Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje atidarytas kapitaliai rekonstruotas Invazinės radiologijos ir endoprotezavimo skyrius su nauja angiografijos įranga. Naujojo angiografo dėka bus galimybė anksčiau aptikti ligos pažeistą vietą ir taip prailginti žmogaus gyvenimo trukmę. Šis aparatas „gudresnis“, ryškiau matomas vaizdas, jis saugesnis – mažesnė rentgeno spindulių apšvita tiek pacientui, tiek personalui. Angiografija – (diagnostikos metodas neurologinei ir kraujagyslių sistemoms tirti) - nepakeičiama šių dienų diagnostikoje, nes pagal sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai. Sergančių šiomis ligomis kasmet vis daugėja.
Naujuoju aparatu VMKL Invazinės radiologijos ir endoprotezavimo skyriuje invazinės angiografijos pagalba bus atliekamos visi kraujagyslių sistemos tyrimai, diagnozuojamos ir gydomos amžiaus rykšte vadinama ligos - aterosklerozės - pažeistos kraujagyslės. Invazinės angiografijos pagalba diagnozuojama ir viena klastingiausių ligų - aneurizma.
Būtina žinoti: jokių simptomų, o kai liga pratrūksta – mirštama per porą valandų
Tai tarsi tiksinti bomba: jokių išankstinių simptomų, o į netikėtai pervėrusį skausmą, įspėjantį, kad reikia kuo greičiau vykti į ligoninę, dažnai reaguojama netinkamai. Būtent taip pasireiškia aneurizma – mažai kam žinomas kraujagyslių defektas, galintis paliesti kiekvieną iš mūsų.
Perpūstas balionas sprogsta – kraujagyslė taip pat
Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojo kraujagyslių chirurgo Tomo Baltrūno, aneurizmą galima būtų įvardinti kaip arterijos išsiplėtimą, kai išsipūtusios kraujagyslės diametras tampa pusantro karto didesnis nei įprastai. Dėl įvairių priežasčių – aukšto kraujospūdžio ar jungiamojo audinio defektų – arterija tam tikroje vietoje pradeda plėstis. Aneurizma plečiasi baliono principu. Pradėti pūsti balioną sunku, vėliau tai daryti vis lengviau ir jis pučiasi greičiau. Pasiekęs tam tikrą ribą, balionas, kaip ir kraujagyslė, gali bet kada sprogti. Vienintelis būdas ją aptikti – atsitiktinai, darant vidinių organų echoskopiją. „Yra nemažai žmonių, kurių pilvo aorta šiek tiek prasiplėtusi. Jeigu ji plečiasi lėtai, po 1–2 mm per metus, dažnas žmogus per savo gyvenimą plyšimo net ir nesulauks. Rizikos atskaitos taškas, kai sprendžiama dėl gydymo, – 5,5 cm aneurizmos skersmuo vyrams ir 5 cm skersmuo moterims. Kai aneurizmos skersmuo pasiekia 7 cm, metinė plyšimo rizika siekia net per 20 proc.“, – teigė medikas. Vystantis aneurizmai, žmogus nieko nejaučia, nėra absoliučiai jokių simptomų. Todėl vienintelis būdas ją aptikti – atsitiktinai, darant vidinių organų echoskopiją.
Tiesa, kitose šalyse vyksta patikros programos, pagal kurias tikrinami visi vyrai nuo 65 metų. Šių patikros programų metu aneurizma nustatoma 2–3 proc. pacientų. Kadangi aneurizma vystosi gana ilgai, dažniausiai ji diagnozuojama vyresniame amžiuje. Paskaičiuota, kad valstybei finansiškai apsimoka tikrinti savo piliečius nuo 65 metų. Vyrai išskiriami todėl, kad vyriška lytis – įrodytas aneurizmos rizikos veiksnys, kaip ir amžius, rūkymas bei hipertenzija. Moterims aneurizma vystosi rečiau, tačiau didesnė rizika, kad ji greičiau plyš, todėl ir saugus skersmuo joms nustatytas mažesnis. Pilvas tiriamas todėl, kad apie 90 proc. visų aneurizmų randama būtent čia.
