Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad ūmi infekcinė liga – legioneliozė pavojingiausia pagyvenusiems, rūkantiems žmonėms ir tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs, sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių, onkologinėmis ligomis.

Legioneliozė pasireiškia ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos simptomais. Šiai ligai būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji – Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.

Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu – įkvėpdamas Legionella bakterijų su vandens garais ir purslais, kurie gali susidaryti baseine, duše, prie fontano ir t.t.

Galimi infekcijos šaltiniai:

• karšto ir šalto vandens sistemos;
• dušo galvutės;
• čiaupai;
• tualetų bakeliai;
• baseinai;
• vandens aušinimo bokštai;
• vandens garų kondensatoriai;
• vandens vamzdžiai ir rezervuarai laivuose;
• terminiai mineraliniai vandenys ir jų tiekimo sistemos;
• gydomosios vonios;
• gydomasis purvas;
• oro drėkintuvai;
• gėlių laistymo sistemos;
• dekoratyviniai fontanai.

Legionelioze neužsikrečiama geriant vandenį ar vartojant jį maisto ruošimui. Legionierių liga paprastai neplinta nuo žmogaus žmogui.

Prevencija
Viena pagrindinių legionierių ligos profilaktikos priemonių yra tinkamas karšto ir šalto vandens temperatūrų režimo palaikymas. Karšto vandens temperatūra čiaupuose turėtų būti 50-60 ºC, šalto – mažesnė kaip 20 ºC. Legionella bakterijos vandens sistemoje nukenksminamos terminiu būdu (aukšta temperatūra) ir / ar dezinfekuojant autorizuotais biocidais.

Kas yra legioneliozė?
Legioneliozė – tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais sindromais. Šiai ligai būdingos dvi klinikiškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji - Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija ir antroji - Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.

Ligos sukėlėjas
Ligos sukėlėjas – judrios gramneigiamos polimorfiškos aerobinės, negaminančios sporų ir kapsulių, Legionellaceae šeimos lazdelės. Legionelių genčiai priklauso 48 legionelių rūšys, 39 legionelių serogrupės yra virulentiškos žmogui. Europoje legioneliozę dažniausiai sukelia L. pneumophila.

Legionella genties bakterijos atrastos 8-ojo dešimtmečio viduryje Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1976 m. rugpjūčio mėnesį Filadelfijoje tarp Amerikos legiono suvažiavimo dalyvių, gyvenusių viename viešbutyje, pasireiškė epideminis ūminės pneumonijos protrūkis, kurio metu susirgo 221 žmogus, 34 iš jų mirė. 1977 m. Jungtinių Amerikos Valstijų Ligų kontrolės centro mikrobiologai iš protrūkio metu mirusio ligonio plaučių išskyrė gramneigiamų bakterijų ir serologiniais metodais įrodė, kad jos yra šios ligos sukėlėjai. Vėliau šis mikroorganizmas buvo pavadintas Legionella pneumophila (plaučių legionele). Retrospektyviai ištyrus neaiškios kilmės plaučių uždegimais įvairiose šalyse susirgusių ligonių kraujo serumus paaiškėjo, kad legionelės ir anksčiau buvo sukėlusios ligų protrūkius Amerikoje ir Europoje. Vėliau L. pneuomophila buvo išskirtos iš aplinkos mėginių, tiriant legioneliozės protrūkius įvairiose pasaulio šalyse. Pirmasis pneumoninės legioneliozės atvejis Lietuvoje nustatytas 1985 m. (retrospekytyviai).

Plitimo būdai
Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu, įkvepiant aerozolio su legionelėmis. Geriant ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį, šia liga neužsikrečiama. Taip pat negalima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus.

Legionelės aplinkoje plačiai paplitusios: vandens telkiniuose, dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas legionelėms daugintis. Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis – 20 - 45ºC, žemesnėje nei 20ºC ir aukštesnėje nei 60ºC legionelės nesidaugina. Legioneliozė labiau paplitusi išsivysčiusiose šalyse, kurių ūkyje daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų. Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose, įvairioje medicininėje aparatūroje (ypač taikomoje respiracinėje terapijoje). Pramoninės gamyklos, mėsos kombinatai gali būti legionelių kaupimosi ir plitimo šaltiniai. Tokio pobūdžio gamybiniuose objektuose dėl gausaus vandens ir vandeninio aerozolio naudojimo susidaro palankios sąlygos legionelėms daugintis ir plisti.

