Vilniaus miesto klinikinė ligoninė jau šį rudenį pradės teikti naujas paslaugas sostinės gyventojams. Tiesa, kaip pabrėžia gydymo įstaigos vadovas dr. Narimantas Markevičius, norint užtikrinti aukštos kokybės paslaugas tenka ieškoti ir privačių investitorių. Žinoma, įgyvendinant įvairius projektus svarbus ir įstaigos darbuotojų indėlis. Ligoninės medikų iniciatyva prieš metus duris atvėręs Motinystės centras šiandien duoda rezultatų. Jame kasmet apsilanko 5 tūkstančiai besilaukiančių pacienčių. Gimdymų skaičius ūgtelėjo. Centre dirbantys medikai tikina neketinantys sustoti vietoje ir kuria naujus planus.
Pasiekė buvusį lygį
Vilniaus mieto klinikinėje ligoninėje, kaip sako ligoninės direktorius dr. Narimantas Markevičius, Akušerijos ir ginekologijos klinika šiuo metu yra viena geriausių. Prieš kelerius metus baigti rekonstrukcijos darbai, įrengtos aštuonios erdvios gimdyklos, aprūpintos modernia įranga, o tarp jų - ir budėjimo postai. Tiesa, prieš kelerius metus Santariškių klinikose atidarius gimdymo skyrių gimdymų skaičius sumažėjo, tačiau per pastaruosius metus auga ir net pasiekė buvusį lygį.
Medikų teigimu, susilaukti vaikelio pastaruoju metu į Antakalnio klinikas atvyksta ir užsienietės. Daugiausia iš Baltarusijos, Kaliningrado. Pasak ligoninės vadovo, tarp skandinavų ženkliai auga ir dienos chirurgijos paslaugų paklausa, ypač plastikos chirurgijos srityje. Kas savaitę šiuo metu atliekamos penkios šešios vadinamosios komercinės operacijos.
Ligoninės vadovo teigimu, gimdymo skyrius ligoninėje yra ir laimė, ir nelaimė. Maža to, jo išlaikymas yra vienas brangiausių, o gimdymo eiga nuo gydytojo mažai kuo priklauso, nors rizikos kiekvienu atveju yra labai daug. Dr. N. Markevičius įsitikinimu, pastaruoju metu gimdymų skaičius ligoninėje auga didelio gydytojų akušerių ginekologų indėlio dėka.
Motinystės centras
1-o Gimdymo skyriaus vedėjas Egidijus Jakiūnas sako, kad atidarius Motinystės centrą pradėjo augti ir gimdymų skaičius. „Šiame centre moterys gali lankytis nuo pat nėštumo pradžios: jas prižiūri gydytojas, skaitomos įvairios paskaitos, o vėliau moterys grįžta pas mus gimdyti“, - sako E. Jakiūnas.
Kasmet Motinystės centre apsilanko beveik penki tūkstančiai besilaukiančių moterų, trys tūkstančiai iš jų gimdo Antakalnio klinikose. „Kas mėnesį centre sulaukiame maždaug septyniasdešimt naujų pacienčių. Gimdyvėms yra įrengtos vienvietės ir dvivietės palatos. Pogimdyminėse palatose moterys gali būti kartu su vyrais – žodžiu, viskas taip, kaip ir visur. Štai vos prieš dvi savaites per vieną dieną priėmėme septyniolika gimdymų. Tai - savotiškas dienos rekordas“, - sako skyriaus vedėjas.
