VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninės l.e.p. direktorius dr. Gintautas Oleka ir VšĮ Švenčionių rajono ligoninės l.e.p. direktoriaus pavaduotoja medicinai, pavaduojančia direktorių Daiva Grikšienė pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Sveikindama susirinkusiuosius Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė pasidžiaugė tiek savivaldybių, tiek įstaigų bendradarbiavimu ir palinkėjo gero starto jau spalio 1-ąją. Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius sakė: „Šiuo laikotarpiu, kai siekiama tikslingo savivaldybių bendradarbiavimo, džiaugiuosi, kad su Vilniaus miesto savivaldybe atrandame vis daugiau sąlyčio taškų. Dėkoju gerbiamam Gintautui Olekai, kad jo vadovaujama ligoninė bendradarbiaus su mūsų rajono ligonine. Aš asmeniškai esu gydęsis šioje įstaigoje ir mano atsiliepimai kuo geriausi.”

Vilniaus m. savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė, Švenčionių rajono savivaldybės mero patarėjas Kęstutis Štaras džiaugėsi gydymo įstaigų bendradarbiavimu.

Po sutarties pasirašymo, lydimi Vaikų ligų klinikos vedėjo prof. habil. dr. Arūno Valiulio, svečiai apžiūrėjo Vaikų ligų kliniką.

Rugsėjo 19 d., minint minint Pasaulinę aortos dieną, jau ketvirtus metus iš eilės, visus norinčius specialistai kvietė nemokamai pasitikrinti dėl pilvo aortos aneurizmų.

Kraujagyslių chirurgas dr. Tomas Baltrūnas sako, kad per dieną buvo aptikta 22 išsiplėtusios aortos atvejai. Gydytojas primena, kad pasitikrinti galima įprasta tvarka: turint šeimos gydytojo siuntimą, reikia registruotis konsultacijai pas kraujagyslių chirurgą.

Pilvo aortos aneurizma - tai stambiausios žmogaus kraujagyslės išsiplėtimas. Ši liga labai pavojinga, nes dažniausiai jokių simptomų nesukelia, tačiau aneurizmai plyšus miršta net 80-90% pacientų. Svarbu tai, kad laiku aptikus neplyšusią aneurizmą, jos gydymo efektyvumas siekia net 95 proc.

Aorta – stambiausia žmogaus kraujagyslė. Jos išsiplėtimas daugiau nei pusantro karto, palyginti su įprastu skersmeniu, vadinamas aneurizma. Aorta plečiasi tol, kol kraujagyslės sienelės nebeatlaiko, ji plyšta. Tuomet pasekmės būna tragiškos. Pusė žmonių miršta nė nepasiekę gydymo įstaigos, išgyvena maždaug vienas iš keturių.

„Todėl aneurizmas reikia nustatyti anksti ir sekti jų plėtimąsi. Kai aneurizmos plyšimo rizika nusveria mirštamumą po chirurginių intervencijų, paskiriama planinė operacija“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) konsultantas gydytojas kraujagyslių chirurgas dr. Raimundas Vaitkevičius.

Liga niekaip neišsiduoda

Būtina tirtis prevenciškai, nes ilgai pilvinės aortos aneurizma simptomų neturi. Kai ji plyšta, žmogaus būklė akimirksniu pasiekia kritinę ribą. Deja, bet gydytojai gali tik spėti, kiek lietuvių vystosi ypač rizikinga būklė. „Pilvinės aortos aneurizma yra vadinama „nebylia liga“, žmogus ilgą laiką nė neįtaria, kad vaikšto su tiksinčia bomba, nes jam nieko neskauda“, – pastebėjo dr. R. Vaitkevičius. Gydytojo manymu, ne visos plyšusios aortos aneurizmos aukos anksčiau patekdavo į oficialią statistiką. Staiga namie susmukusio žmogaus mirties liudijime galėjo būti nurodyta kita priežastis.

Smegenų kraujagyslė – tarsi tiksinti bomba: apie mirtiną pavojų sužino tik po laiko. Vyras negali atsistebėti medikų darbu: pavojingos aneurizmos smegenyse nebeliko, jau vaikšto lyg nieko nebūtų nutikę Liesesnio kūno sudėjimo žmogus atsigulęs ant nugaros gali užčiuopti pilvinės aortos aneurizmą kaip pulsuojantį auglį bambos srityje. Jį spustelėjus kartais gali būti patiriamas tempimo jausmas. „Bet dažniausiai žmonės turi didesnį ar mažesnį riebalų sluoksnį, pilvinės aortos išsiplėtimo jie niekaip neapčiuops ir nepastebės“, – įspėjo gydytojas.

Tragiškų istorijų – vis mažiau

Pilvinės aortos aneurizma neretai nustatoma atsitiktinai, echoskopinio ištyrimo metu. „Pastaraisiais metais Lietuvoje ženkliai pagerėjo diagnostika. Todėl vis dažniau aptinkamos aneurizmos, kurios dar nepasiekė kritinio dydžio. Taigi dažniau operuojamos didelės plyšimo rizikos dar besimptomės aneurizmos, o kritinių atvejų, kai atvežamas pacientas su plyšusia aneurizma yra vis mažiau“, – teigiamą tendenciją išskyrė dr. R. Vaitkevičius. Rezultatai, kai gydoma dar neplyšusi aneurizma daug geresni. Arti 100 proc. atvejų jos sėkmingai išoperuojamos.

Riziką ženkliai padidina rūkymas

Pilvinės aortos aneurizma iki 55–60 metų amžiaus žmonėms – reta liga, tačiau su amžiumi jos paplitimas stabiliai didėja. Moksliniai tyrimai atskleidė, jog moterims pilvinės aortos aneurizma išsivysto keturis kartus rečiau nei vyrams. Europinės rekomendacijos nurodo, kad pasitikrinti turėtų visi vyrai nuo 65 metų. Tačiau ankstyvosios diagnostikos programa aneurizmoms nustatyti Lietuvoje nėra vykdoma. Pasitikrinti žmogus turėtų savo iniciatyva. Skandinavijos šalių duomenys leidžia įtarti, kad pilvinės aortos aneurizmą turi 2–3 proc. į rizikos grupę dėl savo amžiaus patenkančių Lietuvos vyrų. „Riziką ženkliai padidina rūkymas, ypač moterims, taip pat kraujagyslių kalkėjimas ir padidėjęs kraujospūdis“, – sakė dr. R. Vaitkevičius. Susirūpinti turėtų ir žmonės, kurių kraujo giminaičiui buvo nustatyta tokia aneurizma. Moterims pilvo aortos aneurizma išsivysto net keturis kartus rečiau nei vyrams.