Vyresni žmonės yra jautresni šiai infekcijai nei jauni. Rūkymas, lėtinės plaučių ligos ir imunodeficito būklė yra reikšmingi rizikos susirgti legionelioze veiksniai.

Simptomai
Pontiako karštligė. Inkubacinis periodas trunka nuo kelių valandų iki dviejų dienų. Liga pasireiškia 2 - 6 dienas trunkančiu karščiavimu, galvos ir raumenų skausmu, sausu kosuliu.

Legionelinė pneumonija (legionierių liga). Inkubacinis periodas 2 – 10 dienų. Liga paprastai prasideda aukštu karščiavimu, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmu. Sausas kosulys ir pleurinio pobūdžio skausmas krūtinėje progresuoja iki sunkios pneumonijos. Apie 30 proc. ligonių viduriuoja ar vemia ir apie 50 proc. patiria sąmonės sutrikimų, hiponatremiją (Schwarz-Bartterio sindromas). Krūtinės ląstos rentgenogramoje dažnai matyti abipusiai alveoliniai infiltratai, segmentinė ar skiltinė infiltracija. Trečdaliui ligonių pleuros ertmėse būna nedaug skysčio. Plaučių infiltratų rezorbcija lėta (1 – 4 mėn.). 25 proc. atvejų išryškėja plaučių fibrozė. Plaučiuose karkalų dažniausiai nepasitaiko. Skreplių tepinėlyje paties sukėlėjo nesimato (nenusidažo Gramo būdu), leukocitų būna nedaug.

Profilaktika
Legioneliozės profilaktika - tai sukėlėjo rezervuaro paieška ir jo nukenksminimas terminiais ar cheminiais metodais, oro kondicionavimo, vėsinimo, drėkinimo ir kt. sistemų tinkama priežiūra, gydytojų legioneliozės diagnostikos žinių tobulinimas, taip pat visuomenės švietimas ir mokymas.

Gyventojams patariama neleisti vandeniui užsistovėti, kad nesusikauptų nuosėdos reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus.

Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų eksploatacija: karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50 – 60ºC; šalto vandens temperatūra neturi siekti 25ºC; neleisti vandeniui užsistovėti sistemose; ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose; valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus; po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas.

Parengė:
Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro
Epidemiologinės priežiūros visuomenės sveikatos specialistė

Kovo 9-ąją pasaulyje minima Inkstų diena. Tuo norima atkreipti visuomenės dėmesį į inkstų ligas ir jų poveikį žmogaus sveikatai. Dažnai inkstų ligos nesukelia klinikinių simptomų, jas galima nustatyti, tik atliekant profilaktinius tyrimus, pavyzdžiui šlapimo tyrimą. Inkstų  ligos pasižymi progresuojančia eiga ir gali sukelti visišką inkstų neveiklumą. Inkstų ligas galima kontroliuoti, įtakoti jų eigos blogėjimą, kartais išgydyti visiškai. Dažniausios ligos, sukeliančios inkstų funkcijos nepakankamumą, yra arterinė hipertenzija ir cukrinis diabetas.

Kasmet Pasaulinės inkstų dienos tema pasirenkama aktuali ir svarbi problema, kaip pavyzdžiui „Inkstai ir arterinė hipertenzija“, „Inkstai ir cukrinis diabetas“, „Sveiki inkstai  - sveika širdis“. Tuo siekiama  informuoti visuomenę, atkreipiant dėmesį į problemos svarbą.

2017 metų Inkstų dienos tema – „Nutukimas ir inkstų ligos“.

Nutukimas apibūdinamas, kaip pernelyg didelis riebalų susikaupimas, galintis pakenkti sveikatai. Nutukimas yra svarbus rizikos veiksnys, bloginantis inkstų veiklą, nes didina riziką susirgti cukriniu diabetu, didina arterinę hipertenziją, žymiai prisideda prie bendros blogos savijautos. Nutukimas tiesiogiai turi įtakos inkstų veiklai - inkstai turi sunkiau dirbti, filtruoti daugiau kraujo nei įprastai, kad aprūpintų medžiagų apykaitos poreikius dėl padidėjusio kūno svorio. Ilgainiui tokia padidinta inkstų veikla (hiperfiltracija) gali pakenkti inkstams, bloginti jų veiklą.