Pasak medikų, dviejuose gimdymo skyriuose teikiama aukščiausio lygio akušerinė pagalba, taikomi pažangiausi nėščiųjų ir gimdyvių priežiūros, ligų diagnostikos bei gydymo metodai, naujausi vaisiaus būklės tyrimo būdai, atliekamos visos akušerinės operacijos. Nėščiosios ambulatoriškai konsultuojamos ir esant reikalui guldomos į stacionarą visą parą, savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Ligoninėje veikia ir Akušerijos-patologijos skyriaus. Čia gydomos nėščiosios, esant komplikuotai nėštumo eigai, vaisiaus būklės sutrikimams, taip pat nėščios pacientės, sergančios sunkiomis kraujo, inkstų, širdies, kraujagyslių ir kitomis ligomis. Bendros klinikos darbuotojų vizitacijos metu akušeriai-ginekologai kartu su neonatologais, o esant reikalui su vidaus ligų gydytojais, genetikais, vaikų kardiologais ir kitų specializacijų medikais aptaria kiekvienos nėščiosios ir gimdyvės sveikatos problemas, jos laukiamo naujagimio augimo ir raidos ypatybes, numato tinkamą gimdymo bei naujagimio priežiūrą.
Dvigubas krūvis
Dar viena ligoninės stiprioji pusė - Vaikų klinika. Kaip sako jos vadovė doc. Odeta Kinčinienė, klinika išsiskiria tuo, kad čia visi pacientai nepilnamečiai ir didžioji dauguma jų - vaikai iki trejų metų.
„Kaip rodo statistika, daugiau nei pusė mūsų gydomų pacientų yra iki trejų metų. Išskirtinumas tas, kad personalui tenka bendrauti ne tik su mažaisiais pacientais, bet ir jų tėveliais, kurie dažnai ypač jaudinasi dėl atžalų. Dažnai dėl vaiko ligos tėvus kamuoja kaltės jausmas. Be to, vaikų ligos dinamika, ypač jei liga eina blogėjimo linkme, yra žymiai spartesnis. Kuo mažesnis vaikas, tuo liga greičiau formuojasi, todėl pavėluotą pagalbą gali lydėti blogos pasekmės. Taigi visas darbas turi vykti labai greitai. Kitas aspektas, kad dėl pastaruoju metus vykdomos sveikatos politikos ir pediatrų nebuvimo pirminėje grandyje pacientų srautas priėmimo skyriuje išaugo kelis kartus“, - sako gydytoja doc. O. Kinčinienė.
Medikė pabrėžia, kad anksčiau tokio srauto tikrai nebuvo.
Pasak medikų, dviejuose vaikų ligų skyriuose visą parą teikiama būtinoji pediatrinė pagalba, hospitalizuojami ligoniai planine bei skubiąja tvarka, teikiamos ambulatorinės konsultacijos. Naudojant pažangiausias technologijas, vaikui atliekami visi reikalingi tyrimai, taikomi šiuolaikiniai gydymo metodai.
Viename skyriuje per metus gydoma iki 2 tūkstančių pacientų, vaikų reanimacijoje – per 500 vaikų, suteikiama daugiau kaip 800 ambulatorinių konsultacijų. Skyriuje yra 30 lovų, iš jų 10 – pulmonologinio profilio. Tiesa, pasak medikų, šiemet dėl didelio pacientų srauto teko padidinti stebėjimo lovų skaičių.
„Brangios įrangos išlaikymas gydymo įstaigoms - finansinė našta“
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius dr. Narimantas Markevičius sako, jog norint pacientams teikti kokybiškas paslaugas reikia ieškoti ir privačių investuotojų pagalbos. Priešingu atveju, ligoninės tiesiog nepajėgs iš savo resursų nei įsigyti, nei išlaikyti modernios bei reikalingos įrangos. Kalbamės su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriumi dr. Narimantu Markevičiumi:
- Rudenį planuojate pradėti teikti naujas paslaugas pacientams. Kokios priežastys paskatino tokias investicijas?
