"Atlėpusias ausytes, nors jos ir netrukdo girdėti, vertėtų operuoti iki mokyklos. Operacija nesunki, po savaitės išimami siūlai, vaikas pasveiksta ir gali grįžti į darželį. Jeigu pats nenorės pasakotis, nelabai kas ir įtars, kad jis operuotas", - sako gydytojas plastikos chirurgas Dainius Daunoravičius.

Vilniaus miesto politikai Savivaldybės Tarybos posėdyje pritarė projekto dėl Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir Vilniaus Psichikos sveikatos centro sujungimo pateikimui. Nors tokiai reformai priešinasi abiejų gydymo įstaigų vadovai bei darbuotojai, Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė pradėti reorganizacijos klausimus svarstyti specialiai sudarytoje darbo grupėje. Išsiaiškinti situaciją, išgirsti informacijos iš pirmų lūpų į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę atvyko Savivaldybės Tarybos nariai Rūta Vanagaitė, Natalja Šliachtič, Povilas Tamošauskas, Žydrūnas Savickas,  Gediminas Rudžionis, Viktor Balakin. Susitikime dalyvavo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius Henrikas Ulevičius, Jungtinės profsąjungų atstovybės pirmininkas Eduardas Pabarčius, Vilniaus Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius, VPSC psichiatras doc. dr. Arūnas Germanavičius, VMKL Akušerijos ginekologijos klinikos vedėjas Ričardas Daunoravičius, Vaikų ligų klinikos vedėja dr. Odeta Kinčinienė, Chirurgijos klinikos vedėjas dr. Audrius Gradauskas, VMKL Gydymo ir Slaugos tarybos nariai.

VMKL direktorius H. Ulevičius susirinkusius informavo, jog abiejų ligoninių visos valdymo struktūros – Gydymo, Slaugos tarybos, profesinės sąjungos bei kolektyvai nepritaria siūlomam reorganizacijos projektui.

 Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo ALERGOLOGIJOS CENTRAS įsikūręs Antakalnio g. 124, Vilniuje.  

Čia nemokamai konsultuojami vaikai ir suaugusieji, turintys siuntimus gydytojo alergologo konsultacijai.

Registruotis konsultacijai telefonu (8 5) 274 3811.  

Stacionaro Vaikų alergologijos skyrius tel. (8 5) 2743869, (8 5) 2743840, www.vaikualergologija.lt

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo Alergologijos centras kasmet priima 11 – 12 tūkst. pacientų. 60 proc. iš jų - vaikai. Kokiai daliai pacientų patvirtinama alergijos diagnozė? Maždaug pusei, nes, kaip sako šio centro vadovas, vienas iš seniausių Lietuvos gydytojų, docentas Eduardas Razgauskas, yra nemažai ligų, kurių kilmė gali būti ir alerginė, ir ne alerginė: sloga, astma, įvairūs odos bėrimai. Norint šias ligas diferencijuoti, reikia išmanyti ne tik alergologiją, bet ir kitas ligas. „Alergologas visų pirma turi būti tikras gydytojas. Visą gyvenimą laikausi holistinio principo – požiūrio į žmogų kaip į visumą. Dabar medicinoje labai daug siauros specializacijos, todėl sergantis žmogus neretai siuntinėjamas nuo vieno specialisto pas kitą, o rezultato kaip nėra, taip nėra. Savęs klausiu ir diegiu tą atsakomybės bei pareigos jausmą visiems medikams: „Kas, jeigu ne aš?“ Ligonis į mane kreipėsi, vadinasi, jis manimi pasitiki ir teisėtai tikisi atsakymo. Privalau jaustis už jį atsakingas, vadinasi, turiu jį nuodugniai ištirti, dėl kylančių neaiškumų konsultuotis su kolegomis, ir išleisti jį su tikslia ligos diagnoze bei aiškiomis gydymo rekomendacijomis.“ Tai principai, pagal kuriuos dirbama didžiausiame Lietuvoje Alergologijos centre, kurio daugelis specialistų – doc. E. Razgausko mokiniai, konsultuojantys ir gydantys mažus ir didelius pacientus iš visos Lietuvos.