Švietimas ir informacija apie nutukimo poveikį  inkstų ligoms  padeda suprasti tinkamos mitybos ir fizinio aktyvumo poveikį ir reikšmę ligų profilaktikai.

Šiemet Pasaulinės inkstų dienos informacija skiriama švietimui apie nutukimo ir inkstų ligų ryšį, skatina sveikos gyvensenos priemones, prisideda prie bendros sveikatos gerinimo.

Parengė  gydytoja nefrologė Elita Gruodytė

Daugiau informacijos: http://www.worldkidneyday.org/2017-campaign/2017-wkd-theme/

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje viešėjo medikų delegacija iš Kirgizijos. Vizitą inicijavo Šveicarijos vyriausybė, įgyvendinanti tarptautinę medicinos partnerystės programą. Kirgizijos sveikatos apsaugos reformą Šveicarija remia nuo 1999 metų. Šveicarijos Raudonojo Kryžiaus organizacija padeda įvertinti sveikatos priežiūros situaciją Kirgizijoje, gelbsti palengvinant planavimo procesus ir įgyvendinant sveikatos stiprinimo projektus. Viešnagės Lietuvoje tikslas – apsikeisti patirtimi sveikatos priežiūros, susijusiais su infekcijų kontrole, klausimais.

Į ligoninę atvykusioje 11 žmonių grupėje – Kirgizijos sveikatos ministerijos Sveikatos reikalų skyriaus viršininkė Ismailova Baktygul, Vyriausybės profilaktikos ir epidemiologijos departamento vadovė Otorbajeva Dinagul, Respublikos Infekcijų kontrolės centro vadovas Kravcov Aleksej, Kirgizijos sveikatos ministerijos vyriausioji anesteziologė reanimatologė  Žuzumalijeva Gulžan Sardarovna, Kirgizijos bendrosios sveikatos apsaugos instituto dekanė Altymyševa Nurilia, instituto bendrosios chirurgijos docentas Ašimov  Žanybek, Kirgizijos diagnostikos laboratorijos vadovė Ašyralijeva Damira, kiti oficialūs asmenys. Grupės vadovas – projekto Lietuvoje atstovas dr. Gelmius Šiupšinskas. Ligoninėje svečius pasitiko ir vizitą koordinavo Mikrobiologinių tyrimų laboratorijos vedėja laboratorinės medicinos gydytoja dr. Jolanta Miciulevičienė. VMKL direktorius dr. Narimantas Markevičius supažindino delegaciją su ligoninės istorija, jos veikla, teikiamomis paslaugomis, ligoninės, kaip savivaldybės įmonės, valdymo struktūra. Grupė lankėsi Vaikų ligų, Akušerijos ir ginekologijos klinikose ir Mikrobiologinių tyrimų laboratorijoje. Svečius domino labai platus klausimų spektras - naujų paslaugų licenzijų gavimo ir jų kontrolės sistema, infekcijos kontrolės specialistų darbo specifika, vidaus audito atliekamos funkcijos, skundų nagrinėjimo tvarka, kaip įvedamas ir kaip veikia algoritmas, kokį procentą sudaro vienkartiniai instrumentai bei vienkartinės pagalbinės steriliosios priemonės, kas kiek laiko keičiami lipnūs mėlyni kilimėliai prie įėjimų į skyrių, reanimaciją, gimdymo kambarius. Pagrindinis vizito tikslas – pasisemti patirties infekcijų kontrolės klausimais - buvo įvykdytas Mikrobiologinių tyrimų laboratorijoje, kur dr. J. Miciulevičienė delegacijai išsamiai pristatė Mikrobiologinių tyrimų laboratorijos darbą ligoninėje, supažindino su atliekamais tyrimais, aparatūra, pasidalino patirtimi, valdant antibiotikų vartojimą.

Į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę darbo vizito atvyko sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, viceministrė Gintarė Šakalytė, lydintys asmenys, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Gintautas Paluckas bei Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius Jonas Bartlingas.  

