Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje atidarytas kapitaliai rekonstruotas Invazinės radiologijos ir endoprotezavimo skyrius su nauja angiografijos įranga. Naujojo angiografo dėka bus galimybė anksčiau aptikti ligos pažeistą vietą ir taip prailginti žmogaus gyvenimo trukmę. Šis aparatas „gudresnis“, ryškiau matomas vaizdas, jis saugesnis – mažesnė rentgeno spindulių apšvita tiek pacientui, tiek personalui.  Angiografija – (diagnostikos metodas neurologinei ir kraujagyslių sistemoms tirti) - nepakeičiama šių dienų diagnostikoje, nes pagal sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai. Sergančių šiomis ligomis kasmet vis daugėja.

Naujuoju aparatu VMKL Invazinės radiologijos ir endoprotezavimo skyriuje invazinės angiografijos pagalba bus atliekamos visi kraujagyslių sistemos tyrimai, diagnozuojamos ir gydomos amžiaus rykšte vadinama ligos - aterosklerozės - pažeistos kraujagyslės. Invazinės angiografijos pagalba diagnozuojama ir viena klastingiausių ligų - aneurizma.

Būtina žinoti: jokių simptomų, o kai liga pratrūksta – mirštama per porą valandų

Tai tarsi tiksinti bomba: jokių išankstinių simptomų, o į netikėtai pervėrusį skausmą, įspėjantį, kad reikia kuo greičiau vykti į ligoninę, dažnai reaguojama netinkamai. Būtent taip pasireiškia aneurizma – mažai kam žinomas kraujagyslių defektas, galintis paliesti kiekvieną iš mūsų. 

Perpūstas balionas sprogsta – kraujagyslė taip pat

Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojo kraujagyslių chirurgo Tomo Baltrūno, aneurizmą galima būtų įvardinti kaip arterijos išsiplėtimą, kai išsipūtusios kraujagyslės diametras tampa pusantro karto didesnis nei įprastai. Dėl įvairių priežasčių – aukšto kraujospūdžio ar jungiamojo audinio defektų – arterija tam tikroje vietoje pradeda plėstis. Aneurizma plečiasi baliono principu. Pradėti pūsti balioną sunku, vėliau tai daryti vis lengviau ir jis pučiasi greičiau. Pasiekęs tam tikrą ribą, balionas, kaip ir kraujagyslė, gali bet kada sprogti. Vienintelis būdas ją aptikti – atsitiktinai, darant vidinių organų echoskopiją. „Yra nemažai žmonių, kurių pilvo aorta šiek tiek prasiplėtusi. Jeigu ji plečiasi lėtai, po 1–2 mm per metus, dažnas žmogus per savo gyvenimą plyšimo net ir nesulauks. Rizikos atskaitos taškas, kai sprendžiama dėl gydymo, – 5,5 cm aneurizmos skersmuo vyrams ir 5 cm skersmuo moterims. Kai aneurizmos skersmuo pasiekia 7 cm, metinė plyšimo rizika siekia net per 20 proc.“, – teigė medikas. Vystantis aneurizmai, žmogus nieko nejaučia, nėra absoliučiai jokių simptomų. Todėl vienintelis būdas ją aptikti – atsitiktinai, darant vidinių organų echoskopiją.

Tiesa, kitose šalyse vyksta patikros programos, pagal kurias tikrinami visi vyrai nuo 65 metų. Šių patikros programų metu aneurizma nustatoma 2–3 proc. pacientų. Kadangi aneurizma vystosi gana ilgai, dažniausiai ji diagnozuojama vyresniame amžiuje. Paskaičiuota, kad valstybei finansiškai apsimoka tikrinti savo piliečius nuo 65 metų. Vyrai išskiriami todėl, kad vyriška lytis – įrodytas aneurizmos rizikos veiksnys, kaip ir amžius, rūkymas bei hipertenzija. Moterims aneurizma vystosi rečiau, tačiau didesnė rizika, kad ji greičiau plyš, todėl ir saugus skersmuo joms nustatytas mažesnis. Pilvas tiriamas todėl, kad apie 90 proc. visų aneurizmų randama būtent čia.

Plyšus aneurizmai išgelbėti pavyksta tik 30 proc. pacientų

Vienintelis aneurizmos gydymo būdas – chirurginis, kuris gali būti dvejopas. Vienu atveju daromas atviras pjūvis ir, pašalinus aneurizmą, jos vietoje įsiuvamas protezas. Kitu atveju per mažus pjūvius kirkšnyse įvedamas protezas, užmautas ant stento, ir kaip karkasas įvedamas į aortą. Tai nereiškia, kad esame genetiškai unikalūs, tiesiog tie žmonės „suplyšta“ kažkur pas save namuose ir miršta. „Šio gydymo privalumas, kad artimuoju periodu komplikacijų skaičius labai mažas, visi pacientai atlaiko šias procedūras ir rezultatai būna labai geri, bet kasmet reikia kartoti kompiuterinę tomografiją, nes ilgainiui vis atsiranda įvairių komplikacijų. Todėl jei žmogus jaunas, siūlomos atviros operacijos, kurios ilgaamžiškesnės. Vyresnio amžiaus pacientams, kurie turi puokštę gretutinių ligų, daroma minimaliai invazinė operacija“, – pasakojo T.Baltrūnas. Pašnekovo teigimu, bet kuriuo atveju operacija daroma tik tada, kai nusprendžiama, kad pooperacinių komplikacijų rizika mažesnė nei tikimybė, kad per artimiausius metus aneurizma plyš. Tačiau Lietuvoje atliekama net keturis kartus mažiau planinių operacijų, nei turėtų būti pagal gyventojų skaičių.