Praėjusių metų lapkričio mėnesį portalas DELFI paskelbė konkursą „Herojai tarp mūsų“. Skaitytojai buvo kviečiami papasakoti istoriją apie žmogų, kuris tyliai dirba savo darbą, nereikalaudamas dėmesio, medalių ar atlygio. Herojiškiausias istorijas rinko visos Lietuvos gyventojai. Iš viso konkurse balsavo 7 tūkst. žmonių. Balsų dauguma buvo išrinkta istorija apie komplikuotą gimdymą Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 2-ame Gimdymo skyriuje, kurį priėmė gydytojas akušeris ginekologas Ričardas Daunoravičius, akušerė ginekologė Erika Streižienė, naujagimiu rūpinosi gydytoja neonatologė Kristina Razmuvienė. Konkurso „Herojai tarp mūsų" nugalėtojai buvo iškilmingai pagerbti Prezidentūroje. Juos sveikino ir apdovanojimus įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

 „Didvyriškumas prasideda nuo kiekvieno mūsų supratimo apie pareigą ir atsakomybę. Kiekvienas, nors kiek neabejingas esančiajam šalia, pakeičia ne vieno žmogaus likimą. Kiekvienas geras poelgis keičia visą Lietuvą. Žmonių drąsa ir kilnūs darbai kuria stebuklus", - kalbėjo Prezidentė.

Pasak Prezidentės, kiekvienas kilnus poelgis ir ištiesta pagalbos ranka įkvepia visus žmones labiau pasitikėti vieni kitais ir valstybe. Stipri valstybė ir atvira visuomenė neatsiejama nuo atsakomybės ir bendrų tikslų siekimo.

(Nuotraukoje iš kairės gydytoja akušerė ginekologė Erika Streižienė, gydytoja neonatologė Kristina Razmuvienė, pirmas iš dešinės gydytojas akušeris ginekologas Ričardas Daunoravičius.)

Daugelis vyresnių žmonių prisimena, kokia pasaulinio lygio sensacija buvo pirmasis širdies persodinimas 1967 m. gruodžio mėn., kurį Keiptaune (Pietų Afrikos Respublika) atliko gydytojas Kristianas Barnardas (Christiaan Barnard). Nedaugeliui galėjo į galvą ateiti tokia drąsi mintis, jog panašioms operacijoms jau rengiamasi ir Lietuvoje. Po kelių dešimtmečių ne tik sudėtingos širdies, inkstų, plaučių ir kepenų operacijos, bet ir šių organų transplantacijos taps jei ir ne visai įprastomis, tai bent jau nieko nebestebinančiomis. Ir ne tik didžiosiose turtingųjų pasaulio šalių klinikose, bet ir pas mus.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, kurioje vystėsi ir progresavo didžioji Lietuvos medicina, kurioje prasidėjo širdies chirurgija, 55 – erių metų sukaktis - gera proga tai prisiminti.

Akademikas Vytautas Jonas Sirvydis, Vilniaus universiteto profesorius emeritas, Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro I širdies chirurgijos skyriaus profesorius – konsultantas, legendinio profesoriaus Algimanto Marcinkevičiaus komandos narys, žmogus, stovėjęs prie Lietuvos širdies chirurgijos ištakų, prisimena: „Pirmasis širdies persodinimas mus visus ne tik labai sujaudino, bet ir paskatino gimti labai stipriai ir drąsiai idėjai – intensyviai eksperimentuoti ir pasirengti širdies persodinimui Lietuvoje. Gydyti, kaip liepia Hipokrato priesaika, o ne teikti paslaugas, kaip bandoma įteigti dabar... O kai yra idėja, tuomet galima jos tikslingai ir atsidavusiai siekti.“

Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, kurią daugelis įvardija kaip Lietuvos medicinos lopšį, šiomis dienomis mini savo 55-erių metų sukaktį, žyminčią šios gydymo ir mokslo bei studijų įstaigos brandą ir išmintį. Daugelis ją vadina Lietuvos medicinos mokslo lopšiu, išugdžiusiu daugelį žymių gydytojų, mokslininkų, kurių dėka mūsų šalies medicinos pasiekimai niekuo nesiskiria nuo kitų pažangiausių Europos šalių. (Nuotraukose - 1960 m., Vaikų ligų skyriuje lėlių spektakliukas; Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojos, trečia iš dešinės - skyriaus vedėja ir įkūrėja gydytoja M. Ramanauskaitė).