Rugsėjo 19 dieną Lietuvoje buvo minima Pasaulinė aortos diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į prevencinių tyrimų svarbą.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/sveikata/ligos-ir-gydymas/2022/09/19/news/klastinga-liga-prazudo-staiga-smogia-netiketai-daugelis-mirsta-ne-nepasieke-ligonines-24603336

Senėjimas ir senatvė – natūralus žmogaus kūno pokyčių procesas ir periodas, kurio neišvengia kiekvienas. Senėjimas prasideda maždaug nuo 30 metų amžiaus ir palaipsniui progresuoja. Senatvė neišvengiamai yra susijusi mažėjančiu pajėgumu, didesniu ligotumu, tačiau neretai žmonės, nors ir būdami sveiki, ligų diagnozėmis bando pridengti savo silpstantį pajėgumą, prastėjančią savijautą ir tarsi pasiteisinti prieš artimuosius ir pačius save, kodėl nebegali, nebenori gyventi taip, kaip anksčiau, kai dar nestokojo jėgų ir norų. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vidaus ligų diagnostikos skyriaus vedėja daktarė Vaiva Karpavičienė portalui manodaktaras.lt sako, kad atsirandančias veido raukšles pastebime kiekvienas, bet retai susimąstome, kad su amžiumi lygiai taip pat keičiasi ir vidaus organai bei visų organizmo sistemų veikla.

 „Šiuo metu vyresnio amžiaus populiacija (65 metai ir daugiau) Lietuvoje sudaro apie 20 proc. Prognozuojama, kad 2070 metais ji sudarys jau apie 30 proc. Tad senėjimas nėra tik asmeninė žmogaus problema, tai ir valstybės rūpestis savo piliečiais, kad jie sentų oriai ir jaustųsi šiame amžiaus tarpsnyje pakankamai gerai“, – pastebi gydytoja V.Karpavičienė.

Medikė pabrėžia, jog senstantis kūnas nėra liga bei amžinius pakitimus reikėtų priimti natūraliai. Net neženklus gyvenimo būdo pakoregavimas gali pagerinti savijautą ir gyvenimo kokybę kiekviename amžiaus tarpsnyje. „Nežinau, ar dera senėjimą vadinti problema, nes tai yra neišvengiamas ir visą gyvenimą vykstantis procesas. Ko negalime pakeisti, turime išmokti tai priimti ir su tuo gyventi. Kaip keičiasi veidas, taip keičiasi ir vidaus organai. Yra skirtumas, kaip atrodėme būdami 20 metų ir kaip atrodome būdami 50, 70 ar daugiau metų. Taip kaip keičiasi oda, keičiasi ir vidaus organai“. – tvirtina medikė.

Kaip su amžiumi keičiasi žmogaus organizmas

Pasak gydytojos V.Karpavičienės, žmogus yra visų organizmo sistemų visuma, visuose organuose kraujagyslės tokios pačios, todėl amžiniai pokyčiai vyksta visame kūne ir yra tarpusavyje susiję.

„Pradėkime nuo širdies ir kraujagyslių sistemos. Neišvengiamas procesas – aterosklerozė. Tai visų organizme esančių kraujagyslių standėjimas. Cholesterolis, vadinamieji kraujo riebalai, palenda po kraujagyslių sienelėmis, o jos po truputį standėja, kietėja, taip pamažu trinka visų organų kraujotaka. Širdies raumuo darosi kietesnis, nebe taip stipriai susitraukia, sunkiau ir atsipalaiduoja, dėl to žmogus net ir po nedidelio fizinio krūvio gali pradėti jausti dusulį. Jeigu anksčiau žmogus gerai toleruodavo fizinį krūvį, jo širdis pradėdavo plakti greičiau, kad raumenis ir kvėpavimo sistemą aprūpintų krauju, tai su amžiumi tas pasikeičia. Laidžioji elektrinė širdies sistema taip pat sensta, o tai gali sąlygoti aritmiją – permušimus, kurių anksčiau nebūdavo“, – vardina gydytoja V.Karpavičienė.

Kalbėdama apie kvėpavimo sistemos pokyčius, medikė pastebi, kad su metais pradeda nykti plaučių audinio ląstelės, smegenys nebe taip stipriai aprūpinamos deguonimi, kaip būdavo jaunystėje, o tai gali pasireikšti galvos pasvaigimu.

Nervų sistema taip pat keičiasi. „Senstant nervinės ląstelės žūsta, jų mažėja, dalis praranda savo jautriausias galūnėles. Prasideda degeneracijos procesas, pastebimi atminties, dėmesio koncentracijos sutrikimai, koordinacijos sutrikimai, gali išryškėti Parkinsono ar Alzhaimerio liga“, – pasakoja pašnekovė.

Medikės teigimu, žmogui bene sunkiausiai priimamas pokytis – kognityvinių funkcijų sutrikimas. „Jeigu anksčiau žmogus vienu metu galėdavo daryti keletą darbų, tai senstant nebegali, turi koncentruotis tik į vieną veiklą. Pradeda trukdyti pašaliniai garsai (televizorius, muzika), nebegali susikaupti. Prasideda garsinės ir vizualinės informacijos suvokimo pakitimai. Nebegali klausytis greitos ir garsios muzikos, pradeda erzinti greitas kalbėjimas, nes nebegali suprasti pateikiamos informacijos. Sutrinka reakcijos greitis, humoro suvokimas, susilpnėja gebėjimas ilgai išlaikyti dėmesį“, – teigia gydytoja V.Karpavičienė.

Su metais silpsta jutimo organai: rega, klausa, skonis, uoslė. Susilpnėja regos aštrumas, sustorėja ragena, akys nebetenka blizgesio. Spalvos tampa nebe tokios ryškios. Žmogus blogiau mato patamsyje, sutemus nebenori vairuoti automobilio. Saldainiai pasidaro nebe tokie skanūs, kokie buvo vaikystėje.“, – pastebi gydytoja. Sutrikus jutiminei sistemai (regai, klausai) tai atsiliepia pusiausvyros sistemai. Kai žmogus nebegali gerai įvertinti aplinkos, atstumų, atsiranda galvos svaigimas atsistojus, susvyravimai dėl neaiškių priežasčių.

Judėjimo ir atramos sistemą sudaro kaulai, sąnariai, raumenys ir oda, kurios pokyčius senstant matome geriausiai. „Senstant mažėja raumenų masė, pradeda plonėti kojos, rankos, nors jaunystėje buvo stangrios ir raumeningos. Vietoj raumeninių ląstelių lieka jungiamasis junginys, vizualiai tai atrodo kaip suvytimas, apimčių sumažėjimas. Dėl sumažėjusių raumenų ląstelių sumažėja ir raumenų tonusas, jėga. Žmogus pastebi, kad nebe toks stiprus, koks buvo seniau.  Sąnarių kremzlės pradeda plonėti, kietėja sausgyslės. Atsiranda sąnarių skausmai. Tai nebūtinai yra liga, bet pradeda skaudėti kelius, pamaudžia ranką ar petį, neretai pradeda varginti stuburo skausmai. Sulėtėja judesiai, sumažėja jų amplitudė. Ir išoriškai matosi, kaip su amžiumi pasikeičia laikysena, eisena. Sutrumpėja žingsnis ir sumažėja rankų mostai“, – požymius vardina gydytoja V.Karpavičienė.