Vokietijoje dėl pilvo aortos aneurizmų per metus gydoma apie 15 tūkst. pacientų. Lietuvos populiacijoje tai sudarytų 560 atvejų arba 4,7 karto daugiau. Danijoje gydoma per 1000 tokių pacientų per metus. Palyginus Danijos ir Lietuvos gyventojų skaičių, tai būtų 5 kartus daugiau nei Lietuvoje. „Tai nereiškia, kad esame genetiškai unikalūs, tiesiog tie žmonės „suplyšta“ kažkur pas save namuose ir miršta. Kai aneurizma plyšta, pagalba tampa labai sudėtinga ir brangi, o rezultatas menkas. Deja, atvejų, kai pas mus patenka pacientai su plyšusia aneurizma, būna ir tai nėra visiška retenybė.  Kai žmogus atvyksta su atsitiktinai aptikta aneurizma, pavyzdžiui, jis tikrinosi prostatą, o echoskopuotojas pamatė, kad dar ir išsiplėtusi aorta, operacinių komplikacijų skaičius telpa į 3 proc., o kai kuriais metais siekia vos 1 proc. Visai kas kita, kai žmogus atvyksta su jau plyšusia aneurizma, kartais atvežamas jau ir be sąmonės. Tokiais atvejais mirtingumas – apie 70 proc.“, – teigė medikas.

2015 m. Lietuvoje buvo atlikta 81 atvira operacija dėl pilvo aortos aneurizmos, 63 endivaskulinio gydymo procedūros. Plyšusių aneurizmų registruota 42.

Kur aneurizmos pavojingiausios

Aneurizma gali susidaryti bet kurioje arterijoje, tačiau pavojingiausia jos lokalizacija – aortoje. Tai didžiausia organizmo kraujagyslė, išeinanti tiesiai iš širdies. Plyšus aortai žmogus nukraujuoja ir miršta dažniausiai per kelias valandas. Skaičiuojama, kad apie pusę žmonių net nespėja patekti pas medikus, kadangi neatpažįsta aneurizmos požymių.

Taip pat pavojinga, jeigu aneurizma plyšta arti smegenų. Nors kraujagyslės čia nedidelės, kraujavimas nestiprus, bet kai kraujas užpila smegenis, netenkama tos dalies smegenų funkcijos. Plyšus aneurizmai pajuntamas didžiulis skausmas nugaroje ar kitoje netoli aneurizmos esančioje srityje, o vėliau dėl nukraujavimo netenkama sąmonės. Jei plyšta ne tokia stambi kraujagyslė, nukraujavimas gali užsitęsti iki kelių dienų.

Inga Saukienė

15min, 2016 12 04

Lapkričio 30 d. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje atidarytas kapitaliai rekonstruotas Invazinės radiologijos ir endoprotezavimo skyrius su nauja angiografijos įranga – angiografu INOVA.

Į atidarymo šventę atvyko svečiai: Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė, Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius Jonas Bartlingas, Sveikatos komiteto pirmininkė Aukė Kontrimienė, Vilniaus miesto savivaldybės poliklinikų vadovai, kiti svečiai. 

Įrangos ir skyriaus įrengimas ligoninei kainavo per milijoną eurų. Naujojo angiografo dėka bus galimybė anksčiau aptikti ligos pažeistą vietą ir taip prailginti žmogaus gyvenimo trukmę. Šis aparatas „gudresnis“, ryškiau matomas vaizdas, jis saugesnis – mažesnė rentgeno spindulių apšvita tiek pacientui, tiek personalui. Galinga angiografinė įranga ligoninei yra ypatingai svarbi, turint omenyje negailestingą statistiką, kad pagal sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai, o sergančių šiomis ligomis kasmet vis daugėja. Angiografija – diagnostikos metodas neurologinei ir kraujagyslių sistemoms tirti. Tai vidaus organų, dažniausiai širdies, kraujagyslių rentgenoangiografinis tyrimas, suleidus į jas kontrastinės medžiagos. Naujuoju aparatu Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje bus atliekama ir koronarinė invazinė procedūra – koronografija. Iki šiol koronografijas atlikdavo vienintelė sostinės gydymo įstaiga. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir Santariškių klinikų bendra iniciatyva pradėta bendradarbiauti, siunčiant pacientus koronografijos procedūrai į mūsų ligoninę. Šis tyrimas žmonėms yra gyvybiškai reikalingas, nors jo laukti reikėdavo 3-4 mėnesius. Pacientą gali ištikti infarktas, nespėjus sulaukti paslaugos. Be šio tyrimo šiuolaikinė kardiologija gyvuoti negali. Atliekant koronografijos tyrimą VMKL Invazinės diagnostikos ir endoprotezavimo skyriuje, bus sumažinti visos Lietuvos pacientų srautai, laukiantys širdies kraujagyslių tyrimo. Be to, invazinės angiografijos pagalba yra diagnozuojamos ir gydomos amžiaus rykšte vadinama ligos - aterosklerozės - pažeistos kraujagyslės. 

