Naujienos
Oro teršalai skatina kardiovaskulinę riziką
Oro teršalai žmonių sveikatą per kardiovaskulinę sistemą žymiai labiau įtakoja negu per kvėpavimo takų ir plaučių ligas
Tyrimais įrodyta ir visiems gerai žinoma, kad atmosferoje esantys oro taršalai yra viena iš svarbiausių plaučių ligų priežastis, tačiau kaip oro teršalai įtakoja kardiovaskulines ligas – informacijos nedaug. Statistiniai duomenys rodo, kad mirtys nuo smulkiųjų oro teršalų užima 13 vietą tarp visų mirties priežasčių. Kardiovaskulinių ligų katastrofos - insultai, širdies nepakankamumas, rimti širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimai - tai rezultatas aiškių ir suprantamų, bet mažai ištirtų priežasčių, tokių kaip aplinkos užterštumas.
Atmosferos oro teršalai žmonių sveikatą per kardiovaskulinę sistemą žymiai labiau įtakoja negu per kvėpavimo takų ir plaučių ligas. Kaip tai vyksta? Sąveika su oro teršalais susilpnina įprastą kraujagyslių funkcionavimą ir sukelia arterijų susitraukimą. Atliktų tyrimų su gyvūnais ir žmonėmis rezultatai rodo, kad trumpalaikis ir ilgalaikis kontaktas su oro teršalais sukelia arterinio kraujospūdžio padidėjimą. Pirma, smulkių oro teršalų dalelių inhaliavimas išbalansuoja simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos pusiausvyrą. Antra, susilpninamas endotelio sugebėjimas išplėsti kraujagysles. Vadinasi, kraujagyslės (ypač krūvio metu) nebesugeba išsiplėsti ir rezultatas tokiais atvejais gali būti „sprogstamasis“, ypač jei atmosferos oro tarša yra aukštos koncentracijos. Kai atmosferos oro teršalai nedidelės koncentracijos, po kontakto su jais atsiranda polinkis atvirai (nekompensuotai) arterinei hipertenzijai tarp žmonių, gyvenančių tokiuose regionuose. Todėl tikimasi, kad oro teršalai bus artimiausiu metu oficialiai įtraukti į potencialiai modifikuojamus (valdomus) aplinkos rizikos veiksnius AH atvejais.
Paprastos praktinės priemonės gali padėti išvengti kontakto su kenksmingomis medžiagomis
Išskirtinis vaidmuo padėties gerinimui tenka sveikatos apsaugos politikai šioje srityje, t.y. aukštų oro kokybės standartų patvirtinimui ir kontrolei valstybės mastu. Tačiau apsauga ir kontrolė svarbi ir asmenininiame kiekvieno žmogaus gyvenime.
Kaip naudotis šiomis paprastomis ir praktiškomis rekomendacijomis, kad būtų galima sutrumpinti kontaktą su oro teršalais, ypač jei žmogus turi padidėjusią kardiovaskulinę riziką arba sunkiau koreguojamą AH?
Pirma, aplinkos apsaugos agentūrų suvestinėse (spaudoje, internete, TV, radijuje) reikėtų pateikti kiekvienos dienos oro užterštumo koncentracijos lygį, labiausiai užterštus regionus, rekomendacijas;
Antra, aukštos kardiovaskulinės rizikos pacientai turi būti protingai atsargūs ir vengti:
• Būti lauke atvirame ore, kai oro užterštumas yra aukštas, arba yra prognozės, kad jis bus aukštas;
• Didelio oro užterštumo atveju reikėtų pasilikti namuose, darbe, t.y. uždarose patalpose, gerai turi būti uždaryti langai. Būnant uždaroje patalpoje įsijungti oro kondicionierius su filtrais. Eksperimentiniais tyrimais įrodyta, jog dulkių filtrai, esantys namuose, kapiliarinę kraujotaką pagerina nuo kelių valandų iki kelių dienų;
• Sportuojant ar mankštinantis lauke rizikos dėl kardiovaskulinės ligų turintys asmenys turėtų pasirinkti sportui ar mankštai regionus, kuriuose yra mažesnis oro užterštumas. Važinėjant dviračiu rekomenduojama vengti judrių gatvių, kur vyrauja intensyvus eismas, ypač piko metu. Esant dideliam oro užterštumui, geriau sportuoti uždarose patalpose arba švariose vietose. Jei sportuojama lauke, o oro teršalų koncentracija didelė, reikėtų riboti laiką.
