Popiežiaus  BENEDIKTO XVI Žinia

21-osios Pasaulinės ligonių dienos proga 

Brangūs broliai ir seserys!

2013 m. vasario 11-ąją, Lurdo Švenčiausiosios Mergelės Marijos liturginio minėjimo dieną, Altetingo Marijos šventovėje bus iškilmingai švenčiama 21-oji Pasaulinė ligonių diena. Ligoniams, sveikatos apsaugos darbuotojams, tikintiems krikščionims ir visiems geros valios žmonėms ši diena yra reikšmingas metas „melstis, dalytis, aukoti kentėjimus dėl Bažnyčios gerovės ir paraginti sergančio artimo veide įžvelgti savo kančia, mirtimi bei prisikėlimu išganymą žmonijai atnešusio Kristaus šventąjį veidą“ (Jonas Paulius II. Laiškas dėl Pasaulinės ligonių dienos įsteigimo, 1992 05 13, 3). Šia proga jaučiu ypatingą artumą kiekvienam iš jūsų, brangūs bičiuliai, kurie sveikatos apsaugos ir globos įstaigose ar namie dėl ligos ir kančios išgyvenate sunkų išbandymų laikotarpį. Tegu jus palaiko paguodžiantys Vatikano II Susirinkimo tėvų žodžiai: „Jūs nei palikti likimo valiai, nei nenaudingi: jūs esate pašaukti Kristaus, esate jo gyvas paveikslas“ (Žinia vargšams, ligoniams ir kenčiantiesiems).

Gripo epidemija jau paskelbta 38 Lietuvos savivaldybėse, taip pat ir sostinėje. Čia sergamumas praėjusią savaitę siekė 154,7 atv./10 tūkst. gyventojų.

Kokie gripo simptomai ir kaip nuo jo apsisaugoti?

Gripo simptomai: labai staigi ligos pradžia; silpnumas; aukšta temperatūra (gali ir nebūti, ypač vyresnio amžiaus žmonėms); galvos, raumenų skausmai; kaulų laužymas; sausas kosulys; gerklės skausmas, vėliau gali atsirasti sloga.

Epidemijos metu gyventojams rekomenduojama: saugotis peršalimo, vengti bendrauti su sergančiaisiais; dažnai plauti rankas; pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius bei apavą, daugiau būti gryname ore, valgyti daugiau vaisių, daržovių; gerai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas, ypač tuomet, jei jose gyvena, dirba ar lankosi daug žmonių; vengti masinio susibūrimo vietų, nesant būtinybei, nesinaudoti viešuoju transportu (jei tai neišvengiama, apsisaugoti respiratoriumi-kauke); vengti kontaktų su sergančiaisiais; pasireiškus pirmiesiems susirgimo požymiams, jei yra galimybė, sergantįjį izoliuoti nuo sveikųjų.

„Jūs esate nuostabūs! Operatyvūs, dėmesingi, pozityviai nuteikiantys, visada pasirengę padėti, o kas svarbiausia – novatoriški, lankstūs ir besišypsantys. Tokį personalą surinkti, išlaikyti ir motyvuoti yra didis menas! Ačiū Jums visiems ir kiekvienam atskirai: slaugytojoms – rūpestingoms, daktarėms – išklausančioms ir suprantančioms, mieloms slaugutėms ir kruopščioms valytojoms.“ Mažojo Fausto, gydyto Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, tėvų padėka – tarsi šios ligoninės charakteristika, prie kurios po gerą žodį galėtų pridurti daugelis pacientų bei jų artimųjų. Antakalnio ligoninės – kaip ji vadinama ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje, išskirtinumas – atidus ir humaniškas požiūris į pacientą.

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje dviems pacientėms laparoskopiniu būdu buvo išoperuotos embrioninio šlapimo latako (urachus, lot.) įgimtos patologijos. Turimais duomenimis, tokio pobūdžio operacijos laparoskopiniu būdu Lietuvoje atliktos pirmą kartą. Iki šiol dėl šios anomalijos susiformavusios cistos, jose išsivystę infekcijos židiniai, latako užakimai būdavo gydomi operuojant atviru būdu, prapjaunant pilvo ertmę.

Pacientė (55 m.) atvyko į ligoninę dėl du mėnesius trunkančio dažno varymo šlapintis. Urachus cista buvo nustatyta atlikus diagnostinę laparoskopijos pilvo ir dubens kompiuterinę tomografiją. Operaciją atliko Chirurgijos klinikos vedėjas doc., dr. Audrius Gradauskas.

Kita pacientė (22 m.) buvo hospitalizuota dėl 10 dienų trunkančio pilvo skausmo ir bambos šlapiavimo. Pilvo echoskopijos metu buvo rastos dvi cistos. Remiantis atliktais tyrimais nustatyta urachus cistos ir sinuso diagnozė. Operaciją atliko gydytojas chirurgas Deividas Narmontas.

  Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Dienos chirurgijos skyriuje atliekamos lazerinės hemoroidektomijos operacijos.

Lazerinės hemoroidektomijos operacijos privalumas prieš klasikinę (konservatyviąją) yra tas, kad operuojama beveik be žaizdų, todėl skausmo praktiškai nebūna arba jis kontroliuojamas paprastais nuskausminamaisiais, o puikūs rezultatai matomi jau po 6 savaičių. Lazeriu operuojama vietinėje nejautroje. Operacija trunka neilgai, pacientas būna sąmoningas ir iš operacinės išeina pats. Iš karto po operacijos galima sėdėti, vaikščioti. Po operacijos pacientas paliekamas ligoninėje stebėti vieną parą, nors galėtų iš karto eiti namo ir būti darbingu. Pooperacinė priežiūra minimali.

Taip pat Dienos chirurgijos skyriuje atliekamos lazerinės pilonidinės cistos (epitelinių takų) šalinimo operacijos, išangės fistulių (lėtinio paraproktito) lazerinis gydymas. Operacijos trumpesnės, nežalojančios, o pooperacinės priežiūros praktiškai nereikia.

Abdominalinė chirurgija – viena iš pačių sudėtingiausių pirmiausia diagnostikos, po to – gydymo prasme. Kai sutrinka vieno organo veikla, į tai reaguoja ir kiti. Pilvas yra viena iš audringiausiai reaguojančių, sunkiausiai pasiduodančių gydymui, labiausiai klaidinančių, todėl sunkiausiai diagnozuojamų organų sistema. Nors pastaraisiais metais labai ištobulėję tyrimų metodai, medikams kaip ir anksčiau neretai tenka pasitelkti diferencinę diagnostiką – ieškoti ligos analizuojant tyrimų rezultatus ir atmetant įvairių organų patologijas, kol išryškėja pagrindinė priežastis, sukėlusi skausmus ir blogą savijautą. Juo labiau, kad neretai pasitaiko nepateisinamo žmonių kantrumo ir abejingumo savo sveikatai. „Nėra žmogaus, kuris nepažintų pilvo skausmo. Būtina nepamiršti, jog kiekvienas aštresnis pilvo skausmas - tai pavojaus signalas, reikalaujantis dėmesio. Ką sakyti išsilavinusiam, rimtas pareigas užimančiam žmogui, kuris jau keletą dienų kenčia pilvo skausmus, temperatūrą, tačiau vis tiek nesikreipia į gydytojus, eina į darbą? Tik tada, kai pakyla aukšta temperatūra ir jau nebegali iškęsti skausmo, jis atvyksta į ligoninę su perforuotu apendiksu ir pūliniu aplink jį. O juk skaitmeninėje eroje begalė informacijos laisvai prieinama internete, ir gyvena jis Vilniuje, ne Mongolijos stepėse. Sakyčiau, jog tai – ne švietimo, o baudžiavinio kantrumo ir nemeilės sau problema,“ – įsitikinęs Abdominalinio skyriaus vedėjas gydytojas chirurgas Jonas Činčikas. 

Doc. dr. Dalia Triponienė

Likimas man skyrė laimę dirbti Lietuvos kraujagyslių chirurgijos centre prestižiškiausioje Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, garsėjančioje kvalifikuota pagalba ligoniams, naujovių medicinoje diegimu, žmogaus vertės supratimu.

Šioje ligoninėje dirbau 45 metus (prieš tai 5 metus Vilniaus geležinkeliečių ligoninės chirurgijos skyriuje, kuriam vadovavo žymus Vilniaus chirurgas dr. Borisas Efrosas, padaręs pirmąją širdies operaciją Vilniuje) Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje turėjau galimybę mokytis ir semtis patirties iš pačių geriausių Vilniaus gydytojų: chirurgijos patriarcho profesoriaus Prano Norkūno, subtilaus klinicisto profesoriaus Chackelio Kibarskio, gydytojo iš didžiosios raidės Petro Baublio, mano Šefo, taip mes vadinome Širdies – kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovą, profesorių Algimantą Marcinkevičių, docentės Stasės Sutkienės, docentės Šeinos Sideraitės, docento Vytauto Kleizos, dr. Marijos Ramanauskaitės-Ptašekienės, dr. Aldonos Bistrickaitės-Rudaitienės, gydytojos Donatos Pareigytės, gydytojo Rostislavo Koposovo ir daugelio ligoninės patyrusių gydytojų.

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje lankėsi Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas ir Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius, kandidatuojantis Antakalnio  apygardoje. Meras apžiūrėjo Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių, domėjosi, kiek, kokio amžiaus vaikų pastaruoju metu pakliūna į šį skyrių apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Vaikų ligų skyriuose meras pasidžiaugė puikiomis sąlygomis, aplankė palatas.