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) lapkričio 14–20 dienas paskelbė Pasauline supratimo apie antibiotikus savaite, kurios šūkis: „Antibiotikai: vartok  atsakingai“. Taip PSO išreiškė palaikymą nuo 2008 m. Europos Sąjungoje kiekvieną lapkričio 18 dieną minimai Europos supratimo apie antibiotikus dienai, kurios tikslas – skatinti racionalų antibiotikų vartojimą bei informuoti visuomenę apie didėjančio atsparumo antibiotikams grėsmes.

Lietuvoje antimikrobinių preparatų  suvartojama tiek pat, kiek vidutiniškai Europoje, tačiau ypač daug antimikrobinių preparatų skiriama ligoninėse – pagal tai esame antrieji Europos Sąjungoje. Šalyje daugėja atsparių antibiotikams gramneigiamų bakterijų (K. pneumoniae, P. aeruginosa, E. coli) ir pagal šiuos rodiklius Lietuva stipriai viršija Europos vidurkį, sparčiai plinta atspari antibiotikams  tuberkuliozė.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad dėl antibiotikams atsparių bakterijų mažėja antibiotikų veikimo efektyvumas ir tai gali būti didėjančio žmonių sergamumo, nesėkmingo gydymo bei mirties priežastimi. Tyrimais nustatyta, kad neteisingas antimikrobinių vaistų vartojimas  didina mikrobų atsparumą. Bakterijų atsparumą antimikrobiniams vaistams lemia įvairios priežastys: netinkamas vaistų parinkimas, savigyda, virusinių ligų gydymas antibiotikais, gydymo trukmės ir dozių nesilaikymas. 

„Atsakingas antibiotikų vartojimas – tai kiekvieno iš mūsų indėlis į antibiotikų efektyvumo išsaugojimą bei sparčiai plintančio antimikrobinio atsparumo mažinimą. Turėtume žinoti, kad antibiotikai nepadeda sergant gripu ar peršalus. Antibiotikai neveikia virusų ir todėl negydo virusinės kilmės ligų. Gydymą antibiotikais gali skirti tik gydytojas,  negalima jų vartoti savo nuožiūra. Labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų – suvartoti visus skirtus antibiotikus, vartoti vienodais laiko tarpais. Antibiotikai nemalšina skausmo ir negydo visų ligų, – sako Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė dr. Rolanda Valintėlienė. – Be reikalo vartojant antibiotikus, skatinamas atsparių bakterijų atsiradimas, jos lengvai plinta. Tik bendros pastangos – medicinos ir veterinarijos sektorių bendradarbiavimas bei gyventojų supratimas ir teisingas elgesys – gali padėti išvengti situacijos, kai neturėsime efektyvių vaistų, gydyti infekcines ligas.“

Eurobarometro atlikti tyrimai patvirtina, kad vykdomos supratimo apie antibiotikus prevencinės kampanijos yra efektyvios ir gyventojų savigyda antibiotikais Europoje sumažėjo 5 procentais.

Supratimo apie antibiotikus dienos iniciatyvą palaiko Sveikatos apsaugos ministerija ir Higienos institutas, įvairias supratimo apie antibiotikus akcijas vykdo savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, kitos valstybinės ir visuomeninės organizacijos. Pagrindinis šių akcijų tikslas – skleisti informaciją visuomenei, kad kiekvienas jos narys suprastų, jog ir nuo elgsenos priklauso, ar turėsime efektyvių antibiotikų prieš bakterijas.

Daugiau informacijos apie Pasaulinę supratimo apie antibiotikus savaitę ir Europos supratimo apie antibiotikus dieną – 
http://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/uzkreciamuju-ligu-valdymas/antimikrobinis-atsparumas

Nuotr.: gydytojas ginekologas dr. Gediminas Mečėjus ir gydytoja ginekologė Eglė Baužytė, Europos ginekologinės endoskopinės chirurgijos kongresas, Briuselis.

Vasarą Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Ginekologijos skyriuje gydytojas ginekologas dr. Gediminas Mečėjus atliko unikalią operaciją. Moters gimdoje išsikerojusi mioma (auglys) svėrusi net 4,4 kilogramo, buvo pašalinta laparoskopu. Operacija truko beveik šešias valandas. Tai buvo pirmas atvejis šalies medicinos istorijoje, kai tokio dydžio gimdos auglys pašalintas laparoskopu. Didžiausias iššūkis medikams buvo, kaip neatvėrus pilvo perrišti kraujagysles ir susmulkinti dauginį auglį. Įvykis nepraėjo nepastebėtas. Spalį Briuselyje vykusiame kasmetiniame Europos ginekologinės endoskopinės chirurgijos kongrese dr. Gedimino Mečėjaus  stendinis pranešimas „Sėkmingas 4400 g svėrusio gimdos kūno pašalinimas laparoskopiniu būdu – pasiekimas vertas Gineso rekordų knygos“ buvo įtrauktas į dešimties geriausių stendinių pranešimų sąrašą. 