• Rekomenduojama riboti laiką praleistą automobilyje, vengti nebūtinų kelionių automobiliu, ypač jei važiuojama į užterštus regionus, vengti būti tarp automobilių. Jei važiuojama kita transporto priemone - dviračiu, motoroleriu ar kt., geriau rinktis aplinkkelius, takus tarp namų ir ypač vengti kelių, kuriuose važiuoja dyzeliniai sunkvežimiai
• Ekspoziciją su oro teršalais mažina uždari langai. Šiuolaikiniuose automobiliuose įmontuota automatinė oro reguliavimo sistema, turinti integruotus oro filtrus, saugo nuo gatvės oro terįalų.
JAV hipertenzijos draugijos 24 – ojoje konferencijoje nagrinėtos pagrindinės sveikatos temos:
• Rūpinimasis pacientais, sergančiais AH ir tais, kurie ją gydo;
• Įvedimas į praktiką bazinių ir taikomųjų mokslo tiriamųjų darbų į gydymo ir prevencijos strategijas;
• Aukštesnio lygio mokslinis vientisumas ir aiškumas, naujos mokymo programos pacientams ir gydytojams, nauja sveikatos apsaugos politika JAV;
• Skatinimas aukštesnio lygio ir glaudesnio bendradarbiavimo tarp AH tyrinėtojų ir gydytojų praktikų.
Atmosferos oro teršalų įtaka kardiovaskulinėms ligoms mažai žinoma pacientams, todėl, rūpinantis pacientais, reikalinga informacija turi būti prieinama kiekvienam. Daugiau informacijos apie oro kokybę ir praktikinės rekomendacijos, kaip apsisaugoti nuo oro užterštumo, pateikiama EPA WEB tinklalapyje „Quality of Air Means – Quality of Life“ (www.airnow.gov).
Tyrimais įrodyta ir visiems gerai žinoma, kad atmosferoje esantys oro taršalai yra viena iš svarbiausių plaučių ligų priežastis, tačiau kaip oro teršalai įtakoja kardiovaskulines ligas – informacijos nedaug. Statistiniai duomenys rodo, kad mirtys nuo smulkiųjų oro teršalų užima 13 vietą tarp visų mirties priežasčių. Kardiovaskulinių ligų katastrofos - insultai, širdies nepakankamumas, rimti širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimai - tai rezultatas aiškių ir suprantamų, bet mažai ištirtų priežasčių, tokių kaip aplinkos užterštumas.
Atmosferos oro teršalai žmonių sveikatą per kardiovaskulinę sistemą žymiai labiau įtakoja negu per kvėpavimo takų ir plaučių ligas. Kaip tai vyksta? Sąveika su oro teršalais susilpnina įprastą kraujagyslių funkcionavimą ir sukelia arterijų susitraukimą. Atliktų tyrimų su gyvūnais ir žmonėmis rezultatai rodo, kad trumpalaikis ir ilgalaikis kontaktas su oro teršalais sukelia arterinio kraujospūdžio padidėjimą. Pirma, smulkių oro teršalų dalelių inhaliavimas išbalansuoja simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos pusiausvyrą. Antra, susilpninamas endotelio sugebėjimas išplėsti kraujagysles. Vadinasi, kraujagyslės (ypač krūvio metu) nebesugeba išsiplėsti ir rezultatas tokiais atvejais gali būti „sprogstamasis“, ypač jei atmosferos oro tarša yra aukštos koncentracijos. Kai atmosferos oro teršalai nedidelės koncentracijos, po kontakto su jais atsiranda polinkis atvirai (nekompensuotai) arterinei hipertenzijai tarp žmonių, gyvenančių tokiuose regionuose. Todėl tikimasi, kad oro teršalai bus artimiausiu metu oficialiai įtraukti į potencialiai modifikuojamus (valdomus) aplinkos rizikos veiksnius AH atvejais.
