Naujienos

Liga, nepalenkianti daugelio
Venų ligos – dažniausios iš visų kraujagyslių ligų. Lietuvos ligoninėse kasmet gydosi per 12 tūkst., išoperuojama – per 6 tūkst. ligonių. Kaip rodo Kraujagyslių chirurgijos centro statistika, 79 proc. dėl įvairių priežasčių į poliklinikas besikreipiančių žmonių turi ir lėtinės venų ligos požymių. Liga nebuvo diagnozuota tik 24 proc. vyrų ir 19 proc. moterų.
Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse venų ligomis serga 5 proc. gyventojų. Lenkų statistika rodo, kad 37 proc. šalies vyresnio amžiaus gyventojų kenčia nuo sutrikusios veninės kojų kraujotakos, 0,8 proc. – nuo tokios sunkios komplikacijos, kaip opos. Manoma, kad Lietuvoje venų ligomis serga apie 200 tūkst. Gyventojų, iš jų 30 tūkst. (3 proc.) turi venines trofines opas. Vakarų Europos šalyse vieno ligonio, turinčio opą, gydymas kainuoja 3,5-7 tūkst. eurų per metus. Kadangi Lietuvoje nėra visavertės lėtinės veninės kraujotakos ir trofinių opų profilaktikos, tie skaičiai gali būti kur kas didesni.
„Venų ligos jaunėja. Didelės tarptautinės studijos, kurioje dalyvavo 23 šalys iš keturių žemynų, lėtinės venų ligos požymių pradeda rastis 30-35 metų žmonėms, - pastebi doc. D.Triponienė. – Tai galiu pat virtinti ir asmenine patirtimi: niekada nebuvo tiek jaunų pacienčių – studenčių besikreipiančių dėl venų ligų, kaip pastaraisiais metais. Kodėl? Aišku, jog tai civilizacijos liga. Trečiojo pasaulio šalyse, kur žmonės daugiau juda, venų ligomis sergama mažiau. Pažvelgus į universitetų miestelių aplinką Saulėtekyje, kur studentų mašinomis užstatyti net takeliai, pasidaro aišku, kodėl jauni žmonės serga.“
Beje, venų ligos tampa socialine ir ekonomine našta. JAV Oklahomos mokslo centras pranešė, kad 2007 m. Amerikoje lėtinė venų liga diagnozuota 85 proc. moterų ir 80 proc. vyrų. Atkreipiamas dėmesys, kad venų ligoms nemažą įtaką daro paveldimumas. 77, 2 proc. pacientų polinkį sirgti šia liga paveldi iš tėvų. Kiti rizikos veiksniai – nutukimas, ilgas stovėjimas ir ilgas sėdėjimas.

Venos serga sunkiai
Venos – tai kraujagyslės, kuriomis kraujas, atidavęs audiniams deguonį ir maisto medžiagas, grįžta į širdį. Žmogaus rankose ir kojose yra giliųjų ir paviršinių venų. Kraujas iš galūnių išvaromas, raumenims dirbant. Svarbiausias kojų veninio kraujo variklis yra blauzdos raumenys. Jiems susitraukiant kraujas išstumiamas iš venų ir atgal nebegrįžta. Atbulinę kraujo tėkmę sustabdo sandarūs venų vožtuvai. Jei jie nesandarūs, raumenims atsipalaidavus kraujas grįžta į galūnę, sudarydamas didelį spaudimą venose. Dėl to venos ima plėstis. Giliųjų kojos venų išsiplėtimas pasitaiko labai retai. Dažniausiai išsiplečia paviršinės poodžio venos, iš prigimties turinčios silpnesnes sieneles. Beje, venų sienelės ir vožtuvai praranda elastingumą ir su amžiumi.
Liga pasireiškia tuo, kad poodyje esančios kojų venos išsiplečia: vienose vietose atsiranda mazgai, kitose išplatėja venų kamienai. Venos tampa vingiuotos ir matomos. Paviršinių venų išsiplėtimas vadinamas venų varikoze.
Plečiantis venoms gali skaudėti vietas, kuriose yra pagrindiniai poodžio venų kamienai – blauzdų ir šlaunų vidinėje pusėje. Tačiau dažniausiai žmogus nieko blogo nejaučia tol, kol venos smarkiai neišsiplečia. Tada kojos pradeda tinti, ypač antroje dienos pusėje. Atsiranda ir maudžiančio, gręžiančio ar veržiančio pobūdžio skausmų. Tai liudija esant lėtinį venų nepakankamumą. Ligai progresuojant, sutrinka kojos audinių mityba, atsiranda rudų dėmių, odos ir poodžio sukietėjimų. Menkiausia trauma tokioje sutrikusios kraujotakos srityje gali tapti opos priežastimi. Iš pradžių vos iki 1 cm skersmens netinkamai gydoma opa gali plėstis. Tai rimta ligos komplikacija, smarkiai sutrikdanti žmogaus darbingumą, neigiamai veikianti bendrą savijautą. Kai kurių profesijų žmonės dėl to būna priversti keisti arba netgi mesti darbą. Gydymas taip pat labai daug kainuoja, nes ne visos gydymo priemonės kompensuojamos.
Antroji komplikacija yra venų uždegimas – tromboflebitas, atsirandantis išsiplėtusiose venose, kuriose kraujotaka labai lėta, o kai kuriose pažeistose vietose ir visiškai sustojusi. Čia dažniausiai ir susidaro trombai. Tos venų vietos labai jauriuos infekcijai. Dėl menkiausios odos arba poodžio traumos mikrobai patenka į audinius. „Jei atsirado neišsiplėtusių venų uždegimas ir nenustatome jokių išorinių infekcijos šaltinių, pacientui skiriame visapusiškus tyrimus. Tai gali liudyti bet kokią sunkią, net onkologinę ligą.“, - sako doc. D.Triponienė.