Lrytas, 2016 06 08: "Dėl milžiniško auglio pilve vilnietė buvo lyg be liemens" 

http://sveikata.lrytas.lt/ligos-ir-gydymas/del-milzinisko-auglio-pilve-vilniete-buvo-lyg-be-liemens.htm

Radiologijos centras „Affidea Lietuva“, esantis Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, paslaugas teikia šioms pacientų grupėms sekančia tvarka:

Stacionarine tvarka gydomų pacientų grupei – tyrimai šiai pacientų grupei atliekami pagal UAB „Affidea Lietuva“ ir ligoninių sudarytas sutartis dėl brangiųjų tyrimų atlikimo. UAB „Affidea Lietuva“ ligoninių siunčiamiems pacientams atlieka tyrimus, o už juos apmoka ligoninės. Ligoninėms išlaidas kompensuoja teritorinės ligonių kasos pagal ligoninių ir teritorinių ligonių kasų sudarytas sutartis.

Ambulatorine tvarka gydomų pacientų grupei – tyrimai šios grupės pacientams yra kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) fondo biudžeto lėšų pagal UAB „Affidea Lietuva“ su teritorinėmis ligonių kasomis sudarytas sutartis. Tyrimai pacientams kompensuojami iš PSD fondo biudžeto lėšų tik tais atvejais, kai: 1) pacientas yra apdraustas PSD; 2) pacientas UAB „Affidea Lietuva“ padaliniui pateikia antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio gydytojo specialisto teisės aktų nustatyta tvarka užpildytą ir išduotą siuntimą; 3) pacientui siuntimas užpildytas ir išduotas asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir joje dirbančio gydytojo specialisto, kurie turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka išduoti siuntimus iš PSD fondo biudžeto lėšų kompensuojamiems tyrimams; 4) pacientui išduotas siuntimas atitinka aktualios redakcijos Siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiesiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo, išdavimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-06-28 įsakymu Nr. V-636, sąlygas ir reikalavimus; 5) Pacientui siuntimas išduotas esant indikacijoms, kurios nurodytos aktualios redakcijos Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos, daugiafaziai kontrastiniai kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos bei kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos tyrimai, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-05-10 įsakymo Nr. 229.

Dėl tyrimų atlikimo šiai pacientų grupei siunčiančioms įstaigoms nebūtina sudaryti sutarčių su UAB „Affidea Lietuva“.

Komerciniams pacientams – tyrimai šiai pacientų grupei nėra kompensuojami iš PSD  fondo biudžeto lėšų, todėl pacientai už tyrimus moka patys arba už juos moka kiti asmenys. Paprastai tai pacientai, kurie nėra drausti Privalomuoju sveikatos draudimu, neturi gydytojo specialisto išduoto siuntimo, atitinkančio aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus arba pacientai, norintys pasidaryti tyrimą skubos tvarka. Tyrimams taikomos UAB „Affidea Lietuva“ nustatytos kainos, kurios skelbiamos interneto svetainėje www.affidea.lt bei padaliniuose.

Dėl tyrimų atlikimo šiai pacientų grupei siunčiančioms įstaigoms taip pat nebūtina sudaryti sutarčių su UAB „Affidea Lietuva“, jei pacientai už tyrimus sumoka patys UAB „Affidea Lietuva“ tyrimų centre.

Duris atvėrė vienas moderniausių ir didžiausių šalyje „Affidea Lietuva“ radiologinės diagnostikos centras. Skaičiuojama, kad kiekvieną mėnesį šiame centre, kuris įsikūręs Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, bus aptarnaujama pustrečio tūkstančio pacientų. Jie dėl rentgenodiagnostikos, kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų galės kreiptis 16 valandų per dieną (8:00-24:00), 7 dienas per savaitę. Atidarymo renginyje apsilankęs šalies premjeras Algirdas Butkevičius džiaugėsi privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimu, kuris, tikėtina, sutrumpins pacientų eiles ir leis laiku aptikti ligas.

Į modernų diagnostikos centrą investuota daugiau kaip 4 mln. eurų. Prie šios sumos prisidėjo ir Vilniaus miesto savivaldybė, kurios meras Remigijus Šimašius, džiaugėsi galutiniu rezultatu. „Labai dažnai įvairūs medicinos pagerinimai mokesčių mokėtojams kainuoja didelius pinigus, užtrunka labai ilgai, o rezultatas būna nuviliantis. Šįkart turime tokį atvejį, kai ligoninės pacientai galės greičiau, pigiau, geriau atlikti tyrimus ir per 48 val. jau sulaukti jų rezultatų“, - sakė R. Šimašius.

Tuo metu VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius dr. Narimantas Markevičius pabrėžė, kad naujasis centras ne tik padidins paslaugų prieinamumą, bet ir dėl aukščiausios kokybės įrengimų atsiras galimybė gydytojams anksčiau nustatyti diagnozę. „Lietuvoje nuolat tyrimų laukia šimtai žmonių, kenčiančių nuo skeleto ir raumenų, nervų, onkologinių bei kitų susirgimų. Medicinoje laikas labai svarbus. Kuo anksčiau nustatoma diagnozė, tuo geresnės galimybės pritaikyti tinkamą gydymo metodą ir pacientui greičiau pasveikti. Nuo šiandien bet kuris pacientas skubos tvarka reikalingas paslaugas gaus per 12 valandų, o planine tvarka – per 48 valandas“, - teigė N. Markevičius.

