ziedas2009 05 21

Gyvenimas (jis turi šimtus palyginimų) – lyg žvakidė, kuri gali turėti nuostabiausią stilių, bet į ją įsmeigiama tik trumpalaikė žvakė – šviesti, sudegti, gal palikti prisiminimą...
Miela Daktare!
Kaip Jums padėkoti už šią dieną?! Ačiū Jums už meilę žmogui, ačiū Jums už Jūsų būtį, supratimą, pasiaukojimą. Tarsi vaivorykštės tebūna Jūsų dienos, pilnos spalvų žydėjimo, tesišypso ir težydi Jums alyvos, kaštonai. Eikite ir toliau tokia iškili ir nepakartojama, ir visada matykite širdimi, nes širdis per maža, kad tilptų joje smulkmės; ir per didelė, kad tilptų čia troškimai. Net ir čiurlioninės pasaulio vizijos... Tokios širdies Jums linkime.
Su meile ir dėkingumu Nefrologijos skyriui – Staselė, Antanas, Linas Poniškaičiai

ziedas2009 10 20

Vilniaus Antakalnio klinikų Medicinai šį kartą su manimi nepasisekė. Regis, Angiochirurgijos skyriuje netinkamai buvo atlikta intervencinė procedūra į kirkšnį, tad – paryčiais ekstra operacija... Kas nutiko ir kur esąs, ėmiau po truputį suvokti gal tik trečioj paroj. Girdžiu: „...dar didelė žaizda kairėj plaštakoj“, kuri mano metuose, matyt, ilgai ir sunkiai gis. Ir štai, aš jau ruošiamas reabilitacijai nuo seno mano pamiltame Druskininkų kurorte. Bet per tą nelemtą žaizdą tikriausiai negausiu maloniausių procedūrų – vandens. Tačiau pasakykime nuobodžiai ir trafaretiškai: toks jau gyvenimas, ir man jame karts nuo karto netikėčiausi nemalonumai nutinka. Ką gi, kiekvienam savo! O aš savo ruoštu gerbiu, gal tiesiog myliu šios ligoninės 2-ą angiochirurgijos skyrių, kur esu jau antrą kartą ir, matyt, deja, ne paskutinį. 
Čia visuomet bičiuliškai jauku, čia visą laiką dvasiškai šilta, čia kiekvieną ligonio žingsnį lydi pagarba ir pasitikėjimas bei paslaugumas, čia bet kada – kaip savuose geruose namuose. Koks visada mielas, malonus mano gydantis daktaras Arnoldas Sudikas! Jo gražus veidas be perstojo skleidžia džiugią nuotaiką, o tinkamas, ekspromtu ištartas bene kiekvienas žodis padovanoja lengvą, bemaž astralinį optimizmą nugalėti visas negandas ir gyventi, gyventi...
Daktaras Raimundas Vaitkevičius nuolatos susikaupęs, susitelkęs visom savo galiom pakelti bet kokią jam teksiančią profesinę naštą ir prikelti ligonį naujai dienai, gal būt naujam gyvenimui. Nors šis epitetas šioje situacijoje gal ir netinka. Bet man labai malonu, kad būtent jis mane išplėšė iš mirties nasrų. 
Reanimacija... Kasdien aplink prie kiekvieno ligonio pulkas daktarų. Prie manęs dažnai stabteli prof. Vytautas jonas Triponis, paima mano ranką, kurią čia „atsinešiau“ visiškai sveiką, o dabar ištinusią vos ne iki peties, pakelia, apžiūri iš visų šonų, išklauso kolegų samprotavimų, dar kartą kilsteli, žvilgteli ir pareiškia savo nuomonę. Jo žvilgsnis – tėviškai šiltas, o žodis santūriai prislopintas, ir kalbos tonas itin malonus. Man buvo labai džiugu išgirdus, jog prof. Vytauto Jono Triponio mokslo tiriamieji darbai bei pedagoginė ir praktinė veikla neseniai įvertinti tarptautiniu lygiu. Gal tai ir bus tinkamiausias pripažinimas jo viso gyvenimo mūsų visų gyvenimui. 
