Senasis, visiems gerai pažįstamas Antakalnio klinikomis vadinamas korpusas švyti naujumu ir komfortu. Užbaigta Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos bei Vaikų ligų klinikų pastato kapitalinė rekonstrukcija. Už beveik 14 mln. litų iš pagrindų rekonstruota 9 tūkstančiai m² patalpų. Nuo stogo iki pamatų renovuoti visi Akušerijos ginekologijos, Gimdymo, Naujagimių, Vaikų ligų skyriai. Pakeisti stogai, langai, durys, grindys, šildymo, kanalizacijos sistemos. Visos palatos visuose skyriuose – tik dvivietės. Kiekvienoje palatoje yra atskiras dušas ir tualetas.

Gimdymo skyriuose – nauji, erdvūs, patogūs gimdymo kambariai su šalia esančiais akušerių postais, naujausia įranga, dušu, vonia. Nebeliko didelių palatų, kur gimdyvės buvo priverstos gulėti kartu su kūdikiais ir nuolatiniais lankytojų bei giminių pulkais. Dabar visos palatos – dvivietės, su dušu ir tualetu. Gimdyme gali dalyvauti vyras, o gimus vaikučiui visa šeima turi galimybę likti kartu.

Naujas, jaukus, šviesus Ginekologijos skyrius su pacienčių ypatingai vertinamu Dienos chirurgijos poskyriu. Skyriuje taip pat teikiamos ambulatorinės konsultacijos, kur moterys gali atvykti pasikonsultuoti su gydytoju joms rūpimais klausimais kasdien nuo 12 iki 18 valandos. Dienos chirurgijos centre taikant šiuolaikinius gydymo metodus net ir atlikus didelės apimties operaciją, pacientės gali vykti į namus tos pačios dienos vakare, retais atvejais – kitą dieną, ir būti visiškai darbingos. Dienos chirurgijos praktika turi tris pagrindinius privalumus: pirma, trumpesnis laikas praleistas ligoninėje suteikia mažesnę hospitalinės infekcijos tikimybę; antra, kuo anksčiau ji keliasi iš lovos, pradeda judėti, tuo mažesnė trombų susidarymo rizika. Ir trečia, pacientė greičiau sveiksta ir grįžta į pilnavertį gyvenimą savoje aplinkoje.

„Lietuvos sveikata“, 2010 balandžio 22

Po krūties vėžio operacijos man atsivėrė opos rankoje, kuri labai išstorėjo. Ambulatorijoje man felčerė sako, kad čia bus dramblialigė, nepagydoma liga. Kur man kreiptis? Kaip ji gydoma?

Roma

Atsako specialistas

Vilniaus universiteto Kraujagyslių chirurgijos centro direktorius, kraujagyslių chirurgas prof., habil.dr. Vytautas Triponis:

- Aš nuolatos girdžiu: “Ar man ne dramblialigė?” Žinau, kad žmonės labai bijo dramblialigės, dažnai nežino ką daryti, o patarimų kaip ir nesulaukia. Tam yra objektyvių priežasčių. Viena svarbiausių, kad Lietuvoje nėra nė vieno limfologijos centro ar paruošto specialisto. Kai tik galūnės patinsta, taip ligonį ir siunčia pas kraujagyslių chirurgą. Šia patologija turi užsiimti limfologai. Tikros dramblialigės Lietuvoje ir nėra.

Klasikinę dramblialigę sukelia parazitai. Pagrindinė dramblialigės priežastis yra filiarija, uodų nešiojamas parazitas. Žmogus yra galutinis šio parazito šeimininkas. Žmogaus organizme atsiranda siūlinių kirmėlyčių, kurios suardo limfinę sistemą. Galūnės pradeda beviltiškai tinti, kol pasiekia neįtikėtinų apimčių.

Informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos

SVEIKATOS DRAUDIMAS - NAŠTA AR BŪTINYBĖ?

Privalomasis sveikatos draudimas - tai valstybinis draudimas, kuris yra ir mūsų sveikatos apsaugos sistemos finansavimo pagrindas. Visų Lietuvoje nuolat gyvenančių ir Lietuvoje dirbančių asmenų mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, taip pat valstybės biudžeto lėšos kaupiamos Privalomojo sveikatos draudimo fonde ir tampa garantija apdraustiesiems, nes, prireikus, jų sveikatos priežiūros išlaidos (bent jau didžioji dalis) iš šio fondo ir bus kompensuotos. Ši garantija reiškia, kad visiems bus suteikta paslaugų tiek, kiek reikės, nepriklausomai nuo konkretaus gyventojo sumokėtų įmokų. Dalyvavimas sveikatos draudimo sistemoje - garantuota finansinė parama žmogui susirgus.