Kompiuterinės tomografijos tyrimai pacientams bus atliekami moderniu, net 128 sluoksnių kompiuteriniu tomografu „GE Revolution EVO“, be to bus įgyvendinama apšvitos dozės mažinimo programa. Magnetinio rezonanso tyrimus (MRT) specialistai vykdys su net 1,5 T galingumo „GE Signa Explorer“ aparatu, kuris bus naudojamas ne tik įprastiniams, bet ir nišiniams tyrimams, tokiems kaip viso kūno magnetinio rezonanso tyrimas. Tarptautinis diagnostikos paslaugas teikiantis tinklas veikia 14 Europos šalių ir jam priklauso 140 centrų, kuriuose kasmet atliekama daugiau kaip 4,5 mln. tyrimų.

Giedrė Armalytė

2016 10 05 Delfi

Vilniaus miesto klinikinė ligoninė jau šį rudenį pradės teikti naujas paslaugas sostinės gyventojams. Tiesa, kaip pabrėžia gydymo įstaigos vadovas dr. Narimantas Markevičius, norint užtikrinti aukštos kokybės paslaugas tenka ieškoti ir privačių investitorių. Žinoma, įgyvendinant įvairius projektus svarbus ir įstaigos darbuotojų indėlis. Ligoninės medikų iniciatyva prieš metus duris atvėręs Motinystės centras šiandien duoda rezultatų. Jame kasmet apsilanko 5 tūkstančiai besilaukiančių pacienčių. Gimdymų skaičius ūgtelėjo. Centre dirbantys medikai tikina neketinantys sustoti vietoje ir kuria naujus planus.  

Pasiekė buvusį lygį
Vilniaus mieto klinikinėje ligoninėje, kaip sako ligoninės direktorius dr. Narimantas Markevičius, Akušerijos ir ginekologijos klinika šiuo metu yra viena geriausių. Prieš kelerius metus baigti rekonstrukcijos darbai, įrengtos aštuonios erdvios gimdyklos, aprūpintos modernia įranga, o tarp jų - ir budėjimo postai. Tiesa, prieš kelerius metus Santariškių klinikose atidarius gimdymo skyrių gimdymų skaičius sumažėjo, tačiau per pastaruosius metus auga ir net pasiekė buvusį lygį. 
Medikų teigimu, susilaukti vaikelio pastaruoju metu į Antakalnio klinikas atvyksta ir užsienietės. Daugiausia iš Baltarusijos, Kaliningrado. Pasak ligoninės vadovo, tarp skandinavų ženkliai auga ir dienos chirurgijos paslaugų paklausa, ypač plastikos chirurgijos srityje. Kas savaitę šiuo metu atliekamos penkios šešios vadinamosios komercinės operacijos.
Ligoninės vadovo teigimu, gimdymo skyrius ligoninėje yra ir laimė, ir nelaimė. Maža to, jo išlaikymas yra vienas brangiausių, o gimdymo eiga nuo gydytojo mažai kuo priklauso, nors rizikos kiekvienu atveju yra labai daug. Dr. N.  Markevičius įsitikinimu, pastaruoju metu gimdymų skaičius ligoninėje auga didelio gydytojų akušerių ginekologų indėlio dėka.

Motinystės centras
1-o Gimdymo skyriaus vedėjas Egidijus Jakiūnas sako, kad atidarius Motinystės centrą pradėjo augti ir gimdymų skaičius. „Šiame centre moterys gali lankytis nuo pat nėštumo pradžios: jas prižiūri gydytojas, skaitomos įvairios paskaitos, o vėliau moterys grįžta pas mus gimdyti“, - sako E. Jakiūnas.

Kasmet Motinystės centre apsilanko beveik penki tūkstančiai besilaukiančių moterų, trys tūkstančiai iš jų gimdo Antakalnio klinikose. „Kas mėnesį centre sulaukiame maždaug septyniasdešimt naujų pacienčių. Gimdyvėms yra įrengtos vienvietės ir dvivietės palatos. Pogimdyminėse palatose moterys gali būti kartu su vyrais – žodžiu, viskas taip, kaip ir visur. Štai vos prieš dvi savaites per vieną dieną priėmėme septyniolika gimdymų. Tai - savotiškas dienos rekordas“, - sako skyriaus vedėjas.
Pasak medikų, dviejuose gimdymo skyriuose teikiama aukščiausio lygio akušerinė pagalba, taikomi pažangiausi nėščiųjų ir gimdyvių priežiūros, ligų diagnostikos bei gydymo metodai, naujausi vaisiaus būklės tyrimo būdai, atliekamos visos akušerinės operacijos. Nėščiosios ambulatoriškai konsultuojamos ir esant reikalui guldomos į stacionarą visą parą, savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Ligoninėje veikia ir Akušerijos-patologijos skyriaus. Čia gydomos nėščiosios, esant komplikuotai nėštumo eigai, vaisiaus būklės sutrikimams, taip pat nėščios pacientės, sergančios sunkiomis kraujo, inkstų, širdies, kraujagyslių ir kitomis ligomis. Bendros klinikos darbuotojų vizitacijos metu akušeriai-ginekologai kartu su neonatologais, o esant reikalui su vidaus ligų gydytojais, genetikais, vaikų kardiologais ir kitų specializacijų medikais aptaria kiekvienos nėščiosios ir gimdyvės sveikatos problemas, jos laukiamo naujagimio augimo ir raidos ypatybes, numato tinkamą gimdymo bei naujagimio priežiūrą.