Neįmanoma išvengti senatvės, bet galima ją pristabdyti

Pasitinkant senatvę, naudinga žinoti, jog yra rizikos faktoriai, kuriuos mes galima valdyti, bet yra  ir tokie, kurie nuo mūsų nepriklauso. „Nutukimą, mažą fizinį aktyvumą, aukštą cholesterolį, cukrinį diabetą, arterinę hipertenziją – šiuos rizikos faktorius mes galime valdyti. Vartoti arterinį kraujo spaudimą, cholesterolį mažinančius vaistus, koreguoti gliukozės kiekį kraujyje, sumažinti svorį, daugiau judėti. Nevaldomi rizikos faktoriai: amžius, lytis ir paveldimumas. Jų nepakeisime. Pavyzdžiui vyriška lytis lemia didesnę  kardiovaskulinės sistemos ligų riziką, o moterys dažniau serga krūties vėžiu. “, – sako gydytoja V.Karpavičienė. 

Medikė atkreipia dėmesį į dar vieną sėkmingo senėjimo priešą – nutukimą: „Svoris turi būti normalus pagal kūno masės indeksą. Šiek tiek antsvorio gal ir nėra tragedija, bet nutukimas jau yra liga.  Nutukęs žmogus tarsi tyčiojasi iš savo kūno: senatvė ir visų organų nepakankamumas progresuoja kur kas greičiau. Širdžiai aprūpinti krauju 60 kg. sveriantį kūną yra nepalyginti lengviau nei 100 kg. kūną, natūralu, jog per ilgą laiką ji kur kas labiau pavargsta ir nusilpsta, lygiai taip pat nukenčia sąnariai, atsiranda skausmai, tenka riboti fizinį aktyvumą. Žmogus tampa priklausomas nuo kitų. Taip užsiveda ydingas ratas, lemiantis fizinį, psichologinį ir socialinį neįgalumą.

Medikė sako, jog neįmanoma išvengti senatvės, bet galima ją pristabdyti – tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Svarbu  mokyti žmones, natūraliai priimti amžinius pokyčius ir senti draugiškoje aplinkoje. „Vyresni žmonės jaučia spaudimą senti sėkmingai. Ko visuomenė reikalauja iš senų žmonių? Išlaikyti fizinį aktyvumą ir pajėgumą, neprarasti kognityvinių sugebėjimų, o realiai žmogus susidūręs su tokiais aukštais reikalavimais pasijunta bejėgis, nes tiesiog fiziologiškai negali to padaryti, tad savo būseną pradeda vertinti kaip asmeninę nesėkmę. Pradeda kaltinti save, kitus arba pradeda ieškoti save pateisinančių argumentų.  Ir galiausiai pradeda ieškoti ligų, nes jomis lengviausia pateisinti savo prarastus gebėjimus: man spaudimas, man širdis, man cukrus ir t.t. Artimiesiems taip pat lengviau priimti senatvinius pasikeitimus kaip ligos pasekmes“, – savo pastebėjimais dalinasi gydytoja.

Ką reiškia sėkmingas senėjimas?

Tai reiškia susitaikymą su senėjimu – amžiniais kūno pokyčiais  pokyčiais, išsaugant pasitenkinimo dabartiniu ir praėjusiu gyvenimu jausmą. Gydytojos patarimai, kaip tą padaryti lengviau:

Atsirinkti veiklas, kuriose gerai jaučiatės. Jeigu sode prižiūrėjote 5 daržovių lysves, gal dabar užtenka pasilikti vieną. Nepervargsite, nereikės prašyti pagalbos. Geriau pasikvieskite artimuosius puodelio kavos su obuolių pyragu, o ne žemės kasimui. Gal jau laikas sumažinti darbinę veiklą (pensijinis amžius Lietuvoje šiuo metu  64 m.). Gal laikas pakeisti gyvenamąją vietą, jeigu nebegalite susitvarkyti 4 kambarių ar užkopti į penktą aukštą.

Optimizuoti savo gebėjimus. Nuolat gerinti savo fizinę būklę, arba bent jau išsaugoti esamą. Tam puikiai pasitarnauja mankšta. Ar tai bus pilatesas, važinėjimas dviračiu, baseinas, ar paprastas pasivaikščiojimas, svarbu kuo ilgiau išsaugoti raumenų stangrumą ir jėgą. „Vyresniame amžiuje nebūna taip, kad savaitę pagulėsi lovoje ir vėl būsi stiprus, atvirkščiai – nusilpsi ir paskatinsi senėjimą. Išrašydami iš ligoninėje visada rekomenduojame pacientams užsiimti fizine veikla. O artimiesiems patariame: nešokinėkite ir nedarykite už savo artimuosius to, ką jie gali pasidaryti patys. Jeigu gali nueiti į virtuvę ir pasidaryti puodelį arbatos, sumuštinį, tegul ir pasidaro.“, – pataria gydytoja.

Kompensuoti tai, ko nebegalime taip gerai pasidaryti. Prastėja regėjimas – nešiokime akinius. Blogiau girdime – pagelbės klausos aparatas – tik nereikia jo gėdintis. Kai žmogus gerokai neprigirdi, su juo sunku bendrauti, artimieji ir draugai pradeda vengti kontakto, taip mažėja socialinis kontaktas, kuris glaudžiai susijęs su kognityvinių funkcijų ir socialumo išsaugojimu. O judėjimui palengvinti galima pasinaudoti lazdele, vaikštyne ar netgi šiaurietiško ėjimo lazdomis.

Priglausti gyvūną. Vyresni žmonės kur kas greičiau sveiksta, jeigu namuose jų laukia augintinis - šuniukas, kačiukas, žuvytės ar žiurkėnas. Rūpinimasis kitu skatina fizinį aktyvumą (pavyzdžiui, šuniuką reikia pavedžioti, pasirūpinti augintinio maistu, higiena), šeimininkas jaučiasi  reikalingas ir mylimas, atsiranda kitų pokalbio temų, negu skundimasis fizine sveikata.

„Nėra stebuklingos tabletės, kuri grąžintų raumenų jėgą, puikų regėjimą, klausą, kraujagyslių elastingumą, tai yra natūralu, mes galime senėjimo procesą tik šiek tiek sulėtinti. Didesnis fizinis aktyvumas, pilnavertė mityba, reikia valgyti kokybiškesnį, daugiau baltymų turintį maistą, uogų saują, kad gautume daugiau vitaminų. Išgerti pakankamą kiekį skysčių, kurių labai reikia džiūstantiems sąnariams, raumenims ir standėjančioms kraujagyslėms“, – pataria gydytoja V.Karpavičienė. Pasak jos, išsaugoti smegenų veiklą gali padėti knygų skaitymas, kryžiažodžių sprendimas, filmų žiūrėjimas, radijo laidų klausymas, bendravimas su pažįstamais, draugais, vaikais ar anūkais. Svarbu išsaugoti norą domėtis socialine aplinka, kultūriniu ar politiniu gyvenimu, užsiimti rankdarbiais, o ne tik koncentruotis į savo senėjančio kūno fiziologinius pokyčius ir vengti, kad tai taptų pagrindine pokalbių tema.

