„Lietuvos sveikata“,  2010 lapkričio 16 d.

Nors nuolat kartota, kad ateiti į šį pasaulį ir išeiti iš jo žmogus turi šviesiausioje aplinkoje, jaukumas ir patogumas gimdymo įstaigose ilgai tebuvo svajonė.

Pastaruoju metu sostinės gimdymo įstaigos viena po kitos renovuojamos, maloni aplinka tampa norma, mamos kuriasi tik dvivietėse palatose ar vienutėse, atsiranda šeimos palatų, kur po gimdymo apsistoja tėvelis, moters mama ar sesuo, o dešimtims gimdyvių netenka dalytis vos keletu sanitarinių patogumų.

Praeities vaizdeliai 

Vilniaus miesto universitetinės ligoninės (VMUL) Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Gražina Drąsutienė puikiai mena studijų laikus, kai vienoje patalpoje iš karto gimdydavo bene trys moterys, apie vyrų dalyvavimą šiame procese nebuvo nė kalbos, motinos naujagimius pradėdavo maitinti praėjus 6 valandoms ir tai darydavo griežtai kas 3,5 valandos, o pagimdžiusių mamyčių lankytojai buvo vaikomi tarsi kariuomenėje. Sovietmečiu buvo įprastas toks vaizdelis: naujagimiai suguldomi į didelį vežimą ir jis, visas rėkiantis, stumiamas koridoriumi mamoms. Daugelis prisimena scenas, kai mamos mojuodavo pro langus, vyrai stovėdavo apačioje, ant virvių kabindavo siuntinukus žmonoms. Tačiau ir nepriklausomybės laikais vykę pokyčiai buvo lėti. Ne vienai gimdyvei įstrigo nudriskusi patalynė, stoties tualetus primenantys "patogumai".

Ligoninės Akušerijos ginekologijos klinikoje pradėtos teikti konsultacijos dėl krūtų ligų. Moterys, pajutusios nemalonius pojūčius, diskomfortą, krūtų skausmą ar apčiuopusios sukietėjusį guzelį nedelsdamos gali užsirašyti konsultacijai pas gydytoją specialistą. Norinčiosioms pasitikrinti tereikia gauti šeimos gydytojo ar ginekologo siuntimą.

Atsiradus krūtų problemoms buvo įprasta konsultacijos ieškoti onkologijos įstaigoje, tačiau pastaroji paprastai sukelia psichologinius barjerus, nes visada tikimasi blogiausio. Dabar yra galimybė pasitikrinti, nesukeliant sau neigiamų emocijų ir išvengiant didelių eilių. Juolab, kad, kaip sako Ginekologijos skyriaus gydytojas akušeris ginekologas Mindaugas Balnys, „ne kiekvienas gumbelis reiškia piktybinę ligą – dažnai nustatomos krūtų cistos arba gerybiniai navikai - fibroadenomos ar lipomos“.

Konsultacijos metu apžiūrėjus pacientę atliekama ginekologinė echoskopija bei, esant reikalui, ir darinio biopsija su ultragarso kontrole. Jei, tyrimų duomenimis, problema yra ne onkologinė, pacientė gali būti guldoma į stacionarą ir jai atliekama reikiama operacija. Tik tuomet, kai tyrimų atsakymai patvirtina onkologinę ligą, pacientė siunčiama į onkologinę ligoninę.

Pageidaujančioms konsultacijos dėl krūtų problemų prašome kreiptis į Akušerijos ginekologijos Priėmimo skyrių ir užsiregistruoti pas gydytoją norimu laiku. Galima užsiregistruoti ir telefonu Nr. 8 (5) 234 20 58. Jeigu siuntimo neturite, už konsultaciją teks sumokėti.

2010 lapkričio 6 d., "Valstiečių laikraštis"

Retas kuris, prasidėjus šaltajam sezonui, išvengia peršalimų. Tačiau jei peršalimo ligos kamuoja dažnai ar vos pasveikus vėl pasikartoja, reikėtų susirūpinti ne tik imuniteto stiprinimu, bet ir supančia aplinka. Anot Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėjos Birutės Aleknienės, dažni peršalimai pirmiausia rodo nusilpusią žmogaus imuninę sistemą. Būtent imunitetas yra geriausia apsauga nuo visų peršalimo ligų, kurias sukelia mūsų aplinkoje esantys virusai. Jei imuninė sistema stipri, žmogus yra atsparus virusams ir jais neužsikrečia.Tačiau dažnų peršalimų priežastis gali būti ir lėtinės ligos, kurios taip pat silpnina organizmo atsparumą ligoms. Blogiausia, kad peršalimas gali sukelti lėtinių ligų (širdies ar kvėpavimo takų) paūmėjimus. Ypač tai pavojinga sergantiesiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip bronchitas ar bronchinė astma.