- Pradėti reikėtų nuo to, kad banali kardiologija, be invazinės šiandien tokioje ligoninėje, kaip mūsų, neįsivaizduojama. Todėl ligoninė savo lėšomis, pasinaudodama lizingo paslaugomis, įsigijo naują angiografijos įrangą. Dabar vyksta intensyvūs rekonstrukcijos darbai – įrenginėjamas modernus Rentgenoangiografijos skyrius. Investicijos gydymo įstaigai - išties nemažos. Įrangos ir skyriaus įrengimas kainuos per milijoną eurų. Tačiau žiūrint į ateitį, kaip ir minėjau, kardiologijos skyrius be invazinių procedūrų neįsivaizduojamas.
- Kaip bus su pacientų srautais? Ar pavyks juos užtikrinti, kad įranga nestovėtų be darbo?
- Šiuo klausimu taip pat visus žingsnius pradėjome anksčiau. Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos turi daugiausiai patirties ir šiuo metu yra vienintelė sostinės gydymo įstaiga, atliekanti koronarines invazines procedūras. Faktas, kad jiems tenka ypač didelis pacientų srautas ir dėl to susidaro ilgos eilės. O tokiais atvejais pagalba turi būti suteikiama kiek įmanoma greičiau. Taigi jau dabar esame sudarę sutartį su jais, sukūrėme virtualų koordinacinį kardiologijos centrą ir pacientai, kuriems nereikalingos invazinės procedūros, siunčiami pas mus. Mes juos hospitalizuojame, ištiriame. Kai jau bus įkurtas minėtasis skyrius turėsime visas galimybes zonduoti. Santariškių klinikoms krūvis sumažės. Dabar ten planinės koronografijos pacientai priversti laukti tris keturis mėnesius.
- Galima sakyti, kad šis jūsų žingsnis prisidės ir prie Prezidentės inicijuotų pataisų dėl eilių gydymo įstaigose mažinimo?
- Taip, tai buvo mūsų ir Santariškių klinikų bendra iniciatyva, bendradarbiauti atliekant procedūras, kurios žmonėms yra gyvybiškai reikalingos. Jei koranografui susidaro eilė trims mėnesiams ar ilgiau, pacientą infarktas gali ištikti nespėjus jam sulaukti paslaugos. Esminis dalykas tas, kad tie trys mėnesiai yra labai ilgas laiko tarpas. Be šio tyrimo šiuolaikinė kardiologija gyvuoti negali. Vilniui, kuriame yra per šešis šimtus tūkstančių gyventojų, turėti iš principo vos vieną koronografijos centrą per mažai. Tokios kardiologinės procedūros pasaulyje priskiriamos prie banalių, be kurios jokie kiti žingsniai net neįsivaizduojami.
- Ligoninėje ir šiandien veikia Kardiologijos skyrius. Kaip vertinate jo veiklą?
- Taip, skyrius dirba seniai, vertinų jį labai gerai, tačiau niekas nestovi vietoje ir reikia tobulėti. Dirba jis visu pajėgumu, tik iki šiol neatlikdavome prieš tai minėtų invazinių procedūrų. Kraujagyslių chirurgijos skyrius - stiprus, tai puikiai iliustruoja skaičiai. Pavyzdžiui, sudėtingos aortos stentavimo procedūros. Jų per metus šalyje iš viso atliekama penkiasdešimt – penkiolika pas mus. Tokios procedūros atliekamos tik trijose gydymo įstaigose: pas mus, Santariškių ir Kauno klinikose. Kodėl taip yra? Pati procedūra - sudėtinga, be to, po jos reikia pacientus labai stebėti, sudėtingas jų slaugymas, o tam reikia ir specifinių įgūdžių, ir žinių.
- Tačiau tai ne vienintelis didelis pirkinys ir vykdomas projektas šiuo metu. Rudenį taip pat turėtų pradėti veikti naujas Radiologijos centras. Tiesa, norėdami įgyvendinti projektą pasirinkote gana neįprastą kelią, pritraukdami privačius investuotojus. Nesibaiminote?