Plyšus aneurizmai išgelbėti pavyksta tik 30 proc. pacientų
Vienintelis aneurizmos gydymo būdas – chirurginis, kuris gali būti dvejopas. Vienu atveju daromas atviras pjūvis ir, pašalinus aneurizmą, jos vietoje įsiuvamas protezas. Kitu atveju per mažus pjūvius kirkšnyse įvedamas protezas, užmautas ant stento, ir kaip karkasas įvedamas į aortą. Tai nereiškia, kad esame genetiškai unikalūs, tiesiog tie žmonės „suplyšta“ kažkur pas save namuose ir miršta. „Šio gydymo privalumas, kad artimuoju periodu komplikacijų skaičius labai mažas, visi pacientai atlaiko šias procedūras ir rezultatai būna labai geri, bet kasmet reikia kartoti kompiuterinę tomografiją, nes ilgainiui vis atsiranda įvairių komplikacijų. Todėl jei žmogus jaunas, siūlomos atviros operacijos, kurios ilgaamžiškesnės. Vyresnio amžiaus pacientams, kurie turi puokštę gretutinių ligų, daroma minimaliai invazinė operacija“, – pasakojo T.Baltrūnas. Pašnekovo teigimu, bet kuriuo atveju operacija daroma tik tada, kai nusprendžiama, kad pooperacinių komplikacijų rizika mažesnė nei tikimybė, kad per artimiausius metus aneurizma plyš. Tačiau Lietuvoje atliekama net keturis kartus mažiau planinių operacijų, nei turėtų būti pagal gyventojų skaičių.
Vokietijoje dėl pilvo aortos aneurizmų per metus gydoma apie 15 tūkst. pacientų. Lietuvos populiacijoje tai sudarytų 560 atvejų arba 4,7 karto daugiau. Danijoje gydoma per 1000 tokių pacientų per metus. Palyginus Danijos ir Lietuvos gyventojų skaičių, tai būtų 5 kartus daugiau nei Lietuvoje. „Tai nereiškia, kad esame genetiškai unikalūs, tiesiog tie žmonės „suplyšta“ kažkur pas save namuose ir miršta. Kai aneurizma plyšta, pagalba tampa labai sudėtinga ir brangi, o rezultatas menkas. Deja, atvejų, kai pas mus patenka pacientai su plyšusia aneurizma, būna ir tai nėra visiška retenybė. Kai žmogus atvyksta su atsitiktinai aptikta aneurizma, pavyzdžiui, jis tikrinosi prostatą, o echoskopuotojas pamatė, kad dar ir išsiplėtusi aorta, operacinių komplikacijų skaičius telpa į 3 proc., o kai kuriais metais siekia vos 1 proc. Visai kas kita, kai žmogus atvyksta su jau plyšusia aneurizma, kartais atvežamas jau ir be sąmonės. Tokiais atvejais mirtingumas – apie 70 proc.“, – teigė medikas.
2015 m. Lietuvoje buvo atlikta 81 atvira operacija dėl pilvo aortos aneurizmos, 63 endivaskulinio gydymo procedūros. Plyšusių aneurizmų registruota 42.
Kur aneurizmos pavojingiausios
Aneurizma gali susidaryti bet kurioje arterijoje, tačiau pavojingiausia jos lokalizacija – aortoje. Tai didžiausia organizmo kraujagyslė, išeinanti tiesiai iš širdies. Plyšus aortai žmogus nukraujuoja ir miršta dažniausiai per kelias valandas. Skaičiuojama, kad apie pusę žmonių net nespėja patekti pas medikus, kadangi neatpažįsta aneurizmos požymių.
Taip pat pavojinga, jeigu aneurizma plyšta arti smegenų. Nors kraujagyslės čia nedidelės, kraujavimas nestiprus, bet kai kraujas užpila smegenis, netenkama tos dalies smegenų funkcijos. Plyšus aneurizmai pajuntamas didžiulis skausmas nugaroje ar kitoje netoli aneurizmos esančioje srityje, o vėliau dėl nukraujavimo netenkama sąmonės. Jei plyšta ne tokia stambi kraujagyslė, nukraujavimas gali užsitęsti iki kelių dienų.
Inga Saukienė
15min, 2016 12 04