Apie šią bėdą vengiama garsiai kalbėti, nors duomenys rodo, kad ji vargina daugiau kaip pusę vyresnių nei 50 metų moterų. Nusičiaudėjus ar nusikosėjus, vejantis troleibusą ar šokant, pakėlus vaiką ar krepšį su maistu, – kasdienių aplinkybių, kai dėl fizinio krūvio prateka šlapimo, yra gausu. Šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu – nemaloni problema, kuri slepiama, todėl daugelis nežino, kad ji lengvai pašalinama, nežiūrint į tai, kokio esate amžiaus. Tokie nemalonumai moteris gali užklupti ir po gimdymo. Moterys gelbstisi naudodamos šlapimą sugeriančius įklotus, stengiasi mažiau gerti. Tačiau joms gali padėti naujos, nesudėtingos ir efektyvios modernios operacijos, po kurių jau kitądien pacientės keliauja namo. „Svarbiausia – neslėpti  problemos, nes šiandien jos galima nesudėtingai atsikratyti visiems laikams“, – sako Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Ginekologijos skyriaus vedėjas dr. Gediminas Mečėjus.

Šioje ligoninėje atliekamos naujoviškos šlaplės fiksavimo procedūros yra žymiai efektyvesnės, nei daugelį metų praktikuotos sudėtingos chirurginės intervencijos, kai tekdavo prapjauti pilvo sieną.

„Lietuvos žinios“, 2010 gegužės 11 d.

 Žymaus pediatro prof. Algimanto Raugalės teigimu, bene prasčiausi Europoje mūsų vaikų sveikatos rodikliai - kaina, kurią mokame už nevykusias reformas ir pagerėjusį gyvenimą, atnešusį civilizacijos ligų - alergijų, virškinimo, regėjimo sutrikimų antplūdį.

 Septyniasdešimtmetį pažyminčiam, 47 metų darbo su vaikais patirtį sukaupusiam medikui apmaudu, kad Lietuvoje nebekalbama apie prioritetą motinos ir vaiko sveikatai. Profesorių piktina ketinimai sujungti suaugusiųjų ir vaikų ligonines bei praeities sprendimai, pagal kuriuos šeimos gydytojams pavesta perimti pediatrų darbus. "Dabar visi perkvalifikuoti ir visi nelaimingi. Buvęs pediatras privalo diagnozuoti vėžį, širdies ligas, kurių gyvenime nežinojo", - vardijo A.Raugalė, Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinikos vadovas, daugiau kaip 160 mokslo darbų, 10 monografijų, 9 vadovėlių studentams autorius.

 - Vaikų sergamumas kaskart kinta. Dėl ko labiausiai neramu?

 - Dabar daug dažnesnės alerginės ligos - maždaug ketvirtadalis vaikų yra alergiški. Kuo civilizuotesnė šalis, tuo šių ligų daugiau. Kai kurie iš jų jaunėja, pavyzdžiui, tam tikros širdies, sąnarių ligos. Tuberkulioze sergama labai dažnai - maždaug 20 atvejų 100 tūkst. vaikų - to niekada nebuvo. Dabar nebeleidžiama izoliuoti užkratą platinančių suaugusiųjų, esą tai yra žmogaus teisių pažeidimas. Tad valkata, sergantis tuberkulioze, ramiai sau vaikšto, spjaudosi, o mūsų vaikai užsikrečia. Sakyčiau, tai yra demokratijos grimasa. Labai padaugėjo ir kvėpavimo bei virškinimo ligų. Vis tie pusfabrikačiai, - jau patys nebežinome, ką valgome. Neseniai klinikos fojė pamačiau sausų užkandžių automatą. Tuoj nubėgau pas ligoninės direktorių: kaip galima vaikų skyriuje pastatyti šią bjaurybę? Tai per dvi valandas išsinešdino. Visos tos virškinimo ligos iš esmės - irgi civilizacijos grimasos. Vaikų nutukimas tampa problema ne todėl, kad jie daug valgo, o todėl, kad valgo ne tai, ką reikia. Tačiau iki amerikiečių mums dar labai toli. Ką daryti? Tėvus reikia auklėti.

Užbaigta Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos bei Vaikų ligų klinikų pastato kapitalinė rekonstrukcija. Už beveik 14 mln. litų per du metus iš pagrindų rekonstruota 9 tūkstančiai m² patalpų. Akušerijos ginekologijos ir Vaikų ligų skyriai švyti naujumu ir komfortu.