Svečių tikslas – įsigilinti į ligoninėje teikiamų paslaugų sąlygas, susipažinti su esama operacinių, Sterilizacijos-dezinfekcijos poskyrio, Kraujagyslių, Abdominalinio skyrių kritine būkle, įvertinti būsimus naujus operacinių komplekso bei Regioninės sterilizacinės projektus.

Apžiūrėjusi kritinės būklės sterilizacinę, dešimtmečius nei remonto, nei naujos aparatūros nemačiusias operacines, delegacija aplankė ir neseniai renovuotą Invazinės radiologijos ir endoprotezavimo skyrių su naująja angiografijos įranga ir Dienos chirurgijos skyrių, kur gydymo bei slaugos paslaugos teikiamos pagal aukščiausius europinius standartus.

Svečiai apsilankė ir ligoninei radiologines paslaugas teikiančiame „Affidea Lietuva“ padalinyje. 

Vasario 5 d. Polinos sūnus švęs trečiąjį gimtadienį. Jei ne mamos intuicija ir pastabumas – berniukas šios šventės galėjo ir nesulaukti. Šiandien, kai mažylio sveikata stabilizavosi ir pavojus dėl meningokoko infekcijos jau praėjęs, moteris sutinka papasakoti, ką išgyveno.

 „Vaikui naktį, apie pusę 4, pakilo temperatūra. Sūnus visada miega kartu su mumis lovoje ir kai per sapnus jis ėmė kažką šnekėti, pabudau. Termometras rodė 41 laipsnį. Sugirdžiau vaistus nuo temperatūros ir iki pusės 6 nemiegojau, gulėjau šalia, jį stebėdama. Keista buvo tai, kad temperatūra „laikėsi“. Kai būna gripas, duodi vaistų ir ji krinta, o čia – ne“, - stebėjosi ji.

Mama sakė vienu metu prisnūdusi ir jautusi, tarsi ją kas budintų - „gelbėk savo vaiką“.

Ryte vaikas vis dar karščiavo, tačiau jokių dėmelių, išduodančių meningokoko infekciją, nebuvo. Dėmelės pasirodė tik 11 val. ryto.

„Tie bėrimai labai maži, vienas kitas raudonas. Turiu 6 vaikus ir žinojau, kad čia ne alergija. Ant rankos tos dėmelės labiau blyškios, neaiškios. Labai daug skaičiau apie šitą infekciją, todėl nedelsiau, paskambinau savo gydytojai ir pranešiau, kad atvažiuoju“, - pasakojo mama.

Šeima gyvena kaime, 50 kilometrų iki Vilniaus. Kadangi vyras dirbo sostinėje, Polina paprašė kaimyno pagalbos.

„Antakalnio poliklinikoje padarė tyrimus, tačiau jie nepasakė, kas negerai – tiesiog matė infekciją, galbūt įtarė meningokoką. Atsiuntė į šalia esančią Vilniaus klinikinę ligoninę, gydytojai čia reagavo labai greitai“, - džiaugėsi moteris.

Polinos teigimu, išgirsti tokią diagnozę mamai yra tikras šokas.

„Jau namie turėjau įtarimą, todėl labai skubėjau. Nenorėjau, kad mano vaikas mirtų“, - pripažino ji.

Ligoninėje vaikui buvo pradėtas gydymas ir jo sveikata tiesiog akyse ėmė gerėti. Moteris sakė dar nesiryžtanti visiškai atsipalaiduoti, kai iki tragedijos buvo vos vienas žingsnis.

„Reikia stebėti savo vaiką, mamos tą moka. Kai vaikui nebeįdomu žaisti, iškart matai, kad kažkas negerai. Taip pat reikia domėtis, daug skaityti. Visgi turbūt nepakeičiamas dalykas yra mamos intuicija“, - atviravo ji.

Polina pasakojo, kad išvengti ligų padeda ir sveikas maistas – šeima viską augina pati, stengiasi kuo mažiau lankytis parduotuvėse. Paklausta, ką mananti apie skiepus nuo meningokoko, moteris sakė abejojanti.

„Prieš metus labai jais domėjausi, nes vis girdėdavai – vienas mirė, kitas vaikas. Tariausi su gydytoja, ji nieko aiškaus nepasakė“, - mena ji.

Polinos namuose iš ligoninės grįžtančio broliuko laukia dar 5 vaikai – 4 broliukai ir viena sesutė.