Gydytoja nuoširdžiai linki išmokti mylėti, saugoti, tausoti ir gerbti savo neišvengiamai senėjantį kūną bei sugebėti pasimėgauti kiekviena mums skirta diena.

Autorius Auksė Kontrimienė

Daugiau informacijos: https://naujienos.manodaktaras.lt/naujiena/keturi-receptai-kaip-pristabdyti-senatve.2c05f750-197e-11ed-bd3f-aa00003c90d0?fbclid=IwAR2K1sxTroUpr-h-NxORxnsDScJuYTFecYgDShdM4dSTHma3kuDkoqRnN_Q

Gastroezofaginis refliuksas ir vaikams, ir suaugusiems gali sukelti daug nemalonių simptomų: graužimą ir deginimo pojūtį už krūtinkaulio ar viršutinėje pilvo dalyje, gali varginti lengvas kosulys, gerklės skausmas, užkimimas, nors ir nebuvo jokio peršalimo. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojas chirurgas Marius Lasinskas manodaktaras.lt portalui pasakoja, kad refliuksas – tai nekontroliuojamas skrandžio turinio grįžimas į stemplę. Refliukso simptomai gali pasireikšti kartais, bet gali varginti ir nuolatos. Dažnai besikartojantys simptomai gali įspėti ir apie gastroezofaginio refliukso ligą.

Negydoma gastroezofaginio refliukso liga gali pažeisti stemplę, ryklę bei gerklas. Tuomet gali pasireikšti ir netipiniai simptomai:

• lėtinis sausas kosulys;
• užkimimas;
• krenkštimas;
• gerklės perštėjimas, skausmas;
• krūtinės ir pilvo viršutinės dalies skausmas;
• diskomfortas / sunkumo jausmas epigastriumo (duobutės) srityje;
• bronchinė astma;
• gerklų pažeidimas;
• blogas burnos kvapas, liežuvio apnašos (ypač rytais);
• pasunkėjęs ar skausmingas rijimas;
• dantų ėduonis ir pažeistas dantų emalis.

Pasak mediko, sveikiems žmonėms skrandžio refliuksas nesukelia jokių nepageidaujamų pojūčių ir nepakenkia stemplės gleivinei. Tačiau, kai jis kartojasi dažnai, susergama gastroezofaginio refliukso liga, kitaip dar žinoma kaip stemplės diafragminės angos išvarža. „Šis sveikatos sutrikimas atsiranda todėl, kad apatinis stemplės raukas (medicinoje vartojamas terminas sfinkteris) tinkamai neužsiveria ir skrandžio turinys, dažniausiai rūgštus, patenka atgal į stemplę. Tai yra rauko nesandarumas toje vietoje, kur stemplė pereina į skrandį. Todėl žmonės skundžiasi kylančia rūgštimi, deginimo jausmu už krūtinkaulio, skausmu po duobute ir visais kitais jau išvardintais simptomai“, – sako gydytojas M.Lasinskas.

Refliukso priežastys

Gydytojo chirurgo teigimu, tokio rauko nesandarumo priežastys nėra aiškios, tai dažniausiai būna susiję su amžiumi.  Didesnė rizika prasideda vyresniems nei 50 metų žmonėms, dažniau šia liga serga turintys antsvorio ar sergantys nutukimu pacientai, liga gali būti ir paveldima, ją nulemti gali genetinės priežastys. „Žmonės dėl nemalonių pojūčių neretai kreipiasi į otorinolaringologus (ausų, nosies, gerklės gydytojus), nes jie gali sukelti ir refliukslaringitą“, – teigia medikas.

Gydytojo teigimu, yra keletas šios ligos sunkumo laipsnių: A;B;C;D. „A laipsnis nustatomas, kai tyrimo metu pastebimo smulkios iki 5 mm dydžio erozijos, o D – pati sunkiausia forma, kai visa gleivinė jau būna pažeista rūgšties ir susiformavusios didžiulės erozijos“, – tvirtina gydytojas chirurgas M.Lasinskas.

Mediko teigimu, pagrindinė anatominė priežastis yra apatinio stemplės rauko nepakankamumas ir diafragmos stemplinės angos (hiatinė) išvarža. Esant tokiai būklei, dalis skrandžio atsiduria virš diafragmos. Todėl pranyksta natūralus barjeras ir atsiranda palankios sąlygos gastroezofaginiam refliuksui. „Skrandžio rūgštis pakyla į stemplę ir sukelia jos gleivinės uždegimą – ezofagitą. Jis gali nulemti paviršinių kraujuojančių žaizdelių (erozijų) atsiradimą. Negydoma gastroezofaginio refliukso liga su ezofagitu gali sukelti stemplės susiaurėjimą, rijimo sutrikimus. Gali pasireikšti  Barretto stemplė (tai priešvėžinė liga, paveikianti stemplės gleivinę. Ši liga pasireiškia kuomet skrandžio rūgštys ir fermentai patenka į stemplę). O ilgainiui refliuksas gali sukelti net ir stemplės vėžį, tiesa, mūsų kraštuose šie vėžiniai susirgimai nėra labai dažni“, – pastebi gydytojas chirurgas.

Todėl jis pataria įvertinti rizikos veiksnius, nes daugelį jų pašalinus iš savo kasdienybės, refliukso ligos galima ir išvengti.

Rizikos veiksniai

• prasta, nesubalansuota mityba;
• ilgalaikė nervinė įtampa (nervinis refliuksas);
• viršsvoris, nutukimas;
• nėštumas;
• rūkymas;
• nesaikingas alkoholio vartojimas;
• dažnas vaistų vartojimas;
• darbas, kurio metu ilgą laiką būnama pasilenkus;
• nereguliarus ir skubotas valgymas;
• vėlyvas valgymas;

Kaip diagnozuojama ir gydoma

Gydytojas M.Lasinskas teigia, jog refliuksas diagnozuojamas atliekant stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos endoskopinį tyrimą. „Pacientai neretai šį tyrimą vadina „žarnos rijimu“. Jo metu yra stebimi pakitimai stemplės gleivinėje ir endoskopu galima įvertinti, ar yra rauko nesandarumas, ar akivaizdi maisto dislokacija į viršų, tuomet jau galima konstatuoti stemplinę išvaržą“, – pasakoja medikas.

Pasak gydytojo, pagrindinis gydymas yra medikamentinis, pacientams tenka vartoti rūgštingumą mažinančius vaistus. Juos paskiria arba šeimos gydytojai, arba gastroenterologai. „Išimtinais atvejais, kada taikant medikamentinį gydymą, nesulaukiama teigiamų rezultatų, skiriamas ir chirurginis gydymas. Atliekama laparoskopinė operacija, kurios metu sudaromas mechaninis barjeras refliuksui ir tokiu būdu sustiprinamas apatinis stemplės raukas. Dažniausiai visgi užtenka vaistų, kurių farmacinė pramonė yra prikūrusi pačių įvairiausių, tad chirurginis gydymas taikomas vis rečiau“, – tvirtina gydytojas M.Lasinskas.