Vizituodamas Reanimacijos palatose, skyriaus vedėjas Eugenijus Janušauskas, praeidamas pro šalį kartu su kitais kolegomis, tarsi asmeniškai paguodžiančiai mirkteli, kai kada dar ir ranką paglosto. 
Mielieji žmonių gyvybių savo rankose laikytojai! Ačiū, kad Jūs tokie. Juk mediko kasdieninis, kiekvienos akimirkos žvilgsnis ir žodis taip pat gydo, kai kada gal net geriau už pačius geriausius vaistus. Atsimink tai, mūsų gerbiamoji Medicina. Nepamiršk ir mylėk visus visus savo sūnus ir dukras, o labiausiai tuos, kurie pasišventusiai, tiesiog pasiaukojamai myli savo ligonius.
Ligonių tvarkytoja seselė Angelė, palatos seselė Diana, slaugutė Genovaitė (neišmokstu ir niekada neišmoksiu dabartinių, netinkamai įvardintų jų pareigų), - man regis, tai šių profesijų etalonai. O jau vyresnioji, vyresnioji Danguolė Pilkauskienė – nebežinai, nei su kuo bepalyginti. Gal su mano geriausia seserimi, o gal su brangiausiu žmogumi – savo motina, ir tai, atrodo, nebus per daug. Ko verta vien jos kas rytą po palatas vedama seselių rikiuotė!.. Ko dar pageidaujate? Čia pirmą kartą pamačiau tokias sutelktas seselių gretas ir niekur, niekur nieko panašaus nei mačiau, nei girdėjau. O aš pabuvojęs ligoninėse, och pabuvojęs!..
Buvau sau pasižadėjęs šį kartą nebesiliesti prie šios Padėkų – pastabų knygos, brandinu planus apie tai ir dar kai ką atitinkamo papasakoti visai Lietuvai. Bet gyvenimas nenuspėjamas, visiems visaip atsitinka, šiandien gyvas ir rašai, o rytoj... Tad ir ėmiausi plunksnos. Rašau dar ir dėl to, kad čia įstabi šios knygos, praeitis, dabartis ir, neabejoju, ateitis. Įrašas... Geras, blogas, nei šioks, nei toks, - nesvarbu. Pasirašo, jog skaitė, kam jisai skirtas, vadinkim, adresatas: susipažinau... Pasirašo skyriaus vedėjas, patvirtina patį faktą ir kad su juo supažindinta, kam priklauso. Aš nei vienoj ligoninėj, niekur, o niekur nesusidūriau su tokiais įstabiais atvejais. Pasiremiant Druskininkų kurorto „Draugystė“ sanatorijos įvairiais praktikos pavyzdžiais, šiek tiek ankstėliau vienas respublikinis žurnalas išspausdino mano eseistinės publicistikos kūrinėlį „Pagarbos ir meilės knyga“, supeikusį senąjį vardą – „Skundų, pasiūlymų...“, ect. Štai čia ir yra mano propaguota tikroji pagarba ir meilė žmogaus žodžiui, vadinasi – žmogui. 
Ačiū, gerbiamoji Medicina, kad čia - taip, ir turim vilties, jog visur bus šitaip. Ačiū, brangieji mūsų gyvybių sergėtojai, globėjai, kad Jūs tokie. Patys visada būkite sveiki abipusiam – ir savo, ir mūsų – labui. 
Julijonas Petronis 