„Turėti tokią didelę šeimą – tikra laimė. Kiti sako, kad vieną vaiką auginti yra sunku, tačiau aš manau priešingai. Kai didelė šeima, daug brolių, seserų – jiems yra lengviau įveikti visus gyvenimo iššūkius. Vienam yra sunku“, - įsitikinusi pašnekovė.

VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų Priėmimo-skubios pagalbos, intensyviosios terapijos ir konsultacijų skyriaus vedėjos Irenos Babianskienės teigimu, ši istorija – mamos reakcijos ir gydytojų operatyvumo nuopelnas.

„Šeima buvo labai arti tragedijos. Dabar jau galime traktuoti, kad čia nebuvo žaibinė forma, tačiau tą akimirką nebuvo aišku. Vaikas susirgo naktį. Ryte pastebėjusi bėrimą perpiet mama jau buvo poliklinikoje. Pas mus jiedu pasirodė apie 4 val. Bendra vaiko būklė buvo sunki, tačiau vaikas buvo sąmoningas. Reakcijos buvo kiek prislopintos, tačiau jis dar galėjo atsakyti į klausimus. Pagrindinis požymis – hemoraginis bėrimas – jau buvo padengęs visą kūnelį, greitai plito. Temperatūra siekė 39 laipsnius“, - pasakojo gydytoja.

Berniukui buvo tachikardija - širdies susitraukimų dažnio padidėjimas iki 180. Vėliau sumažėjo arterinis kraujospūdis. Atlikti kraujo tyrimai bei specialus tyrimas parodė tikrąjį kaltininką.

„Rodikliai buvo labai prasti. Buvo aišku, kad kraujyje – uždegimas. Vienas geriausių uždegimo aktyvumo rodiklių - C-reaktyvus baltymas – per pusę paros jau buvo pasiekęs 71. Kalcitoninas (hormonas) buvo 10, sutrikęs ir kraujo krešumas. Visa tai rodė sepsinę vaiko būseną. Suleidome antibiotikų, buvo lašinta lašinė ir vaiko būklė jau po poros valandų stabilizavosi“, - pasakojo I. Babianskienė.

Kadangi su sergančiu berniuku artimai bendravo kiti šeimos nariai, jie taip pat atvyko į ligoninę ir gavo profilaktinę antibiotiko dozę.

Gydytojos teigimu, klinikinėje ligoninėje meningokoko infekcija sergantys vaikai su hemoraginiu bėrimu – pavieniai atvejai.

„Net jei matote vieną ar du bėrimo elementus – prisiminkite meningokoką ir skubėkite pas gydytojus. Išrenkite atžalą ir įdėmiai apžiūrėkite visą kūną. Infekciją išduoda ir aukšta temperatūra, jei prasidėjęs smegenų dangalų pakenkimas – būna sutrikusi vaiko sąmonė, jis tampa vangus, mieguistas“, - vardijo skyriaus vedėja.

Meningokoko infekcija dažniausiai puola pačius mažiausius. Paklausta, kaip vaikai ja suserga, gydytoja paaiškino apie tėvų indėlį.

„Mes, suaugę, esame daugelio ligų nešiotojai. Tėvai, seneliai, artimiausia aplinka – jei nesuserga meningokokine infekcija, tai jiems būna tiesiog paprasta sloga, tarsi virusinė infekcija. Tačiau burnoje, nosiaryklėje yra ligos sukėlėjas – bakterija - ir su seilėmis ją galima perduoti vaikui ir jį užkrėsti“, - sakė I. Babianskienė.

Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių.

Giedrė Armalytė

Delfi, 2017 01 12

Lietuvos medikai atlieka unikalias operacijas, padedančias esant įvairiems varpos defektams. Vyrui, kurio šlaplė atsivėrė netipinėje vietoje – ne varpos gale, o šone, buvo atlikta ne viena operacija, tačiau jos padėdavo tik laikinai. Galiausiai sprendimas rastas vietoj odos į pažeistą vietą persodinus burnos gleivinės audinius.

Sprendimo ieškojo beveik pusantrų metų

Vaikystėje Lukui, kurio buvo suformuotas naujas šlaplės kanalas iš jo odos audinių, kurie būdavo imami iš pačios varpos arba kirkšnies. Tačiau oda nėra palankus audinys formuoti šlapimo takams. Ji nepritaikyta skystai terpei, todėl gerokai didesnė tikimybė, kad šlaplė surandės, atsiras vadinamoji striktūra, t. y. kanalas susiaurės, apsunkindamas šlapimo pratekėjimą.