Pirmasis dalykas, kurį reikėtų padaryti pajutus lengvus refliukso simptomams, tai pakoreguoti mitybą. Tokiu atveju medikas rekomenduoja valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, vengti rūgštingumą keliančių maisto produktų ir kitų refliuksą skatinančių veiksnių. „Patariu pacientams stengtis nepersivalgyti, nevartoti sunkiai virškinamų produktų, kepto, rūkyto maisto, gazuotų, rūgštingumą keliančių gėrimų. Negerti kavos „ant tuščio skrandžio“. Kai kuriems žmonėms  refliuksą gali sukelti ir vyno taurė. Nereikia persistengti valgant citrusinius vaisius, saikingai valgyti, žinoma, galima, bet jie negali būti kaip duona kasdieninė“, – pataria gydytojas chirurgas M.Lasinskas.

Straipsnio autorė Auksė Komntrimienė

Daugiau informacijos:https://naujienos.manodaktaras.lt/naujiena/kuo-pavojingas-refliuksas-ir-kaip-jo-atsikratyti.41862750-ea7b-11ec-bd3f-aa00003c90d0?fbclid=IwAR1LT6VOGLK4VhjpUVQCC2daoFAIuEV90fz_PhR1gqU2qBaO5Falo1IvbSc

Įprasta manyti, kad vaikai Covid-19 infekcija perserga gana lengvai, jaučia menkus simptomus arba netgi serga besimptome forma. Visgi mažieji ligoniai, kuriems tenka gydytis ligoninės stacionare ar net reanimacijos skyriuje, ligos pasekmes gali jausti ilgą laiką, o retesniais atvejais pakenkimai sveikatai gali būti ir labai rimti. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų intensyviosios terapijos gydytoja Veslava Žukovskaja manodaktaras.lt portalui sakė, kad ne veltui medikai ragina skiepyti vaikus.

 „Kalbant apie covid skiepus, pagrindinis akcentas ir buvo, kad vaikus reikia skiepyti ne vien tikintis išvengti covid ligos, bet apsisaugoti nuo mirties, sunkių komplikacijų ir ilgalaikų ligos liekamųjų reiškinių“, – sako gydytoja vaikų reanimatologė.

Medikė atkreipia dėmesį, kad bene dažniausiai pasitaikanti COVID-19 infekcijos pasekmė – tai užsitęsę ligos simptomai. Liekamieji persirgtos ligos reiškiniai tai greitas nuovargis, galvos, pilvo, krūtinės ląstos skausmai, užsitęsęs kosulys ir ryklės skausmas, nuotaikos pokyčiai, vyresniems pasitaiko širdies permušimai, gali pasitaikyti problemų su kraujospūdžiu. „Mažiukus vaikus vargina miego sutrikimai, nuotaikų svyravimai, pilvo skausmai, apetito stoka. Tad tikrai daug simptomų yra priskiriami užsitęsusiai COVID-19 infekcijos sukeltai ligai, tai vadinama „ilguoju COVIDU“ arba pokovidine būkle, jei simptomai tęsiasi daugiau nei 2 mėnesius po persirgtos ligos, – pastebi gydytoja V.Žukovskaja.

Pasak medikės, literatūroje jau teko skaityti, kad iki 50 proc. COVID-19 infekcija persirgusių vaikų jaučia sveikatos sutrikimus, kurie tęsiasi nuo 2 mėnesių iki pusės metų nuo tos dienos, kai jiems buvo nustatyta covid liga.

Nukenčia širdis

Kolegei antrina ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų kardiologė Gerda Jančienė, kuri pastebi, jog COVID-19 liga paveikia ir vaikų širdis: „Skaičiuojama, kad apie pusė vaikų, kurie persirgo, net ir besimptome forma, jaučia ilgiau nei 3 mėn. išliekančius simptomus (yra duomenų, kad net ir iki 8 mėnesių). Tie simptomai ne visada būna labai sunkūs, bet jie neigiamai veikia vaiko gyvenimo kokybę“.

Vaikai jaučia širdies permušimus, pasitaiko dažno širdies plakimo, dar vadinamo tachikardija,  epizodai. Gali atsirasti iki to nebuvę skausmai krūtinės ląstoje. Atsiranda bendras silpnumas, vargina fizinio krūvio netoleravimas. „Mes, kardiologai, tirdami tokius vaikus, randame tam tikrus širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimus: nustatome pačią širdį maitinančių kraujagyslių – koronarų pakenkimus, skysčio kiekio aplink širdį padidėjimą ar pablogėjusią širdies raumens funkciją. Ir visa tai – COVID-19 infekcijos sukeltos ligos pasekmės“, – vardina gydytoja vaikų kardiologė G.Jančienė.

Medikės teigimu, šie simptomai tarsi atsiranda naujai, kai nuo sirgimo covid infekcija praeina mėnuo ar net ir daugiau laiko. Ir netgi persirgus besimptome forma. Jeigu nusiskundimai intensyvėja, išlieka ilgesnį laiko tarpą, jau tada tikrai būtina vaikų kardiologo konsultacija.

Poveikis kvėpavimo takams ir plaučiams

Intensyviosios terapijos gydytoja V.Žukovskaja pastebi, kad neretai sunkesne COVID-19 ligos forma sergančių ligonių kvėpavimo takai ir plaučiai taip pat patiria ilgalaikius ligos padarinius.  „Stebėdami vaikus, kurie po COVID-19 sukeltos pneumonijos ar bronchiolito gydymo stacionare kreipiasi į priėmimo skyrių, matome, kad bene dažniausiai juos varginantis simptomas yra užsitęsęs kosulys, kvėpavimo takų jautrumas.

„Užsienio literatūros duomenimis, vaikams, kuriems dar iki užsikrėtimo COVID-19 infekcija buvo diagnozuota bronchų astma, alerginis rinitas arba turintiems šeimos narių, sergančių astma, yra didesnė tikimybė turėti užsitęsusius į astmą panašius simptomus po ligos“, – konstatuoja vaikų gydytoja.

Pasak medikės, kai COVID-19 infekcija komplikuojasi plaučių uždegimu, skiriamas antibakterinis gydymas – antibiotikai. „COVID-19 liga, dažniausiai prasideda kaip viršutinių kvėpavimo takų infekcija, o vėliau tampa akivaizdu, jog prisideda bakterinė infekcija ir be antibiotikų išsisukti nepavyks. Taip pat gali prireikti deguonies terapijos, bronchus plečiančių vaistų, intraveninės skysčių terapijos, antipiretikų“, – pasakoja gydytoja V.Žukovskaja.