ziedas2009 09 02

Nuoširdžiai dėkoju 2-o angiochirurgijos skyriaus vedėjui Eugenijui Janušauskui, daktarui Raimondui Vaitkevičiui už tai, kad minkštos gydančios rankos paglosto paliegusį šešėlį žmonėse ir, nesudėję akių bluosto, ligą parklupdo žmonių viltyse. Dėkoju palatos slaugytojai Reginutei Taparauskienei, kad jai dirbant, mes jaučiam tarsi dalelę širdies. 
Su pagarba, ligonė Vladislava Trumpakojienė


ziedas2009 05 19

Daug kartų gulėjau Jūsų ligoninėje ir susipažinau su nuostabiais žmonėmis. Kiek kartų gulėjau ligoninėse ir sanatorijose, tokių žmonių, kaip 2-ame angiochirurgijos skyriuje, niekur nemačiau. Nuostabios slaugytojos, slaugytojų padėjėjos, gydytojai, seselės randa bendrą kalbą, labai gražiai dirba komandoje. Geras žodis gydo. Dėkoju už gydymą.
Kristina Birutė Galentienė 


ziedas2009 04 23

Rentgenoangiografinių tyrimų skyriui.
Brangios operacinės seselės,
Jūs jaunos, gražios kaip aušrelė, 
Aš būnu pas Jus nemažai,
Nes operacijas daro dažnai. 
Jūs labai kuklios ponio,
Širdingos ir malonios.
Norėčiau, kad pas Jus ant stalo
Visuomet gėlės žydėtų
Ir kad artimi, ir svetimi Jus mylėtų.
Norėčiau, kad saulė dieną naktį Jums spindėtų
Ir kad ligoniai Jumis tikėtų.
Linkiu Jums laimės ir sėkmės
Iš visos ščyros širdies.
Lai Dievas Jums padės.
Aš galėčiau ir daugiau rašyti,
Bet nežinau, ar Jums malonu skaityti.
Ir turiu už klaidas atsiprašyti
Už Jūsų pastangas širdingai dėkoju
Ir susitikt su Jumis 
Ne ligoninėj svajoju.
Tad viso gero sakau,
Iki pasimatymo laisvėj, manau.
Rimanas Elizejus, Vilnius



ziedas2009 10 16

Išvažiuodama iš Vilniaus universitetinės ligoninės 3-o abdominalinės chirurgijos skyriaus po operacijos, noriu pareikšti didelę padėką visam šio skyriaus personalui, gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojoms, slaugytojų padėjėjoms, šeimininkėms, kurios laiku ir visada maloniai maitino. Čia gydoma jaučiausi lyg savo namuose, nes jauki aplinka ir malonūs, rūpestingi darbuotojai labai teigiamai nuteikia, visada visi su dideliu atidumu ir šypsena padėjo man greičiau pasveikti. 
Ypač esu dėkinga skyriaus vedėjui J. Činčikui, palatos gydytojui M. Lapinskui, kuris mane operavo, doc. A.Gradauskui, taip pat mane operavusiam, slaugytojai Irutei, kurio visada su šypsena ir nuoširdumu padėjo man greičiau sustiprėti. 
Su pagarba, Aldona Gražienė, Vilnius


ziedas2009 10 08

Atvykau į Vilniaus universitetinės ligoninės 3-ą abdominalinės chirurgijos skyrių tulžies akmenligės operacijai. Jos man nedarė, nes ištyrė, kad nereikalinga, nors vidaus ligų gydytoja buvo davusi nukreipimą. Bet manau, kad chirurgai geriau žino. Daktaras M.Lapinskas sakė, jei bus reikalinga, visada išoperuos. Ačiū jam. Be to, man labai patiko toks seselių ir gydytojų dėmesys man. Dėkoju daktarei Žemaitaitienei, palatos gydytojai, neuropatologei, psichiatrui, seselėms, operatorei Aldonai ir visam personalui už tokį dėmesį. Padarė kardiogramą, echoskopiją, stuburo nuotraukas, konsultavo vidaus gydytoja, seselės leido diklaką. Žodžiu, 3-ame chirurgijos skyriuje dirba tikrai atidūs ir pareigingi medikai. Ačiū Jiems už parodytą dėmesį man ir visiems kitiems ligoniams. Jie ir savo žodžiu padeda gyventi. Dėkoju visiems, visiems. Man 72 metai. 
Telaimina Jus visus Dievas ir duoda ištvermės ir sveikatos sunkiame jų darbe. Jie tikrai verti savo vardo. 
Nors dienos ūkanotos, gaubia rūkas, bet išsisklaidys – turėkime vilties... Baigsiu poeto dainos žodžiais: 
„Leiskit pakelti už Jus šampano taurę pripiltą, 
Ir kad draugai Jūsų niekada neapviltų, 
Kad graži būtų šita diena
Ir kad širdis išliktų visad jauna. 
Su pagarba, Zita Mockaitienė, Vilnius

ziedas2009 08 10

Labai esu dėkinga Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjai ir darbuotojams už labai nuoširdžią ir didelę pagalbą sveikstant, atgaunant jėgas po plaučių uždegimo. Ačiū Jums visiems, kurie dažnai negalvodami apie save, padedate sergantiems savo geru žodžiu, šypsena, švelniu gestu, profesionalumu. Stiprybės ir geros nuotaikos nelengvame Jūsų darbe!
Zita Ambrazevičienė, buvusi LR Seimo darbuotoja


Pokategorės

VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, Antakalnio g. 57, LT-10207 Vilnius.
Kodas 302692454. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
A. s. LT867044060007990186 AB SEB banke, b. k. 70440, PVM mokėtojo kodas LT100006560213.
Tel. (8 5) 234 44 87, faks. (8 5) 234 69 66, el. paštas info@vmkl.lt

 spam.qk6v3ykv1y@vmkl.lt