Ta proga į šventinį atnaujinto ligoninės korpuso pristatymą atvyko aukšti svečiai: LR Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, komiteto narė Marija Čigriejienė, sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė, Vilniaus miesto meras Vilius Navickas, savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja Audronė Čibirienė ir Sveikatos skyriaus atstovai, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanė prof. Zita Aušrelė Kučinskienė, buvę sveikatos apsaugos ministrai Gediminas Černiauskas ir Algis Čaplikas, ligoninių, centrų vadovai, gydytojai dirbusieji Akušerijos ginekologijos ir Vaikų ligų skyriuose  anksčiau, kiti oficialūs asmenys ir svečiai.

„Gydymo menas“, Nr. 2, 2010 m.

Redakcijos svečias – VU Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius Algimantas RAUGALĖ.

- Kokia situacija Lietuvos pediatrijoje šiandien ir kokią matote jos ateitį?

- Šiandien pediatrijos reikalai nėra geri. Nauji vėjai pirminėje sveikatos apsaugos grandyje atnešė ir tam tikrų prieštaravimų. Vaikų sveikata pradėjo rūpintis šeimos gydytojai - per labai trumpą laiką parengti terapeutai. Nežinau, kurioje dar šalyje yra perkvalifikuojami senyvo amžiaus terapeutai. Manau, kad visus šeimos gydytojus reikia rengti 4-5 metų nepertraukiamoje rezidentūroje – ramiai ir oriai.

Vargu ar esamas “revoliucinis metodas” yra racionalus, efektyvus ir ar taip nenukenčia gydymo kokybė. Pediatrai, paskubomis supažindinti su pagrindinėmis suaugusiųjų ligomis, taip pat tampa šeimos gydytojais. Jie skatinami ir verčiami persikvalifikuoti, tačiau šeimos gydytojų darbo vietų nėra pakankamai. Pediatrai sumišę ir sunerimę. Tai, kas Lietuvoje laikyta didžiuliu pasiekimu – vaikų ligų profilaktika, kvalifikuotas skiepijimas, darbas pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, pastaruoju metu užleista. Palyginti daug vaikų guldoma į stacionarus. Viskas skiriama gydymui. Anksčiau SAM buvo motinos ir vaiko sveikatos padalinys. Šiandien ministerijoje nėra net asmens, su kuriuo būtų galima kompetentingai kalbėtis vaikų sveikatos priežiūros klausimais. Senokai siekiame, kad pediatrų globoje vaikai būtų iki 18 metų amžiaus, kaip yra visame civilizuotame pasaulyje. Deja, kol kas tai tik siekiai. Šiuo metu Lietuvoje kūdikių mirštamumas yra vienas mažiausių pasaulyje. Tačiau jeigu pediatrijos ujimas tęsis, šių rodiklių ilgai neišlaikysime. Pokyčių reikia, bet revoliucija nieko gera nežada. Aš už evoliuciją.

„Valstiečių laikraštis“, 2010-04-30

Vaikų sveikata labai priklauso nuo šeimos gyvenimo būdo. Jei tėvai nori užauginti sveikus vaikus – jie turi pasikeisti patys. Tuo įsitikinęs Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius Algimantas RAUGALĖ.

- Beveik 50 metų dirbate vaikų ligų gydytoju. Kokiomis ligomis dabar vaikai labiau serga ir kodėl?

-Jaunėja kai kurios suaugusiųjų širdies ligos, pvz., aterosklerozė. Vis daugiau vaikų serga sąnarių ligomis. Padaugėjo sergančiųjų bronchine astma. Maždaug ketvirtadalis Lietuvos vaikų yra alergiški. Alergijos – gero gyvenimo pasekmė, kaip ir vaikų nutukimas. Ne todėl, kad jie daug valgo, bet todėl, kad valgo ne tai, ką reikia.

Šiuo metu labai daug tuberkulioze sergančių vaikų: maždaug 20 atvejų 100 tūkst. vaikų. Niekada nebuvo tiek daug atvejų, kiek dabar. Žinote, kodėl? Anksčiau sergantieji tuberkulioze buvo priverstinai gydomi, o dabar jie netrukdomai platina šios ligos sukėlėjus. Kur kas padaugėjo apsinuodijusių alkoholiu vaikų, paauglių narkomanų. Jauniausiam rimtam narkomanui, kuris gulėjo mūsų skyriuje, buvo 9 metai. O ką jau kalbėti apie narkomanus paauglius, kurių mūsų skyriuje išties daug. Padaugėjo vaikų, dažniausiai paauglių mergaičių, kurie bandė nusinuodyti vaistais. Priežastys – nelaiminga meilė ar subarė mama ir pan.