Išsaugoti sveikas venas – padėti sau pačiam
Gydytojas, tiriantis pacientą, gali pasitelkti įvairių šiuolaikinės diagnostikos priemonių ir nustatyti, kas trukdo veniniam kraujui grįžti į širdį. Tačiau gydomos jau pasekmės. O venų ligų priežastys gana paprastos, priklausančios nuo mūsų gyvenimo būdo. Tai minkšta, patogi avalynė, silpninanti pado venų rezginio kompresiją. Tokios bėdos aplenkia vaikštančius basomis.
Normalus svoris, fizinis aktyvumas, pirmiausia – vaikščiojimas vienodu ritmu lygia vieta, plaukiojimas, važiavimas dviračiu yra labai svarbūs veiksniai, neleidžiantys šiai ligai progresuoti. Ritmingai dirbant blauzdos raumenims kraujas išstumiamas iš kojų tam tikrais laiko tarpais, tuomet veninis kraujospūdis jose tiesiog nespėja padidėti. Neritmingi kojų judesiai gali sukelti kraujo sąstovį.
Dirbantiems prie kompiuterio doc. D.Triponienė pataria kas pusę valandos pasikelti ir nueiti ne mažiau kaip 10 žingsnių. Tyrimai rodo, kad nuėjus tik septynis žingsnius kraujospūdis venose sumažėja 3-4 kartus. Tiems, kurie dirba sėdėdami, sukurti labai paprasti pėdų pratimai, kuriuos atliekant blauzdų raumenys energingai susitraukinėja ir išpumpuoja kraują iš kojų venų.
Po atostogų prie jūros daugelis pastebi, kad kojos nebetinsta, nebeskauda. Tai todėl, kad jie daug vaikščiojo basi po smėlį, blauzdų raumenys intensyviai dirbo, pumpuodami kraują ir skysčius iš audinių, o vėsus Baltijos jūros vanduo irgi prisidėjo, sutraukdamas venas ir taip skatindamas iš jų greičiau pasišalinti kraują.
Venų vožtuvų nesandarumą galima sumažinti kelis kartus per dieną palaikant pakeltas kojas. Labai teigiamai kojų veninę kraujotaką veikia elastinės kompresinės kojinės, kurias turi parinkti gydytojas, geriausiai specialistas. Tiems, kurie dirba sėdėdami, yra įvairių prietaisų, priverčiančių dirbti blauzdos raumenis, pvz., minti pedalus dirbant kompiuteriu.
Jeigu paviršinės kojų venos išpampsta nuo ilgo stovėjimo ar sėdėjimo, ypač šiltuoju metų laiku, profilaktiškai tinka naudoti heparino tepalą „Lioton 1000“, kuris gerina kraujotaką ir neleidžia susidaryti trombams. Patartina atsigulus vaistą švelniai įtrinti į odą, pradedant nuo pėdos, blauzdos, apatine dalimi kylant į viršų. Procedūrą reikėtų atlikti 2-3 kartus per dieną. Neesant tokios galimybės, tai daryti bent vakare. Ši priemonė nepakeičiama kelionėse. Taip galime sumažinti kojų sunkumą, skausmą, tinimą ir pagerinti savo gyvenimo kokybę. „Lioton 1000“ kartu su kitomis priemonėmis malšina skausmą, uždegimą, mažina kraujo krešumą, kapiliarų sienelių pralaidumą. Labai svarbu, kad „Lioton 1000“ tinka ir nėščioms bei krūtimi maitinančioms moterims.
„Negalima teigti, kad profilaktinės priemonės visada užkirs kelią venų ligoms, - sako doc. D.Triponienė. – Jeigu reikia operuoti, svarbu, kad tai atliktų patikimi specialistai. Venų operacijos dabar atliekamos hospitalizuojant pacientą vienai dienai arba net ir ambulatoriškai. Operacijos technika ir geras kompresinis gydymas greitai atkuria darbingumą, neriboja judėjimo. Operacijos žaizdos sugyja per 7-10 dienų, kraujosrūvos rezorbuojasi per dvi savaites. Šiuo atveju pirmasis pagalbininkas – „Lioton 1000“, nes jis labai pagreitina kraujosrūvų gijimą“.

Valentina Daunoraitė