KAS TURI DRAUSTIS PRIVALOMUOJU SVEIKATOS DRAUDIMU (toliau – PSD)  SAVARANKIŠKAI?

„Sveikas žmogus“ Nr. 3, 2010 kovas

Pienas turėtų būti jūsų vaiko valgiaraštyje kiekvieną dieną. tačiau nepamirškite duoti ir kitokio kalcio turinčio maisto. Jūsų vaikas per dieną turėtų suvalgyti dvi - tris porcijas pieniško maisto, jis tinka ir kaip užkandis. Kokius pieno produktus rinktis vaikams ir nuo kada juos įtraukti į vaiko valgiaraštį konsultuoja Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė.

Pienas

Pienas – kalcio, fosforo, baltymų šaltinis. Iki 6 mėnesių kūdikiui pagrindinis maistas – motinos pienas arba pieno mišinys, kurį palaipsniui pradeda keisti tirštas maistas. Iki dviejų metų vaikams rekomenduojama vartoti tik vaikų mitybai skirtus pieno produktus, nes įprastiniai pieno produktai turi daugiau baltymų, kas gali būti vaikų alergijos pieno baltymams priežastimi. Vaikams geriausiai tinka 2,5 – 3,5 proc. riebumo pienas. Karvės piene yra lengvai įsisavinamo kalcio, kuris būtinas vaiko kaulų ir dantų augimui. Todėl išbraukti karvės pieną iš valgiaraščio nederėtų, būtina, kad vaikai jo gautų per parą pakankamai. Jei pastebima, kad vaikas alergiškas karvės pieno baltymams, gydytojai rekomenduoja tėvams parinkti mažyliui specialų mišinį, kuriame nėra karvės pieno baltymų. Jei vaikas nemėgsta pieno, pasiūlykite jam kitų pieno produktų: kefyro, jogurto, varškės, patiekalų iš pieniškų produktų. Vaikui rekomenduojamas tik gerai apdorotas pienas, pirktas parduotuvėje.

Vis daugiau randasi žmonių, kurie, naudodamiesi ligonių kasų elektroninėmis paslaugomis, nori sužinoti ir sužino apie savo draustumą, prisirašymą prie gydymo įstaigos, jiems suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, jų kainą ir išduotus kompensuojamuosius vaistus. Iš viso nuo šių metų pradžios iki spalio pradžios ligonių kasų e. paslaugų sistemoje užregistruota beveik aštuoni tūkstančiai vartotojų, apsilankiusių beveik 110 tūkstančių kartų.

Kadangi per Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainę www.vlk.lt gauname nemažai įvairių klausimų, tai patariame dar plačiau naudotis ir tomis elektroninėmis paslaugomis.

„Lietuvos medicinos kronika“, 2010 Nr. 8

Sunešiotas batas – vazonas gėlei, užuolaida drapiruoti ir stiklu uždengti kibirai – originalus staliukas. Prikelti naujam gyvenimui senus daiktus – tai Vilniaus miesto universitetinės ligoninės slaugytojos padėjėjos Liudmilos Rancevos hobis. Kaip gimsta idėjos nenaudojamus daiktus paversti kone dizaino objektais, vertais garbingos vietos namuose?

-Kodėl sugalvojote kurti staliuką: ar Jūsų namuose trūko tokio baldo?

-Ne, jokio poreikio nebuvo. Tiesiog šovė į galvą tokia mintis. Paprastai, kai užsidegu kokia idėja, kol neįgyvendinu – nenusiraminu. Taip ir šįkart. Radau rūsyje du senus kibirus ir nusprendžiau, kad iš jų galima sukonstruoti staliuką. Tada tapetų klijuose išmirkyta užuolaida juos drapiravau, dengiau gruntu, dažiau. Išėjo originalus staliuko stovas. Stalviršiui pritaikiau nenaudojamą stiklo lentynėlę, kurią pritvirtinau prie didelės lėkštės, o joje – iš makaronų ir pupelių sudėliojau ornamentą. Tokio staliuko tikrai niekur nerasite. Kurdama nenaudoju jokių specialių medžiagų, nes jos labai brangios. Tenkinuosi tuo, kas po ranka.

