Vasario 5 d. Polinos sūnus švęs trečiąjį gimtadienį. Jei ne mamos intuicija ir pastabumas – berniukas šios šventės galėjo ir nesulaukti. Šiandien, kai mažylio sveikata stabilizavosi ir pavojus dėl meningokoko infekcijos jau praėjęs, moteris sutinka papasakoti, ką išgyveno.
„Vaikui naktį, apie pusę 4, pakilo temperatūra. Sūnus visada miega kartu su mumis lovoje ir kai per sapnus jis ėmė kažką šnekėti, pabudau. Termometras rodė 41 laipsnį. Sugirdžiau vaistus nuo temperatūros ir iki pusės 6 nemiegojau, gulėjau šalia, jį stebėdama. Keista buvo tai, kad temperatūra „laikėsi“. Kai būna gripas, duodi vaistų ir ji krinta, o čia – ne“, - stebėjosi ji.
Mama sakė vienu metu prisnūdusi ir jautusi, tarsi ją kas budintų - „gelbėk savo vaiką“.
Ryte vaikas vis dar karščiavo, tačiau jokių dėmelių, išduodančių meningokoko infekciją, nebuvo. Dėmelės pasirodė tik 11 val. ryto.
„Tie bėrimai labai maži, vienas kitas raudonas. Turiu 6 vaikus ir žinojau, kad čia ne alergija. Ant rankos tos dėmelės labiau blyškios, neaiškios. Labai daug skaičiau apie šitą infekciją, todėl nedelsiau, paskambinau savo gydytojai ir pranešiau, kad atvažiuoju“, - pasakojo mama.
Šeima gyvena kaime, 50 kilometrų iki Vilniaus. Kadangi vyras dirbo sostinėje, Polina paprašė kaimyno pagalbos.
„Antakalnio poliklinikoje padarė tyrimus, tačiau jie nepasakė, kas negerai – tiesiog matė infekciją, galbūt įtarė meningokoką. Atsiuntė į šalia esančią Vilniaus klinikinę ligoninę, gydytojai čia reagavo labai greitai“, - džiaugėsi moteris.
Polinos teigimu, išgirsti tokią diagnozę mamai yra tikras šokas.
„Jau namie turėjau įtarimą, todėl labai skubėjau. Nenorėjau, kad mano vaikas mirtų“, - pripažino ji.
Ligoninėje vaikui buvo pradėtas gydymas ir jo sveikata tiesiog akyse ėmė gerėti. Moteris sakė dar nesiryžtanti visiškai atsipalaiduoti, kai iki tragedijos buvo vos vienas žingsnis.
„Reikia stebėti savo vaiką, mamos tą moka. Kai vaikui nebeįdomu žaisti, iškart matai, kad kažkas negerai. Taip pat reikia domėtis, daug skaityti. Visgi turbūt nepakeičiamas dalykas yra mamos intuicija“, - atviravo ji.
Polina pasakojo, kad išvengti ligų padeda ir sveikas maistas – šeima viską augina pati, stengiasi kuo mažiau lankytis parduotuvėse. Paklausta, ką mananti apie skiepus nuo meningokoko, moteris sakė abejojanti.
„Prieš metus labai jais domėjausi, nes vis girdėdavai – vienas mirė, kitas vaikas. Tariausi su gydytoja, ji nieko aiškaus nepasakė“, - mena ji.
Polinos namuose iš ligoninės grįžtančio broliuko laukia dar 5 vaikai – 4 broliukai ir viena sesutė.
„Turėti tokią didelę šeimą – tikra laimė. Kiti sako, kad vieną vaiką auginti yra sunku, tačiau aš manau priešingai. Kai didelė šeima, daug brolių, seserų – jiems yra lengviau įveikti visus gyvenimo iššūkius. Vienam yra sunku“, - įsitikinusi pašnekovė.
VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų Priėmimo-skubios pagalbos, intensyviosios terapijos ir konsultacijų skyriaus vedėjos Irenos Babianskienės teigimu, ši istorija – mamos reakcijos ir gydytojų operatyvumo nuopelnas.
„Šeima buvo labai arti tragedijos. Dabar jau galime traktuoti, kad čia nebuvo žaibinė forma, tačiau tą akimirką nebuvo aišku. Vaikas susirgo naktį. Ryte pastebėjusi bėrimą perpiet mama jau buvo poliklinikoje. Pas mus jiedu pasirodė apie 4 val. Bendra vaiko būklė buvo sunki, tačiau vaikas buvo sąmoningas. Reakcijos buvo kiek prislopintos, tačiau jis dar galėjo atsakyti į klausimus. Pagrindinis požymis – hemoraginis bėrimas – jau buvo padengęs visą kūnelį, greitai plito. Temperatūra siekė 39 laipsnius“, - pasakojo gydytoja.
Berniukui buvo tachikardija - širdies susitraukimų dažnio padidėjimas iki 180. Vėliau sumažėjo arterinis kraujospūdis. Atlikti kraujo tyrimai bei specialus tyrimas parodė tikrąjį kaltininką.
„Rodikliai buvo labai prasti. Buvo aišku, kad kraujyje – uždegimas. Vienas geriausių uždegimo aktyvumo rodiklių - C-reaktyvus baltymas – per pusę paros jau buvo pasiekęs 71. Kalcitoninas (hormonas) buvo 10, sutrikęs ir kraujo krešumas. Visa tai rodė sepsinę vaiko būseną. Suleidome antibiotikų, buvo lašinta lašinė ir vaiko būklė jau po poros valandų stabilizavosi“, - pasakojo I. Babianskienė.
Kadangi su sergančiu berniuku artimai bendravo kiti šeimos nariai, jie taip pat atvyko į ligoninę ir gavo profilaktinę antibiotiko dozę.
Gydytojos teigimu, klinikinėje ligoninėje meningokoko infekcija sergantys vaikai su hemoraginiu bėrimu – pavieniai atvejai.
„Net jei matote vieną ar du bėrimo elementus – prisiminkite meningokoką ir skubėkite pas gydytojus. Išrenkite atžalą ir įdėmiai apžiūrėkite visą kūną. Infekciją išduoda ir aukšta temperatūra, jei prasidėjęs smegenų dangalų pakenkimas – būna sutrikusi vaiko sąmonė, jis tampa vangus, mieguistas“, - vardijo skyriaus vedėja.
Meningokoko infekcija dažniausiai puola pačius mažiausius. Paklausta, kaip vaikai ja suserga, gydytoja paaiškino apie tėvų indėlį.
„Mes, suaugę, esame daugelio ligų nešiotojai. Tėvai, seneliai, artimiausia aplinka – jei nesuserga meningokokine infekcija, tai jiems būna tiesiog paprasta sloga, tarsi virusinė infekcija. Tačiau burnoje, nosiaryklėje yra ligos sukėlėjas – bakterija - ir su seilėmis ją galima perduoti vaikui ir jį užkrėsti“, - sakė I. Babianskienė.
Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių.
Giedrė Armalytė
Delfi, 2017 01 12