Dauginis organų nepakankamumas

Vertinant statistiškai COVID-19 susirgę vaikai gerokai rečiau atsiduria ligoninėje nei suaugusieji pacientai. Intensyviosios terapijos skyriuje jų taip pat nėra labai daug, bet tie, kurie patenka, išsitraukia tikrai blogą loterijos bilietą – medikai pasakoja apie labai pavojingą komplikaciją. „Deja, vaikams tenka diagnozuoti pavojingą  komplikaciją – dauginį organų nepakankamumą, kurį sukelia būtent COVID-19 infekcija. Jis yra klastingas todėl, kad vaikas COVID-19 infekcija perserga labai lengvai, minimaliai pakarščiuoja, jaučia lengvus viršutinių kvėpavimo takų infekcijai būdingus simptomus, bet maždaug mėnesio bėgyje po to persirgimo jam pasireiškia dauginis organų nepakankamumas. Tai gali būti ir širdies nepakankamumas, gali pasireikšti panaši kaip meningito ar meningoencefalito klinika. Gali sutrikti inkstų, kepenų veikla. Ne visada yra pakenkiama visoms organų sistemoms, bet tokie vaikai atsiduria reanimacijos skyriuose ir juose praleidžia nemažai laiko. Kol pilnai pasveiksta, net keletą mėnesių tenka praleisti ligoninės stacionare“, – įspėja gydytoja reanimatologė V.Žukovskaja.

Psichologinės izoliacijos pasekmės

Medikė atkreipia dėmesį, kad egzistuoja ir dar viena, nors ir netiesioginė, simptomų grupė, kurią taip pat reikėtų priskirti COVID-19  ligos padariniams vaikų sveikatai. Tai psichologinės izoliacijos pasekmės. Galima vertinti izoliaciją per socialinį aspektą: vaikai ilgam buvo atskirti nuo savo bendraamžių, neturėjo gyvo kontakto su kitais žmonėmis, išskyrus artimiausius šeimos narius, su kuriais kartu gyvena, prasidėjo bendravimo problemos, tapo sunku užmegzti socialinius ryšius. „Tarp paauglių padaugėjo depresijos epizodų, savižalos epizodų. Kai karantinas jau ėjo į pabaigą, mes labai pajutome, kad išaugo bandymų nusižudyti skaičius. Tai tikrai rimta ir gąsdinanti COVID-19  pasekmė vaikams“, – tvirtina gydytoja V.Žukovskaja.

Medikė atkreipia dėmesį ir į dar vieną problemą – užsidarius karantine, sutriko planiniai profilaktiniai skiepai: „Lietuva gal tai nėra taip aktualu, bet pasaulyje  tikrai buvo pastebima tendencija, jog tėvai, baimindamiesi, kad vaikai užsikrės COVID-19 infekcija, masiškai atsisakydavo vykti į gydymo įstaigas, todėl labai stipriai sumažėjo skiepijimo nuo kitų užkrečiamųjų ligų rodikliai, o tai didelė grėsmė ateičiai“.

Straipsnio autorė Auksė Kontrimienė

Daugiau informacijos: 

https://naujienos.manodaktaras.lt/naujiena/covid-19-infekcijos-poveikis-vaikams-serga-lengvai-bet-pasekmes-gali-buti-sunkios.14551043-0936-11ed-bd3f-aa00003c90d0?fbclid=IwAR2GYWBXLmSUz53wHJ885exZhi7-DU5jLrWtCCek5ZXrmyxmTpj-S3vBLXg

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kardiologė Loreta Mikšėnaitė patarė, kokių papildomų priemonių imtis per karščius, norint palaikyti stabilų kraujo spaudimą, o ko privengti. Patarimai itin aktualūs karštomis vasaros dienomis, bet daugumos kardiologės taisyklių reikėtų laikytis visus metus, jie ypač aktualūs žmonėms, turintiems žemą kraujo spaudimą.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/sveikata/gyvenu-sveikai/2022/08/19/news/kardiologe-isvardijo-geriausius-budus-kraujospudziui-per-karscius-reguliuoti-sirdis-jums-padekos-24288869

Į ligoninės priėmimo skyrių atvažiavo pacientė iš vieno Lietuvos miestelio, skundėsi stipriais pilvo skausmais. Apžiūrėti apkūnoką moterį buvo pakviestas chirurgas. Konsultacijos metu jai pasidarė visiškai blogai, nubėgo į tualetą. Ir tada pacientei prasidėjo... sąrėmiai, moteris pradėjo gimdyti. „Ji visiškai nežinojo, net nenujautė, kad yra nėščia! Visos bėdos baigėsi, kai netrukus „ligonė“ pagimdė vaikiuką. Labai panašu, kad ši pacientė tikrai nenaršė internete ir google neuždavė klausimo, kodėl jau 9 mėnesius jai nėra mėnesinių“, – su šypsena ir nuostaba vieną priimamojo skyriaus istoriją prisimena gydytojas Vitalijus Varyginas.

Į ligoninių skubiosios pagalbos ir priėmimo skyrius atvyksta pacientai ne tik ištikus netikėtoms traumoms, pajutę stiprius skausmus, bet ir prisiskaitę internete, jog vienas ar kitas simptomas tinka grėsmingai ligai. Kaip pasakoja Vilniaus miesto klinikinės ligoninės I-ojo skubiosios pagalbos ir priėmimo skyriaus vedėjas, gydytojas urologas V.Varyginas, pacientai ne visada gali adekvačiai įvertinti savo sveikatos būklę, todėl ir renkasi paprasčiausią kelią – važiuoja į ligoninės priimamąjį.

„Žmonėms trūksta gilesnių žinių apie savo sveikatą. Bet koks skausmas ar netgi įkyresnis niežulys kartais sukelia didžiulį nerimą: o gal jau užklupo rimta liga? Ir tokios baimės dažniausiai kankina vėlai vakare arba savaitgalį. O tokiu metu pas šeimos gydytoją nei užsiregistruosi, nei pateksi, o juk ir užsiregistravus dar tenka palaukti savo eilės. Pacientai pradeda baimintis, kad nesulauks ir bus per vėlu“, – teigia gydytojas.

Netikras pavojus

Medikas pripažįsta, jog daugelis pacientų į ligoninės priimamąjį atvažiuoja dėl tikrai rimtų priežasčių. Visgi yra nemaža dalis atvejų, kai žmonės atvyksta dėl simptomų ar nusiskundimų, kurie nėra tokie jau pavojingi, dėl jų nereikėtų baimintis, bet jie paprasčiausiai nesugeba įvertinti.

„Tipinis pavyzdys: jauna mergaitė atsikelia naktį, nueina pasišlapinti ir pastebi šlapime kraują. Pirma mintis, kuri ateina į galvą, kad jai vėžys. Ištyrus ligoninėje paaiškėja, kad jai paprastas cistitas (šlapimo pūslės uždegimas), kurį ligos pradžioje galima išgydyti papildais ir žolelių arbatomis. Gali prireikti ir antibiotikų, bet tai tipiškas ambulatorinis atvejis, kai pagalbą gali suteikti šeimos gydytojas. Bet žmogus išsigąsta ir naktį važiuoja į ligoninės priėmimo skyrių. Tokiu būdu ir susidaro nemažas ligonių srautas“, – pasakoja priėmimo skyriaus vadovas.

Visgi medikui būtų sudėtinga atsakyti, kada važiuoti į ligoninę būtina, o kada pavojus netikras. Kiekvienas negalavimas, juntamas ligos simptomas turi įvairių aspektų.