Dėl sutrikimo, kurį turi Lukas, būna silpna šlapinimosi srovė, dėl to šis veiksmas labai užtrunka, kamuoja dažnas šlapinimasis, neretai sutrinka ir lytinė funkcija, nes sutrikdomas sėklos išsiveržimas. Pasak gydytojų, šis sutrikimas kai kuriems pacientams gali sukelti nevaisingumo problemų.

„Kadangi vaikystėje buvo atliktos operacijos ir defektas pašalintas, gyvenau normalų gyvenimą. Jokių problemų nebuvo, niekuo nesiskundžiau. Paskutinė operacija buvo atlikta paauglystėje. Viskas buvo gerai, bet po kurio laiko susiformavo striktūra. Pagrindinis simptomas, kuris mane vargino, – tai labai ilgas šlapinimosi procesas. Kol pilnai ištuštini šlapimo pūslę, gali praeiti penkios ar net septynios minutės. Psichologiškai su tuo dar galima susitaikyti, bet tai labai sunku fiziškai, labai vargina“, – atviravo 35 metų vyras.

Paklaustas, ar nebuvo gėda kreiptis į gydytojus, Lukas tikino, kad kai problema taip prispaudžia, kad negali normaliai gyventi, gėda dingsta. „Vos tik atsirado simptomai, iškart pradėjau vaikščioti po konsultacijas. Bėda ta, kad informacijos, kaip spręsti problemą, yra labai mažai. Esu kreipęsis į daug specialistų, bet ši sritis labai siaura. Galiausiai vienos konsultacijos metu gavau patarimą kreiptis į gydytoją, kuris specializuojasi moderniose plastikos operacijose.

Taip atsidūriau pas Aivarą Grybą ir, jo įtikintas, ryžausi operacijai Vilniaus miesto klinikinės ligoninėje. Man reikėjo pašalinti seną audinį ir įsodinti naują. Iki tol buvau sulaukęs įvairių pasiūlymų, tačiau jiems nesiryžau. Pavyzdžiui, buvo siūlymas atverti šlapinimosi kanalą kitoje vietoje, tačiau man tai nepasirodė rimta“, – pasakojo vyras.

Medikas ragina vyrus nesigėdyti 

Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojo urologo A.Grybo, pastaruoju metu pripažįstama, kad geriausi rezultatai pasiekiami, kai reikia atkurti šlaplės kanalus, panaudojant burnos gleivinę. Ji geriau prigyja šlapimo takuose ir būna gerokai mažesnė striktūrų rizika.

„Tai nėra visiškai nauja metodika. Mūsų klinikoje ji taikoma dvejus metus, Kauno klinikose – dar seniau. Aš pats jos mokiausi Jungtinėje Karalystėje, Šefildo universiteto klinikose. Minėtą pacientą operavome jungtinėmis pajėgomis – kartu su dr. Dariumi Trumbecku iš Kauno klinikų. Pagalbą pasikvietėme norėdami kuo geresnio rezultato. Mat tai kartotinė operacija. Ji truko apie tris valandas, kadangi reikia operuoti dvi sritis. Panaudojome 6 cm ilgio fragmentą iš vidinės žando dalies ir iš jo suformavome naują šlaplės kanalą. Žaizdos po šios operacijos gyja gerai. Jau kitą dieną pacientas gali valgyti skystą maistą, o po 3-4 dienų – kramtyti. Galutinai burnos žaizda sugyja per savaitę, šlaplės žaizda – per dvi savaites“, – aiškino medikas.

Gali tapti išsigelbėjimu žmogui

Pasak jo, tai nėra pirmo pasirinko operacija. Iš pradžių išbandomi kiti, paprastesni gydymo būdai, bet kai jie neefektyvūs ir simptomai vis atsinaujina, ši moderni operacija žmogui yra išsigelbėjimas. Tai nėra dažna problema. Šiemet A. Grybas savo ligoninėje atliko keturias tokias operacijas, tačiau mano, kad tokių pacientų turėtų būti daugiau. Tiesiog vis dar trūksta informacijos apie naujausius gydymo būdus arba pacientai viskuo nusivilia, nesitiki, kad jiems dar kažkas gali padėti, ir gyvena su vamzdeliu pilve, per kurį nuteka šlapimas. Mat dėl susiaurėjusios šlaplės ilgainiui visai sustoja šlapinimosi procesas.