Dvigubas krūvis
Dar viena ligoninės stiprioji pusė - Vaikų klinika. Kaip sako jos vadovė doc. Odeta Kinčinienė, klinika išsiskiria tuo, kad čia visi pacientai nepilnamečiai ir didžioji dauguma jų - vaikai iki trejų metų.

„Kaip rodo statistika, daugiau nei pusė mūsų gydomų pacientų yra iki trejų metų. Išskirtinumas tas, kad personalui tenka bendrauti ne tik su mažaisiais pacientais, bet ir jų tėveliais, kurie dažnai ypač jaudinasi dėl atžalų. Dažnai dėl vaiko ligos tėvus kamuoja kaltės jausmas. Be to, vaikų ligos dinamika, ypač jei liga eina blogėjimo linkme, yra žymiai spartesnis. Kuo mažesnis vaikas, tuo liga greičiau formuojasi, todėl pavėluotą pagalbą gali lydėti blogos pasekmės. Taigi visas darbas turi vykti labai greitai. Kitas aspektas, kad dėl pastaruoju metus vykdomos sveikatos politikos ir pediatrų nebuvimo pirminėje grandyje pacientų srautas priėmimo skyriuje išaugo kelis kartus“, - sako gydytoja doc. O. Kinčinienė.
Medikė pabrėžia, kad anksčiau tokio srauto tikrai nebuvo.

Pasak medikų, dviejuose vaikų ligų skyriuose visą parą teikiama būtinoji pediatrinė pagalba, hospitalizuojami ligoniai planine bei skubiąja tvarka, teikiamos ambulatorinės konsultacijos. Naudojant pažangiausias technologijas, vaikui atliekami visi reikalingi tyrimai, taikomi šiuolaikiniai gydymo metodai.

Viename skyriuje per metus gydoma iki 2 tūkstančių pacientų, vaikų reanimacijoje – per 500 vaikų, suteikiama daugiau kaip 800 ambulatorinių konsultacijų. Skyriuje yra 30 lovų, iš jų 10 – pulmonologinio profilio. Tiesa, pasak medikų, šiemet dėl didelio pacientų srauto teko padidinti stebėjimo lovų skaičių.

„Brangios įrangos išlaikymas gydymo įstaigoms - finansinė našta“

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius dr. Narimantas Markevičius sako, jog norint pacientams teikti kokybiškas paslaugas reikia ieškoti ir privačių investuotojų pagalbos. Priešingu atveju, ligoninės tiesiog nepajėgs iš savo resursų nei įsigyti, nei išlaikyti modernios bei reikalingos įrangos. Kalbamės su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriumi dr. Narimantu Markevičiumi:

- Rudenį planuojate pradėti teikti naujas paslaugas pacientams. Kokios priežastys paskatino tokias investicijas?
- Pradėti reikėtų nuo to, kad banali kardiologija, be invazinės šiandien tokioje ligoninėje, kaip mūsų, neįsivaizduojama. Todėl ligoninė savo lėšomis, pasinaudodama lizingo paslaugomis, įsigijo naują angiografijos įrangą. Dabar vyksta intensyvūs rekonstrukcijos darbai – įrenginėjamas modernus Rentgenoangiografijos skyrius. Investicijos gydymo įstaigai - išties nemažos. Įrangos ir skyriaus įrengimas kainuos per milijoną eurų. Tačiau žiūrint į ateitį, kaip ir minėjau, kardiologijos skyrius be invazinių procedūrų neįsivaizduojamas.
- Kaip bus su pacientų srautais? Ar pavyks juos užtikrinti, kad įranga nestovėtų be darbo?
- Šiuo klausimu taip pat visus žingsnius pradėjome anksčiau. Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos turi daugiausiai patirties ir šiuo metu yra vienintelė sostinės gydymo įstaiga, atliekanti koronarines invazines procedūras. Faktas, kad jiems tenka ypač didelis pacientų srautas ir dėl to susidaro ilgos eilės. O tokiais atvejais pagalba turi būti suteikiama kiek įmanoma greičiau. Taigi jau dabar esame sudarę sutartį su jais, sukūrėme virtualų koordinacinį kardiologijos centrą ir pacientai, kuriems nereikalingos invazinės procedūros, siunčiami pas mus. Mes juos hospitalizuojame, ištiriame. Kai jau bus įkurtas minėtasis skyrius turėsime visas galimybes zonduoti. Santariškių klinikoms krūvis sumažės. Dabar ten planinės koronografijos pacientai priversti laukti tris keturis mėnesius.
- Galima sakyti, kad šis jūsų žingsnis prisidės ir prie Prezidentės inicijuotų pataisų dėl eilių gydymo įstaigose mažinimo?
- Taip, tai buvo mūsų ir Santariškių klinikų bendra iniciatyva, bendradarbiauti atliekant procedūras, kurios žmonėms yra gyvybiškai reikalingos. Jei koranografui susidaro eilė trims mėnesiams ar ilgiau, pacientą infarktas gali ištikti nespėjus jam sulaukti paslaugos. Esminis dalykas tas, kad tie trys mėnesiai yra labai ilgas laiko tarpas. Be šio tyrimo šiuolaikinė kardiologija gyvuoti negali. Vilniui, kuriame yra per šešis šimtus tūkstančių gyventojų, turėti iš principo vos vieną koronografijos centrą per mažai. Tokios kardiologinės procedūros pasaulyje priskiriamos prie banalių, be kurios jokie kiti žingsniai net neįsivaizduojami.

