Nežmoniškai padaugėjo apsinuodijimų alkoholiu atvejų. Neįsivaizduojate, kiek gydome vaikų narkomanų - to anksčiau nebuvo. Jauniausias, kurio sulaukėme - devynmetis, o apie paauglius jau nė nekalbu. Ko stebėtis, jei didelis procentas moksleivių, net tų, kurie nevartoja narkotikų, žino, kur jų galima gauti. Padaugėjo ir psichikos problemų, savižudiškų apsinuodijimų vaistais.
Geriau nei Amerikoje
- Argi viskas taip blogai?
- Galime didžiuotis sumažėjusiu kūdikių mirtingumu - šis rodiklis yra vienas svarbiausių, rodančių mūsų sveikatos sistemos, kultūros lygį. Nuo 2003 metų mūsų rezultatai yra geresni nei JAV. Čia miršta 6-8 kūdikiai iš 1000 gimusių, mūsų krašte - maždaug 6-6,5. Parodykite nors vieną kitą sritį, kur esame aukščiau nei Amerika? Mūsų akušerijos tarnyba, naujagimių specialistai, vaikų reanimatologai, chirurgai tikrai yra puikūs specialistai, ne veltui Lietuvos gydytojų svetur laukiama išskėstomis rankomis.
Kitas pavyzdys. Anksčiau šioje ligoninėje buvo atskiras vaikų reumato skyrius, turėjome daug šios ligos atvejų, o dabar nebėra ko studentams parodyti: išmokome gydyti lėtinės infekcijos židinį, turime gerų vaistų.
Bet mūsų vaikų ligotumo rodiklis - vienas blogiausių Europoje. Viena priežasčių, kad vaikų sveikatos priežiūra buvo pavesta šeimos gydytojams, o jie nebuvo tinkamai tam parengti. Mūsų pediatrų stiprioji pusė yra profilaktika, o dabar niekas tuo neužsiima. Nors, žinoma, sergamumo priežasčių yra kur kas daugiau. Tik 10 proc. sveikatos priklauso nuo gydytojų. Kita - nuo gyvenimo sąlygų, užterštumo, genetikos, nuo to, kaip rūpinamasi savo sveikata.
Stebuklų nėra
- Girdime įvairiausių patarimų, kaip ją stiprinti, dažnas tiesiog sutrinka dėl informacijos ir reklamos gausos.
- Labai skatinu valgyti jūros žuvų, su jomis gauname omega-3 riebalų rūgščių, vartoti žuvų taukų. Dėl imunostimuliatorių - jokių stebuklų nėra, labiau veikia psichologinis mamų įsitikinimas. Tik iš ežiuolės pagamintus preparatus šiek tiek pripažįstu, nors pasaulyje esama nuomonės, kad jų poveikis - kaip placebo. Siūlomi ir beta gliukanų preparatai, visokie ribomuniliai. Mamos užsirašinėja sudėtingiausias jų vartojimo schemas - o, čia rimta, ne taip, kaip tabletės. Paskui džiaugsmingai praneša, kad vaikas ne taip dažnai serga. Bet aš pasakysiu - tiesiog taip sutapo. Žinoma, jeigu į reanimaciją patekęs vaikas beveik neturi jokio imuniteto, duodame stiprių vaistų - taip pat ir genų inžinerijos būdu pagamintų. Bet jų griebiamės tik tada, kai sergama sunkia liga. Svarbiausi imuniteto stiprinimo būdai - grūdinimasis, judėjimas. Užuot ėję su vaiku į lauką, tėvai jam kemša tabletes. Ne vaistų reikia, būtina keisti gyvenimo būdą. Žinote, kiek rekomenduojama sėdėti prie televizoriaus ir kompiuterio? Lig šiol buvo 30, dabar - 20 minučių. Tačiau vaikai sėdi 3-4 valandas, dėl to kenčia akys, laikysena, kimba lėtinės ligos.
Težino savo tiesą
- Naujausia, dar teberašoma jūsų knyga turėtų padėti orientuotis vaikams skiriamų vaistų pasaulyje, patarti tėvams, kaip juos vartoti.
- Tėvai turi žinoti, kuo gydomi jų vaikai. Ką vaistininkas ar gydytojas paaiškina pacientui? Gydytojai juk nieko nepatarinėja, didžiąją dalį laiko rašinėja popieriukus, vaistininkai taip pat ne viską žino. Kai kurių vaistų reikia turėti namie - juk nebėgsi dėl kiekvienos smulkmenos į polikliniką. Dabar mamos griebia bet ką. Blogiausia ne tai, kad pinigai išmetami į balą, o kad vaikai nugydomi. Nepatikėsite, kiek pas mane buvo pakliuvusių vaikų, apsinuodijusių lašais į nosį. Juk jie veikia ir širdį. O ką mama daro? Ne vieną lašą, o visą pipetę į šnervę sulašina, kad vaikas greičiau pasveiktų. Nori gero, bet vaistai prateka į skrandį ir vaikas atvyksta sunkiausios būklės. Jei liga nesunki, geriausia ją išgyti be vaistų, jei jau gydoma medikamentais, procesą turi prižiūrėti gydytojas.
Esu gydytojas alopatas, nors ir homeopatai mėgina mane prisijaukinti. Tačiau jie pripažįsta tik savo vaistus. Štai sinusitas - rimta liga, gydoma antibiotikais, bet vėliau, kad ji netaptų lėtinė, galima gydytis homeopatiniais preparatais. Bet homeopatai - ne, reikia gydyti tik jų vaistais. Tėvai juos labai mėgsta, bet aš, tarp mūsų kalbant, jais nelabai tikiu. Gal šiek tiek - kai kuriais, bet tik tada, jei liga nesunki. Ir patys homeopatai pripažįsta, kad rimtai sergant jų preparatai netinka. Tiesa, kartais pats pasiūlau homeopatinį vaistuką - jis neturės nepageidaujamo poveikio, vaikui nepakenks. Nors liga nerimta, bet tėvai įsitikinę, kad reikia vaistų, antraip nepatenkinti. Mama skambina po keleto dienų, profesoriau, stebuklą padarėte. O iš tikrųjų vaikas pats pagijo.
Aistė STANKEVIČIENĖ
