žmogus", 2009 birželis, Nr. 6
Arterinė hipertenzija negydoma progresuoja, nes išauga grėsmingų komplikacijų rizika. Efektyvus gydymas ženkliai priklauso, kokiame laipsnyje liga yra diagnozuojama bei kokie jau yra organų taikinių pažeidimai. Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas, medicinos mokslų daktaras Mykolas BILIUKAS pažymi, kad ankstyviausiame ligos laipsnyje pričiupti ligą sudėtinga, tačiau įmanoma.
Ligoninės vidinio kiemo pievelė ir neišvaizdus, seniai nenaudojamas cementinis takas pražydo įvairiaspalvėmis puokštėmis ir rudeniškų gėrybių kompozicijomis. Meniškai sudėliotos daržovės, vaisiai, uogos, „nestandartiškos“ sodo gėrybės tapo besišypsančiais veidukais, žmogučiais, agurkais su akytėmis ir net lova su reanimuojamu ligoniu, į kurio veną iš prijungtos lašelinės lašėjo burokinis kraujas (Žiūrėti nuotraukas). Buvo visko, ką ruduo dovanoja darbščiam žmogui: morkų ir svogūnų, pomidorų, česnakų, moliūgų, patisonų, vyšnių ir avietės-braškės hibridas, buvo mėlynų bulvių ir violetinių pipirų, medaus ir grybų, uogienės ir didžiulis vaisių-uogų tortas.