- Ligoninėje ir šiandien veikia Kardiologijos skyrius. Kaip vertinate jo veiklą?

- Taip, skyrius dirba seniai, vertinų jį labai gerai, tačiau niekas nestovi vietoje ir reikia tobulėti. Dirba jis visu pajėgumu, tik iki šiol neatlikdavome prieš tai minėtų invazinių procedūrų. Kraujagyslių chirurgijos skyrius - stiprus, tai puikiai iliustruoja skaičiai. Pavyzdžiui, sudėtingos aortos stentavimo procedūros. Jų per metus šalyje iš viso atliekama penkiasdešimt – penkiolika pas mus. Tokios procedūros atliekamos tik trijose gydymo įstaigose: pas mus, Santariškių ir Kauno klinikose. Kodėl taip yra? Pati procedūra - sudėtinga, be to, po jos reikia pacientus labai stebėti, sudėtingas jų slaugymas, o tam reikia ir specifinių įgūdžių, ir žinių.
- Tačiau tai ne vienintelis didelis pirkinys ir vykdomas projektas šiuo metu. Rudenį taip pat turėtų pradėti veikti naujas Radiologijos centras. Tiesa, norėdami įgyvendinti projektą pasirinkote gana neįprastą kelią, pritraukdami privačius investuotojus. Nesibaiminote?
- Taip, šiuo klausimu vyko ilgos derybos. Galiausiai savivaldybei palaiminus buvo sudaryta sutartis su privačiu investuotoju, kuris išsinuomoja mūsų seną Radiologijos centrą, į jį investuoji per keturis milijonų eurų. Centre bus įrengtas šimto dvidešimt aštuonių pjūvių kompiuterinis tomografas, magnetinis rezonansas, kurio ligoninė iki šiol neturėjo ir du naujos kartos rentgeno aparatai. Pati gydymo įstaiga iš savo resursų to tikrai nebūtų pajėgi įgyvendinti. Maža to, juk ir tokios brangios įrangos išlaikymas kainuoja be galo daug. Tarkim, vien kompiuterinis tomografas, tik dėl to, kad stovi, tai yra neskaičiuojant specialistų darbo, atlyginimų, remonto ir panašiai, per mėnesį gydymo įstaigai kainuoja šešis tūkstančius eurų. Maža to, įranga lūžta. Skaičiavome, kad kas dvejus metus tektų investuoti dar po šimtą tūkstančių eurų remontui. Todėl viską ekonomiškai įvertinus buvo priimtas toks sprendimas.
- Ar dėl tokių tyrimų ligoninė turės prioritetą?
- Privatus investuotojas ambulatoriškai aptarnaus visą Vilnių, bet pirmoje vietoje bus ligoninės pacientai. Jie užtikrins mums ir budėjimus. Ligoninė kaip dabar dirbo, taip dirbs toliau. Jei reikės rentgeno, ar kito tyrimo, viskas bus užtikrinta. Skubos tvarka turės padaryti per valandą. Ligoninė - socialiai jautrus objektas ir negali kažkam atiduoti funkcijos jos neužtikrinęs. Pacientai gali jaustis saugūs, sutartyje yra be galo daug saugiklių. Net ir tokiu atveju, jei įranga lūš, investuotojas yra įsipareigojęs reanimobiliu kuo skubiau gabenti pacientą ten, kur viskas veikia. Jokių kvotų: kiek reikės ligoniams, tiek ir bus atliekama tyrimų. Mokama bus pagal ligonių kasų numatytus įkainius. Rentgenas, kompiuterinis tomografas gydymo įstaigai labai reikalingi, tačiau pagal gaunamą apmokėjimą už paslaugą to nelabai įmanoma padaryti. Kodėl? Nes paslaugos balas nėra adekvatus gaunamoms lėšoms, kurių nelabai pakanka įrangai išlaikyti.
- Nemažai važinėjate ir po užsienio šalių gydymo įstaigas. Ar yra tekę matyti, kad valstybinės gydymo įstaigos brangios įrangos pirkimus spręstų kartu su privačiais investuotojais?
- Tokių pavyzdžių tikrai yra. Tačiau, kalbant apie Lietuvą, galima sakyti, kad priėjome ribą, kai be tokių investicijų sistema iš viso žlugs. Paslaugų įkainis neadekvatus gydymo įstaigų išlaidoms. Mūsų medicina, lyginant su kitomis šalimis, yra labai aukšto lygio. Kalbu apie gydytojų profesionalumą, paruošimą, tačiau didžiausia problema, kad juos prarandame. Kuris gydytojas norės dirbti už tūkstantį eurų, jei visai greta Estijoje gaus tris kartus didesnį atlyginimą. Vadinasi, mums nedelsiant reikia pokyčių, nes jau dabar jaučiamas didelis medikų trūkumas. Jaunimas išvažiuoja ir lieka dirbti vyresnio amžiaus specialistai. Jie, žinoma, labai geri, bet nori pailsėti, o ir dirbti visu pajėgumu su naktiniais budėjimais jiems per sunku. Kita vertus, mes ir pagal galiojančius įstatymus nelabai galime gydytojams daugiau mokėti, todėl jie ir yra priversti dirbti keliose gydymo įstaigose nepilnais etatais.