Paprastos praktinės priemonės gali padėti išvengti kontakto su kenksmingomis medžiagomis
Išskirtinis vaidmuo padėties gerinimui tenka sveikatos apsaugos politikai šioje srityje, t.y. aukštų oro kokybės standartų patvirtinimui ir kontrolei valstybės mastu. Tačiau apsauga ir kontrolė svarbi ir asmenininiame kiekvieno žmogaus gyvenime.
Kaip naudotis šiomis paprastomis ir praktiškomis rekomendacijomis, kad būtų galima sutrumpinti kontaktą su oro teršalais, ypač jei žmogus turi padidėjusią kardiovaskulinę riziką arba sunkiau koreguojamą AH?
Pirma, aplinkos apsaugos agentūrų suvestinėse (spaudoje, internete, TV, radijuje) reikėtų pateikti kiekvienos dienos oro užterštumo koncentracijos lygį, labiausiai užterštus regionus, rekomendacijas;
Antra, aukštos kardiovaskulinės rizikos pacientai turi būti protingai atsargūs ir vengti:
• Būti lauke atvirame ore, kai oro užterštumas yra aukštas, arba yra prognozės, kad jis bus aukštas;
• Didelio oro užterštumo atveju reikėtų pasilikti namuose, darbe, t.y. uždarose patalpose, gerai turi būti uždaryti langai. Būnant uždaroje patalpoje įsijungti oro kondicionierius su filtrais. Eksperimentiniais tyrimais įrodyta, jog dulkių filtrai, esantys namuose, kapiliarinę kraujotaką pagerina nuo kelių valandų iki kelių dienų;
• Sportuojant ar mankštinantis lauke rizikos dėl kardiovaskulinės ligų turintys asmenys turėtų pasirinkti sportui ar mankštai regionus, kuriuose yra mažesnis oro užterštumas. Važinėjant dviračiu rekomenduojama vengti judrių gatvių, kur vyrauja intensyvus eismas, ypač piko metu. Esant dideliam oro užterštumui, geriau sportuoti uždarose patalpose arba švariose vietose. Jei sportuojama lauke, o oro teršalų koncentracija didelė, reikėtų riboti laiką.
• Rekomenduojama riboti laiką praleistą automobilyje, vengti nebūtinų kelionių automobiliu, ypač jei važiuojama į užterštus regionus, vengti būti tarp automobilių. Jei važiuojama kita transporto priemone - dviračiu, motoroleriu ar kt., geriau rinktis aplinkkelius, takus tarp namų ir ypač vengti kelių, kuriuose važiuoja dyzeliniai sunkvežimiai
• Ekspoziciją su oro teršalais mažina uždari langai. Šiuolaikiniuose automobiliuose įmontuota automatinė oro reguliavimo sistema, turinti integruotus oro filtrus, saugo nuo gatvės oro terįalų.
JAV hipertenzijos draugijos 24 – ojoje konferencijoje nagrinėtos pagrindinės sveikatos temos:
• Rūpinimasis pacientais, sergančiais AH ir tais, kurie ją gydo;
• Įvedimas į praktiką bazinių ir taikomųjų mokslo tiriamųjų darbų į gydymo ir prevencijos strategijas;
• Aukštesnio lygio mokslinis vientisumas ir aiškumas, naujos mokymo programos pacientams ir gydytojams, nauja sveikatos apsaugos politika JAV;
• Skatinimas aukštesnio lygio ir glaudesnio bendradarbiavimo tarp AH tyrinėtojų ir gydytojų praktikų.
Atmosferos oro teršalų įtaka kardiovaskulinėms ligoms mažai žinoma pacientams, todėl, rūpinantis pacientais, reikalinga informacija turi būti prieinama kiekvienam. Daugiau informacijos apie oro kokybę ir praktikinės rekomendacijos, kaip apsisaugoti nuo oro užterštumo, pateikiama EPA WEB tinklalapyje „Quality of Air Means – Quality of Life“ (www.airnow.gov).
Inga Markūnaitė