Medikas ragina vyrus nesigėdyti ir kreiptis į urologą, vos tik jie pastebi šlapinimosi sutrikimus. „Paprastai žmonės kreipiasi, įveikia gėdą, kadangi tai iš tiesų varginantis simptomas ir gyvenimo kokybę bloginantis simptomas. Ilgas šlapinimasis, dažnas vaikščiojimas į tualetą, kartais skausmingas šlapinimasis, jausmas, kad pasišlapinta ne iki galo – tai pirmieji požymiai, dėl kurių būtina kreiptis į urologą. Tikrai nereikia kentėti, kol visai taps neįmanoma, nes šiandien jau yra galimybių spręsti šias problemas“, – tikino pašnekovas.

15min, 2016 12 29

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/sveikata/vyriskas-problemas-issprende-unikali-operacija-audinys-is-burnos-buvo-persodintas-i-varpa-541-728218

Gruodžio 9 dieną visame pasaulyje buvo minima tarptautinė antikorupcijos diena. Ta proga Sveikatos apsaugos ministerija kasmet organizuoja antikorupcinių iniciatyvų atranką. Lietuvos Respublikos Seime Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė ir sveikatos apsaugos ministras, profesorius Aurelijus Veryga apdovanojo tas šalies įstaigas ir organizacijas, kurios šiais metais neliko abejingos sveikatos sistemos pažangą temdančioms korupcijos reiškiniams.

Šiemet konkurso lyderiu tarpe kitų pripažinta ir VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, sugalvojusi „Antikorupcinio pagardo gydytojams“ receptą.  Ligoninėje jau tradicija tapo rudens gėrybių ir grožybių paroda. Šiemet parodos tema buvo „Rudens pagardų receptai“. Parodoje buvo dalinamasi įvairiausiais pagardų receptais ir skanaujamos kolegų pagamintos kulinarinės mandrybės. Iniciatyva, skirta korupcijos prevencijai sveikatos apsaugos srityje buvo sekanti: tarp daugybės įvairiausių pagardų receptų buvo ir pagardas, pavadinimu „Antikorupcinis“, kuris pagydo nuo noro imti nedeklaruotą atlygį už suteiktą paslaugą. Paragauti šio pagardo privalėjo kiekvienas. Iniciatyva – linksma ir žaisminga, tačiau juk ne tik bizūnu ar veiksmingumo pagrindimu skaičiais  yra keičiami blogieji įpročiai.

Apdovanojimų LR Seime metu VMKL direktorius dr. Narimantas Markevičius visiems susirinkusiems perskaitė Antikorupcinio pagardo receptą, kurio sudėtis sekanti: lygiomis dalimis – atjautos, meilės, atsakingumo, savigarbos, abipusio pasitikėjimo; vartoti prieš kiekvieną pacientą; recepto galiojimas – amžinai. Receptus direktorius išdalino Seimo nariams, linkėdamas visiems, dirbantiems su žmonėmis, niekada nepamiršti vartoti visų recepto sudedamųjų dalių. Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kolektyvui įteikė Lietuvos Respublikos Seimo Padėkos raštą „Už 2016 m. antikorupcinę iniciatyvą „Rudens pagardų receptai“ ir dailininko Mantvydo Lasinsko sukurtą atminimo ženklą. Sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga VMKL kolektyvui įteikė Padėką: „Tarptautinės antikorupcijos dienos proga nuoširdžiai dėkoju Jums už pažangias korupcijos prevencijos  idėjas. Tegu Jūsų sukurtas „antikorupcinis pagardas“ sustiprina medicinos darbuotojų atsparumą kyšiams. Linkiu Jums puikios sveikatos, entuziazmo ir progresyvių idėjų.“

Sveikindamas visus antikorupcinių iniciatyvų konkurso dalyvius sveikatos apsaugos ministras pabrėžė: „Korupcija – tai vėžys, kuris „ėda“ sveikatos sistemą iš vidaus, griauna visuomenės pasitikėjimą. Vienysime pastangas, kad visuomenėje neliktų net minties, jog neoficialūs mokėjimai medicinoje gali egzistuoti. Korupcijos prevencija – bus vienas esminių mūsų veiklos prioritetų“.