Evelina Machova

„Lietuvos sveikata“, 2016 06 25

Laparoskopu atlikta unikali operacija, kuri truko beveik šešias valandas, padėjo 48 metų vilnietei susigrąžinti normalų liemenį. Moters gimdoje išsikerojusi mioma (auglys) svėrė net 4,4 kilogramo. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Ginekologijos skyriaus vedėjo dr. Gedimino Mečėjaus teigimu, tai – pirmas atvejis šalies medicinos istorijoje, kai gimdos auglys pašalintas laparoskopu. Didžiausias iššūkis medikams buvo, kaip neatvėrus pilvo perrišti kraujagysles ir susmulkinti dauginį auglį.

Lūžo instrumentai

Prieš kelias dienas atliekant šią operaciją buvo daug netikėtumų, nes lūžo įrankiai, atšipo peilis, kuriuo buvo mažinamas auglys. Gydytojui dr. G. Mečėjui šią operaciją primena pūslės ant pirštų, kurios atsirado nuo instrumentų.

Operuojant laparoskopu padaromos keturios angos, vienos jų skersmuo siekė vos 5 milimetrus, o kitų trijų – po centimetrą. Pro tokio dydžio angas reikėjo šalinti visą auglį. „Įsivaizduokite, kumščio dydžio mioma sveria apie 100 gramų, mes tokių auglių pašalinome 44 – lyg būtume operavę ne vieną, o kelias dešimtis moterų“, – vakar pasakojo dr. G. Mečėjus. Medikas pripažino, kad ši operacija – didelė sėkmė. Galbūt kai kurie gydytojai būtų pasirinkę atvirąją operaciją, tada prapjovus pilvą ir išėmus gimdą ji būtų trukusi gerokai trumpiau, tačiau pacientei būtų buvę kur kas sunkiau atsigauti. O po operacijos laparoskopu moteris buvo išrašyta į namus jau kitą parą, nes jos savijauta buvo gera.

Kamavo ir mažakraujystė

Susirgus gimdos mioma gali varginti ne tik didėjantis pilvas. Prasidėjus mėnesinėms moteriai gresia pavojus mirtinai nukraujuoti. Per pastarąjį mėnesį dėl miomos vilnietė net kelis kartus buvo patekusi į ligoninę. Jai buvo perpiltas donoro kraujas, atliktos kelios kraujavimą stabdančios procedūros. Moterį taip pat vargino mažakraujystė, nes hemoglobino rodiklis buvo dukart mažesnis nei norma. Nuolat didėjantis pilvas kėlė ir dvasinių kančių. Vilnietė netgi karštą dieną vengdavo nešioti lengvus drabužius, auglys spaudė ir žarnyną, kėlė daug nemalonių pojūčių.

 Prisiminė indą rekordininką

Dr. G. Mečėjus pusiau juokais kalbėjo, kad po šios operacijos galėtų atsidurti Guinnesso rekordų knygoje. Prieš keletą metų dalyvaudamas tarptautinėje konferencijoje vilnietis gydytojas matė, kaip vienas Indijos ginekologas demonstravo Guinnesso rekordų knygos sertifikatą. Indas gyrėsi, kad jam pavyko laparoskopiškai pašalinti 4 kilogramus sveriančią gimdą, kurioje buvo išsikeroję dauginiai augliai – miomos. „Mes su kolegomis, kurie padėjo operuoti, nepretenduojame į pasaulio rekordų knygą, bet jei darome ką nors panašaus, vadinasi, medicinoje esame pasiekę tam tikrą lygį“, – kalbėjo dr. G. Mečėjus.

Savo asmeniniu rekordu šis medikas pavadino prieš aštuonerius metus pašalintą 8,5 kilogramo gimdos auglį, tačiau ši operacija buvo atlikta klasikiniu metodu, atveriant pilvą.

Miomos būna nuo žirnio iki išnešioto vaisiaus dydžio

Mioma – gerybinis auglys, dažniausiai auga gimdoje, būna įvairaus dydžio – nuo žirnio iki išnešioto vaisiaus. Mioma gali būti pavienė arba dauginė, kai susidaro keliasdešimt mazgų. Gerybinio auglio priežastis nėra iki galio ištirta. Tai – dažna moterų liga, yra žinoma, kad apie 80 proc. juodaodžių ir apie 70 proc. baltaodžių, įžengusių į penktąjį dešimtmetį, turi vieną ar kelis gerybinius auglius. Kol mioma maža ir nesukelia negalavimų, ji nėra šalinama. Tačiau net mažos miomos gali būti gausaus kraujavimo priežastimi.

Danutė Jonušienė, lrytas, 2016 06 08

http://sveikata.lrytas.lt/ligos-ir-gydymas/del-milzinisko-auglio-pilve-vilniete-buvo-lyg-be-liemens.htm