„Gali būti ir taip, kad skausmas pilve atsirado todėl, kad žmogus kažką netinkamo suvalgė, bet tai gali būti ir pirminis simptomas kokios nors rimtos ligos, kad ir ūmaus apendicito, kurį ligoninėje galime lengvai nustatyti ir čia pat išoperuoti“, – sako V.Varyginas. Juo labiau, kad apendicitas gali būti ir labai apgaulingas, nebūtinai skausmai prasideda pilvo apačioje, gali skaudėti skrandžio srityje ir žmogui atrodo kaip virškinimo sutrikimas. Jis laukia, kol praeis vieną dieną, antrą, skausmas nesiliauja, o per tą laiką apendicitas trūksta. Tada jis tikrai patenka į ligoninę, bet pagalba, gydytojo teigimu, jau gerokai sudėtingesnė.

Dažniausia internete surasta diagnozė – vėžys

„Situaciją labai komplikuoja internetas. Pacientai naršo, prisiskaito įvairiausios informacijos ir netgi aiškindamiesi paprasto galvos skausmo priežastį „diagnozuoja“ sau smegenų vėžį. Toks apsiskaitęs pacientas atvažiuoja į priėmimą ir vardina medikams savo diagnozes: „Man yra tas ir tas!”. Tuomet tenka jį stabdyti ir prašyti, jog pasakotų, kuo skundžiasi, kokius simptomus jaučia, o diagnozes tegul jau palieka specialistams“, – pasakoja priimamojo skyriaus vedėjas.

Mediko teigimu, yra nemažai ligų, kurių pirminiai simptomai kartais visai nepanašūs į joms būdingus požymius. Todėl laiku patekus pas medikus kartais galima išvengti net ir sunkesnių infarkto pasekmių. „Yra tokių atvejų, kai žmogų ištinka pilvinis miokardo infarktas, skausmai prasideda ne krūtinėje, o žmogų pradeda pykinti, jis vemia, jaučia skausmus pilve. Tai tikrai netipiniai infarkto požymiai, iš kurių sunku spręsti apie realią grėsmę“, – sudėtingesnes diagnozes įvardina gydytojas V.Varyginas.

Jis pasakoja ir apie atvirkštinius atvejus, kai žmogus jaučia stiprius skausmus krūtinėje, atvažiuoja į ligoninę, kur paaiškėja, kad jam yra neuralgija (aštraus skausmo priepuoliai, kuriuos sukelia pažeisti periferiniai nervai). „Žmogaus tarpšonkauliniai nervai yra pakankamai jautrūs, skausmai stiprūs, tai pacientai atvažiavę pas kardiologus, urologus, išgirsta diagnozę – nervų uždegimas. Skausmas labai ryškus, todėl ir kyla didelė baimė, kad liga labai grėsminga“, – pasakoja medikas.

Šių laikų rykštė – savigyda

Gydytoją glumina pacientai, kurie prisiskaitę informacijos internete, padedami google paieškos diagnozuoja sau ligas ir pradeda gydytis savarankiškai.

„Mes, aišku, nežinome apie tuos atvejus, kada žmogus sau padeda, pasveiksta, tikiu, kad gal jų yra nemažai, bet visgi turime pakankamai daug atvejų, kuriuos mes žinome ir fiksuojame. Žmogus pradeda save gydyti, daro tą netinkamai, tad pas mus patenka jau su užleistomis ligomis. Pacientai turėtų suprasti, kad informacijos apie ligas visgi turėtų ieškoti ne populiariuose interneto tinklapiuose, o patikimoje medicininėje literatūroje, kur nurodyti ne tik autoriai, bet ir šaltiniai, remiamasi tyrimais ir panašiai“, – pataria priėmimo skyriaus vedėjas. 

Gydytoją pastaruoju metu neramina ir tai, kad šeimos gydytojai gana tiesmukiškai bendrauja su savo pacientais. Jiems ne visada pavyksta pateikti informaciją tinkamu tonu, o juk svarbiausia jų neišgąsdinti.

„Labai dažnai daug šeimos gydytojų dėl visiškai nedidelių sveikatos pakitimų išgąsdina žmogų, o tada jis ir lekia į priėmimo skyrių: tyrimas rodo, kad šlapime yra eritrocitų ir tai supranta vos ne kaip pasaulio pabaigą, o gali būti, jog jis tiesiog neišgėrė pakankamo kiekio skysčių per dieną, o gal tiesiog nuo nuovargio, nes fiziškai sunkiai dirbo“, – dalinasi medikas. Jis neabejoja, kad tokiam pacientui informacija buvo pateikta netinkamai. „Būna, kad žmonės atvažiuoja pas mus įsibaiminę, akyse – ašaros. Bandome apie tai diskutuoti su kolegomis poliklinikose. Reikia išgyvendinti tokią praktiką“, – teigia ligoninės priimamojo vedėjas V.Varyginas.  

Autorius Auksė Kontrimienė

Daugiau informacijos čia: https://naujienos.manodaktaras.lt/naujiena/ligonines-priimamasis-nuo-netikro-pavojaus-iki-skaudziu-savigydos-padariniu.03893b30-d234-11ec-bd3f-aa00003c90d0?fbclid=IwAR2vY9vvsEe5mEStjruOyrDA_GomxZKV6vrSuBlsU2HzNOiEzXstsDqZjws

Kirkšnies išvaržų operacijos patenka į pasaulyje dažniausiai atliekamų operacijų trejetą. O vyrams tai dažniausiai pasitaikanti liga, kurią reikia gydyti chirurginiu būdu. Statistiniai duomenys rodo, kad kirkšnies išvarža pasitaiko apie 27 proc. vyrų, tai yra beveik kas trečiam. Moterys šia liga serga gana retai – tik apie 3 proc. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 1-ojo dienos chirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas chirurgas Algirdas Pilvelis manodaktaras.lt sako, kad pilvo sienos išvaržos – viena dažniausių bendrosios chirurgijos patologijų, su kuriomis tenka susidurti klinikinėje praktikoje, o taip pat ir dienos chirurgijoje. Dažniausia sritis, kurioje vystosi pilvo sienos išvaržos – kirkšnis.

„Tai patologija, kai per pilvo sienos silpną vietą ar defektą turinys dėl spaudimo pilvo ertmėje išstumiamas už jos ribų. Vyrai su šia patologija dėl anatominių skirtumų susiduria apie 10 kartų dažniau nei moterys. Statistiškai, beveik kas trečias vyras per savo gyvenimą susiduria su kirkšnies išvaržos diagnoze. Dažniau su šia patologija dėl kūno vystymosi ypatumų susiduria vaikai, nuo kūdikystės iki 5 metų, o dėl jungiamojo audinio silpnėjimo 75-80 metų – vyresnio amžiaus pacientai“, – pasakoja gydytojas chirurgas A.Pilvelis. Tačiau medikas pripažįsta, jog jo klinikinėje praktikoje visgi dažniausiai atvyksta operuotis darbingo amžiaus pacientai.