- Taip, šiuo klausimu vyko ilgos derybos. Galiausiai savivaldybei palaiminus buvo sudaryta sutartis su privačiu investuotoju, kuris išsinuomoja mūsų seną Radiologijos centrą, į jį investuoji per keturis milijonų eurų. Centre bus įrengtas šimto dvidešimt aštuonių pjūvių kompiuterinis tomografas, magnetinis rezonansas, kurio ligoninė iki šiol neturėjo ir du naujos kartos rentgeno aparatai. Pati gydymo įstaiga iš savo resursų to tikrai nebūtų pajėgi įgyvendinti. Maža to, juk ir tokios brangios įrangos išlaikymas kainuoja be galo daug. Tarkim, vien kompiuterinis tomografas, tik dėl to, kad stovi, tai yra neskaičiuojant specialistų darbo, atlyginimų, remonto ir panašiai, per mėnesį gydymo įstaigai kainuoja šešis tūkstančius eurų. Maža to, įranga lūžta. Skaičiavome, kad kas dvejus metus tektų investuoti dar po šimtą tūkstančių eurų remontui. Todėl viską ekonomiškai įvertinus buvo priimtas toks sprendimas.
- Ar dėl tokių tyrimų ligoninė turės prioritetą?
- Privatus investuotojas ambulatoriškai aptarnaus visą Vilnių, bet pirmoje vietoje bus ligoninės pacientai. Jie užtikrins mums ir budėjimus. Ligoninė kaip dabar dirbo, taip dirbs toliau. Jei reikės rentgeno, ar kito tyrimo, viskas bus užtikrinta. Skubos tvarka turės padaryti per valandą. Ligoninė - socialiai jautrus objektas ir negali kažkam atiduoti funkcijos jos neužtikrinęs. Pacientai gali jaustis saugūs, sutartyje yra be galo daug saugiklių. Net ir tokiu atveju, jei įranga lūš, investuotojas yra įsipareigojęs reanimobiliu kuo skubiau gabenti pacientą ten, kur viskas veikia. Jokių kvotų: kiek reikės ligoniams, tiek ir bus atliekama tyrimų. Mokama bus pagal ligonių kasų numatytus įkainius. Rentgenas, kompiuterinis tomografas gydymo įstaigai labai reikalingi, tačiau pagal gaunamą apmokėjimą už paslaugą to nelabai įmanoma padaryti. Kodėl? Nes paslaugos balas nėra adekvatus gaunamoms lėšoms, kurių nelabai pakanka įrangai išlaikyti.
- Nemažai važinėjate ir po užsienio šalių gydymo įstaigas. Ar yra tekę matyti, kad valstybinės gydymo įstaigos brangios įrangos pirkimus spręstų kartu su privačiais investuotojais?
- Tokių pavyzdžių tikrai yra. Tačiau, kalbant apie Lietuvą, galima sakyti, kad priėjome ribą, kai be tokių investicijų sistema iš viso žlugs. Paslaugų įkainis neadekvatus gydymo įstaigų išlaidoms. Mūsų medicina, lyginant su kitomis šalimis, yra labai aukšto lygio. Kalbu apie gydytojų profesionalumą, paruošimą, tačiau didžiausia problema, kad juos prarandame. Kuris gydytojas norės dirbti už tūkstantį eurų, jei visai greta Estijoje gaus tris kartus didesnį atlyginimą. Vadinasi, mums nedelsiant reikia pokyčių, nes jau dabar jaučiamas didelis medikų trūkumas. Jaunimas išvažiuoja ir lieka dirbti vyresnio amžiaus specialistai. Jie, žinoma, labai geri, bet nori pailsėti, o ir dirbti visu pajėgumu su naktiniais budėjimais jiems per sunku. Kita vertus, mes ir pagal galiojančius įstatymus nelabai galime gydytojams daugiau mokėti, todėl jie ir yra priversti dirbti keliose gydymo įstaigose nepilnais etatais.
Evelina Machova
„Lietuvos sveikata“, 2016 06 25