Taip pat antikorupcinių iniciatyvų lyderiais pripažinti: VšĮ Lazdynų poliklinika ir Tranparency International“ Lietuvos skyrius, kartu įgyvendinę antikorupcinį projektą – Socialinio dizaino tyrimas „Vitaminų laboratorija“, Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos už šokio projektą „Kyšiams – ne“; VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, Šiaulių Gegužių progimnazijoje organizavusi piešinių konkursą „Ačiū, gydytojau“ ir Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos laikraštyje inicijavusi rašinių konkursą „Korupcija – praeities šešėlis?“. Už aktyvią veiklą padėkota ir Jaunųjų gydytojų asociacijai.

Cistinė fibrozė yra įgimta paveldima liga, pažeidžianti visų gleives gaminančių liaukų veiklą. Kadangi pažeidžiama visų gleives gaminamų liaukų veikla, liaukų sekretas (gleivės) tampa tąsus, lipnus, klampus, primena klijus. Gleivės lengvai užkemša įvairių organų, dažniausiai plaučių ir kasos latakus. Bronchų užsikimšimas nulemia blogą plaučių ventiliaciją, todėl tokie vaikai labai dažnai serga įvairiomis kvėpavimo sistemos ligomis. Kasos latakėlių užsikišimas nulemia svarbiausių virškinimo fermentų trūkumą žarnyne. Nesuskaidytų maisto medžiagų organizmas negali pasisavinti  ir panaudoti kaip būtinų energinių resursų, todėl  jos pašalinamos su išmatomis. Tokių vaikų išmatos gausios, riebios, sunkiai nuplaunamos ir neįprasto kvapo. Šiems vaikams nuolat trūksta įvairių, ypač riebaluose tirpių vitaminų, jie blogai auga ir vystosi.   

Cistinės fibrozės gydymas nuolatinis, kompleksinis ir sudėtingas. Jo apimtis užtikrinti gali tik CF specialistų komanda specializuotame cistinės fibrozės centre. Pagrindinis dėmesys nukreiptas į tinkamą mitybą, pakaitinį gydymą kasos fermentais, kvėpavimo takų priežiūrą, kvėpavimo takų išskyrų suskystinimą ir infekcijos gydymą bei kontrolę.

Cistinės fibrozės centras Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų ligų klinikoje faktiškai veikia nuo 1967 metų. Per tuos metus pasiekta puikaus pacientų išgyvenimo rodiklių bei pačių pacientų gyvenimo kokybės pagerėjimo. Centre gydomi pacientai aprūpinami ne tik medikamentais, fizinės medicinos priemonėmis, bet ir padidinto kaloringumo specializuotais maisto produktais. Tačiau toli gražu ne visos normaliam tokių pacientų gyvenimui būtinos priemonės yra kompensuojamos iš PSDF biudžeto lėšų. Todėl nuolat susiduriame su skaudžia tiesa: namo išvykę pacientai nebegauna pilnaverčio kompleksinio gydymo ir grįžta į ligoninę dėl ligos paūmėjimo gerokai dažniau, nei tai turėtų būti pagal numatomą ligos eigą. Dažni paūmėjimai reiškia greitesnį ligos progresavimą ir nuolatinį vaiko sveikatos blogėjimą, iki jis  kankinamai miršta lėtai uždusdamas.

Šį artėjančių švenčių ir gerumo laikotarpį kreipiamės į Jus, Geros Valios Žmones, prašydami aukoti lėšų tokiems ligoniams būtinų specializuotų maisto mišinių bei kvėpavimo funkciją gerinantiems aparatams įsigyti. Jūsų parama vaikams, sergantiems cistine fibroze, reiškia ateitį, kurioje jie galės mokytis, dirbti, kurti asmeninį gyvenimą, nes jiems šios priemonės suteikia galimybę GYVENTI.

Padėti galite pervesdami bet kokio dydžio piniginę auką į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės paramos sąskaitą LT387044060007990177 AB SEB banke, su nuoroda „Parama CF sergantiems vaikams“.