-Iš kur talentas „iš nieko“ kurti grožį?

-Net nežinau. Kiek pamenu, visada mėgau rankdarbius. Mano mamytė anksti mirė, patekau į internatą. Nuo pat vaikystės netrūko nei kančių, nei vargo... Tačiau nepritekliai padaro mus kūrybiškesnius. Jau internate, kuriame visi vaikai buvo rengiami vienodai, sugebėdavau išsiskirti – persisiūdavau uniformą, ją papuošdavau spalvinga siūle, kloste. Net batus pasipuošdavau, kad nebūtų tokie kaip visų. Megzti išmokau ardydama pamestas pirštines, šalikėlius. Galimybių nusipirkti gražesnį daiktą neturėjau, tad puošdavausi pati kaip išmanydama. Juk kiekvienas mūsų turi savitą grožio supratimą, pajautimą. Vėliau visus savo talentus pritaikiau siūdama, megzdama rūbelius sūnui, kaimynų vaikams.

Mano tėvelis buvo dailininkas, bažnyčių restauratorius. Matyt, iš jo paveldėjau kūrybinę gyslelę.

Tėvelis dar gyvas ir vis dar stebina savo sugebėjimais. Jis taip pat į nepriteklius žiūri kūrybiškai. Pavyzdžiui, neturėdamas pinigų suremontuoti įtrūkusią kambario sieną, tą plyšį sumąstė paslėpti kitaip – tiesiog nupiešė freską.

„Lietuvos medicinos kronika“, 2010 m. Nr. 5

Vilniaus miesto universiteto ligoninės anesteziologė-reanimatologė Ramunė Trakymienė kartais laisvalaikį leidžia verdama karolius. Ir ne tik. Kokie mėgstami darbai gydytojos laukia nusivilkus baltą chalatą?

Vienas Jūsų pomėgių – papuošalų kūrimas. Kada ir kodėl tuo susidomėjote?

Susidomėjau prieš keletą metų, kada mano miela draugė, žinoma lietuvių grafikė Ramunė Vėliuvienė, po kojos operacijos priversta ilgai gulėti lovoje, prasimanė užsiėmimą – atnaujinti papuošalus. Pasisiūlė ir man atgaivinti senus karolius. Turėjau keletą laiko nuvargintų, aplaužytų, aptrupėjusių močiutės karolių, kurie Ramunės rankose atsigavo, tarsi suskambo kitomis spalvomis, ir man tai pasirodė įdomu. Ramunė mane pamokė ir pradėjau po truputį, turėdama laisvo laiko, verti akmenėlius. Jokių specialių kursų ar užsiėmimų nelankiau.

Būna, kad neprisėdu keletą mėnesių. Ir dabar jau senokai nieko naujo nesukūriau. Tačiau, kai prisėdu, sukuriu ne vieną vėrinį, nes tai tarsi liga... Viena mano pažįstama sako: „Labai pavojinga apsikrėsti vėrimo liga, bet neduodu sau valios, ir, užuot vėrusi naujus, perdarau senus, prieš metus suvertus karolius, ir taip tenkinu savo norą kurti“.

„Leiskite gimti ir augti sveikam“ – tokio šūkio lydima Birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną, per šalies naujagimių skyrius keliavo akcija „Gimiau nerūkanti,-is“. Buvo sveikinami vaikučiai, gimę gegužės 31-ąją, Pasaulinę dieną be tabako.

Valstybinio psichikos sveikatos centro darbuotojos kartu su dienraščio „Respublika“ žurnalistais Vilniaus miesto universitetinės ligoninės 1-ame ir 2-ame Gimdymo skyriuose pasveikino 9 naujagimius ir jų tėvelius. Tai jau tampa šilta ir gražia tradicija, turinčia nors ir simbolišką, tačiau labai gilią prasmę. Akcijos organizatoriai bendrauja su šią dieną gimusiųjų naujagimių mamytėmis ir tėveliais, padovanoja marškinėlius su užrašu „Gimiau nerūkanti/is". Džiugu, kad šį kartą visos 9 mamos teigė, kad nerūko, kai kurios linkėjo mesti rūkyti ir tėveliams.