Rizikos veiksniai, kurie skatina išvaržų išsivystymą:

• anksčiau buvusios išvaržos;
• vyresnis amžius;
• sunkumų kilnojimas;
• nutukimas
• užsitęsęs kosulys;
• lėtinis vidurių užkietėjimas;
• rūkymas;
• šeiminė anamnezė;
• trauminis pilvo sienos pažeidimas
• neišnešiotumas.

Pasak gydytojo chirurgo A.Pilvelio, dažnas pacientas ignoruoja, ne iš karto atkreipia dėmesį į išvaržos simptomus ir tik vėliau kreipiasi į šeimos gydytoją arba chirurgą. „Kirkšnies išvaržos simptomai dažniausiai būna: atsiradęs darinys, guzelis kirkšnies ar net kapšelio srityje, kuris sukelia diskomfortą, maudimą, skausmą. Simptomai paūmėja po fizinio krūvio, esant kosuliui, netgi stanginantis, kai didėja intraabdominalinis spaudimas ir pilvo ertmėje esantis turinys stumiamas per išvaržos vartus“, – pasakoja medikas. Jo teigimu, kai pacientai atsigula, atsipalaiduoja, išvaržos turinys grįžta į pilvo ertmę, tuomet guzelis pranyksta, o kartu ir kiti nemalonūs simptomai. Gal toks apgaulingas palengvėjimas ir sustabdo pacientus laiku kreiptis pas medikus.

Visgi, pajutę tokius simptomus, pacientai ilgai neatidėliodami turėtų kreiptis į gydytojus, kad išvengtų galimų išvaržos komplikacijų. „Jei guzelis staiga tampa didesnis ir į pilvo ertmę nebegrįžta, tampa skausmingas, atsiranda pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ar negalėjimas pasituštinti – tai simptomai, kurie signalizuoja apie galimai įstrigusią išvaržą. Tokiu atveju reikia nedelsiant kreiptis į ligoninės skubios pagalbos priėmimo skyrių“, – įspėja gydytojas chirurgas A.Pilvelis. Mediko teigimu, įstrigus išvaržai, įvykus strianguliacijai, išvaržos vartai “smaugia” į išvaržos maišą patekusį turinį, sutrinka audinių aprūpinimas krauju. O tai jau gyvybei pavojų kelianti situacija. Jei chirurgas diagnozuoja įstrigusią, neatsistatančią išvaržą – laukia skubi, kartais labai sudėtinga operacija, kai jos metu tenka pašalinti dalį žarnyno.

Išvaržos gydymas

Anksčiau, dar iki šiuolaikinės chirurgijos laikų, įprastai išvaržoms gydyti buvo naudojami specialūs tvarsčiai, korsetai, diržai. Šios priemonės leidžia pristabdyti išvaržos didėjimą, tačiau traumuoja aplinkinius audinius, lemia sąaugų formavimąsi, o nuo išvaržos komplikacijų neapsaugo. Pagrindinis gydymo būdas yra chirurginis. Lengvų simptomų kirkšnies išvaržos gali būti atidžiai stebimos ir operuojamos planine tvarka. Įstrigusios išvaržos gydomos skubia operacija.

Pasak gydytojo chirurgo A.Pilvelio, planinės kirkšnies išvaržos operacijos yra paprastesnės ir saugesnės tiek pacientui, tiek operuojančiai komandai. „Yra du operacijų tipai: atvira operacija ir laparoskopinė, kai atliekant tris mažus, 0,5-2 cm ilgio pjūvelius į operuojamą sritį įvedama videokamera, instrumentai, tokiu būdu ir atliekama ši operacija“, –  pasakoja medikas. Gydytojo  teigimu, šiandieninėje praktikoje dažniausiai atliekamos trys skirtingos kirkšnies išvaržos operacijos: atvira – Lichtenstein modifikacijos, laparoskopinės plastikos – TAPP (transabdominalinė preperitoninė) ir TEP (totaliai ekstraperitoninė). Visos jos pagrįstos moksliniais įrodymais kaip saugios ir efektyvios: „Dažniausiai atliekamose operacijose naudojami sintetiniai protezai – modernūs tinkleliai, kurie sutvirtina pilvo sieną ir net 50 proc. sumažina išvaržos atsinaujinimo tikimybę, palyginus su operacijomis, kai tokie tinkleliai nenaudojami“.

Pasak A.Pilvelio, atviro tipo Lichtenstein (labai retai Shouldice ar Bassini – kuriose nenaudojami tinkleliai) modifikacijos operacija atliekama taikant regioninę (spinalinę) nejautrą arba gerokai rečiau – vietinę nejautrą. „Šis operacijos tipas parenkamas tada, kai dėl kitų sveikatos būklių negalima taikyti bendrosios  nejautros, kai praeityje yra buvo atliktos apatinės pilvo srities operacijos arba kai diagnozuojama  ypatingai didelė, į kapšelį nusileidžianti, vadinamoji skrotalinė ar negrįžtanti išvarža“, – pasakoja gydytojas chirurgas.

Laparoskopinės operacijos pranašesnės už atviras

Mediko teigimu, laparoskopinės operacijos pranašesnės ne tik todėl, kad po operacijos pacientai jaučia kur kas mažesnį skausmą, greičiau gyja žaizdelės, jos yra gerokai mažesnės, bet taip pat sutrumpėja atsigavimo po operacijos laikas, pacientai greičiau grįžta į kasdienę pilnavertę veiklą. „Jei pacientui nustatomos abiejų kirkšnių išvaržos, o jis operuojamas laparoskopiškai, jis laimi dvigubai. Vienos procedūros metu įmanoma išoperuoti abi puses. Renkantis atvirą būdą reikėtų dviejų atskirų operacijų“, – sako A.Pilvelis.

Pasak specialisto, laparoskopinės operacijos dažnu atveju atliekamos dienos chirurgijos sąlygomis. Pacientas atvyksta į dienos chirurgijos skyrių, išoperuojamas ir vakare gali grįžti į namus, o tolimesnė jo sveikatos priežiūra atliekama ambulatoriškai. Taip ne tik racionaliau naudojami sveikatos apsaugos sektoriaus resursai, bet yra patogu ir pačiam pacientui.

Viena iš dešimties visoje Lietuvoje atliekamų kirkšnies išvaržų operacijų vyksta Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Tai daugiausiai tokių operacijų, daugiau nei 500 per metus, atliekantis centras Lietuvoje, kuriame operuoja didelę patirtį laparoskopinėse kirkšnies išvaržų operacijose turintys specialistai, jame didžioji dalis kirkšnies išvaržos operacijų atliekama laparoskopiniu būdu.

 Autorius Auksė Kontrimienė

Daugiau informacijos čia:  https://naujienos.manodaktaras.lt/naujiena/kirksnies-isvarza-vargina-kas-trecia-vyra-kada-delsti-jau-nebegalima.4e85fc09-debd-11ec-bd3f-aa00003c90d0?fbclid=IwAR3C2emx8bOezHqAoaCcefKKhIrMtcLW07jBs51Xsq0NxdlJqFMUgpDE11k