Esama datų, kurios reikšmingos ne vienam žmogui ar nedidelei bendruomenei, bet visai tautai, valstybei. Prie tokių verta priskirti 90-metį mininčios Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų katedros įkūrimą. Rūpestis vaikų sveikata ypač prasmingas, nes jo rezultatai tiesiasi į ateities kartas. Ši svarbi sukaktis pažymėta lapkričio 7 dieną vykusioje mokslinėje konferencijoje, kurioje susitiko ilgamečiai kolegos, gyvenimą paskyrę vaikų sveikatos studijoms. Ilgametis klinikos vadovas, prof. Algimantas Raugalė puikiame savo pranešime priminė susirinkusiems ne tik Vaikų ligų klinikos įkūrimo istoriją, bet ir Lietuvos medicinos istoriją, pediatrijos  VU Medicinos fakultete istoriją. Konferencijos dalyviai šiltai prisiminė prieš 40  metų lėktuvo katastrofoje žuvusius garsiausius to meto Lietuvos pediatrus doc. Petrą Baublį, prof. Liudmilą Steponaitienę, doc. Raimondą Liučinską, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos vyr. pediatrę Oną Surplienę.  VU Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Vytautas Usonis aptarė pediatrijos mokslo ir studijų ateities gaires. „O toje ateityje – mes, kaip ir visas pasaulis siekiame koncentruotis ne tik į ligų gydymą, diagnostikos naujienas, bet svarbiausia - į ligų profilaktiką, - teigė prof. V. Usonis. Vaikų ligų klinikoje veikia keletas savarankiškų europinio lygio centrų, kuriems suteikta laisvė veikti, kurti, plėtoti modernius mokslinius tyrimus, tokių kaip Onkohematologijos, Neonatologijos, Pediatrijos, teikiantis vaikų reumatologijos, nefrologijos, kardiologijos pagalbą, Pulmonologijos ir alergologijos,  Intensyviosios terapijos,  ir Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos, kurių dėka kasdien išgelbėjama šimtai vaikų gyvybių, užkertamas kelias grėsmėms jų sveikatai ateityje.

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje gimė trynukai: dvi 1920 ir 1740 gramų svorio mergytės ir 1900 gramų berniukas. 

„Atliekant operaciją buvo sutelktos didžiulės gydytojų pajėgos, dirbo medikų, jų padėjėjų ir slaugytojų brigada. Visi pasidalijo darbus: kuris pirmą vaikelį paims, kuris – antrą, kuris atliks gaivinimą, jei prireiktų. Laimei, neprireikė“, – šypsosi gydytoja neonatologė dr. V. Drejerienė, trejetuko gimimą vadinanti geriausia dovana šiemet švenčiamo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 55-ojo jubiliejaus proga.

Mama ir tėtis šiandien - patys laimingiausi pasaulyje, nes vaikučių laukta labai ilgai ir iki šiol nesėkmingai. Vilniečiai Erika ir Miroslavas Šilobritai apie šeimos pagausėjimą svajojo penkerius metus, tačiau po antro dirbtinio apvaisinimo gyvybė 31 metų Erikos įsčiose užsimezgė tik šiemet. Iki gimdymo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje E.Šilobritienė praleido septynias savaites. Visą tą laiką moters sveikatą ir dar negimusių kūdikių būklę akylai stebėjo medikų komanda. Antradienį, einant 32-ajai Erikos nėštumo savaitei, buvo nuspręsta nebedelsti. Šilobritų trejetukas pasaulį išvydo po Cezario pjūvio operacijos: pirmosios atėjo mergytės, jas į priekį džentelmeniškai praleido brolis Emilijus. Paklausta, kuri dukra yra kuri, Erika sutrinka: kol kas laime trykštanti mama težino tai, kad vienai davė Gretos, antrai – Ulijanos vardą.

Trynukai gimė neišnešioti, tačiau tvirti. Šiandien jų būklė stabili, bet, kaip sako Akušerijos ir ginekologijos klinikos Naujagimių skyriaus vedėja med. dr. Violeta Drejerienė, išnešiotam naujagimiui svarbiausios pirmos dešimt minučių, o „neišnešiotukams“ visa pirma savaitė yra „auksinė“.

Daugiau nuotraukų

Europos piliečiai, nesvarbu, kur jie gyvena, turi teisę rinktis, kurioje Europos Sąjungos šalyje gydytis ir gauti išlaidų kompensaciją. Ši teisė įtvirtinta visoje ES 2013 m. spalio 25 d. įsigaliojusioje Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyvoje. Bet kurios šalies pacientas visą informaciją gali gauti įsteigtuose nacionaliniuose kontaktiniuose centruose arba iš sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų. Lietuvoje įsteigtas Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionalinis kontaktinis centras pradėjo savo veiklą ir pristato savo interneto svetainę http://www.lncp.lt/lt