Istorija

2008 m. Vilniaus miesto universitetinė ligoninė šventė 50-ies metų jubiliejų. 
Per 50 ligoninės gyvavimo metų Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje:
– gydyta 1 000 000 pacientų, 
– atlikta virš 400 000 operacijų, 
– čia gimė 112 300 naujagimių – visas nemažas Lietuvos miestelis gyventojų.

 

1958-aisiais ligoninės vietoje buvo tušti laukai. Palei Nerį iki Prospieškos (dabartinio Antakalnio žiedo) riedėjo benzininiu varikliuku varomas tramvajus. Toliau stovėjo kelios trobelės, driekėsi daržai, žaliavo Neries slėnis. Čia ir buvo nutarta statyti ligoninę. Taip prieš penkiasdešimtmetį savo istoriją pradėjo rašyti pirmoji pokaryje pastatyta nauja Vilniaus miesto ligoninė.

Joje tebuvo 300 lovų ir du skyriai – Vaikų ligų ir Akušerijos-ginekologijos: dviems vaikų terapijos skyriams vadovavo Česlava Kleizienė ir Antanina Kaminskienė, vaikų poliomielito-neurologijos vedėja buvo Marija Ramanauskaitė, vaikų chirurgijos vedėjas J. Gradauskas, ortopedijos-traumatologijos vedėja Jūratė Jablonskytė-Umbrasienė, ginekologijai vadovavo Donata Pareigytė, akušerijai – Ieva Stoškutė, naujagimių skyriui – Birutė Ambrozaitienė.

Darbą pradėjo 511 darbuotojų, iš kurių – 88 gydytojai ir 3 mokslo daktarai.

Pirmasis ligoninės vadovas buvo gydytojas Stasys Trepšys, kuris 20 metų negailėdamas nei laiko, nei savo sveikatos formavo ligoninę, kaip gyvą organizmą, rūpinosi statybomis, ligoninės aprūpinimu, būrė kolektyvą. Jo pavaduotojas buvo Kazys Kavaliauskas, ligoninės vyr. seserys buvo dvi Aldonos – Glemžienė ir Purtulienė. Per dešimtmetį Trepšys pasiekė, kad būtų atidarytas naujas 500 lovų ligoninės korpusas, kuriame įsikūrė Chirurgijos, Terapijos, Urologijos, Hemodializės, Širdies ir kraujagyslių chirurgijos, Hiperbarinės oksigenacijos, Radiologijos ir kiti skyriai. Lovų skaičius išaugo iki 1000, darbuotojų – iki 1044, iš jų 175 gydytojai, 6 profesoriai, 20 mokslo daktarų, 8 docentai.

Nuo 1977 m. iki 1981 m. ligoninei vadovavo m. dr. Vytautas Banevičius, jo pavaduotojais buvo du Sergejai – Spiridonovas ir Korablikovas, vyr. med sesuo Vida Balsienė.

Nuo 1982 iki 1991 m. vyr. gydytoju dirbo m. dr. Romanas Rimkevičius, pavaduotojai – Leonardas Streikus, Gintautas Žiedas, Gediminas Rimdeika. Vilniaus miesto klinikinė ligoninė tapo didžiausiu sveikatos kompleksu Vilniuje, nes Gedimino Rimdeikos vadovaujamų naujų statybų dėka 1983 m. duris atvėrė didžiausia Pabaltyjyje suaugusiųjų poliklinika, dar po dviejų metų – Vaikų poliklinika.

Nuo 1991 m. direktoriaus pareigas užėmė gydytojas Rimantas Keblas, kuriam pagal tradiciją teko perimti ne tik gydymo, bet ir statybų reikalus. Pirmieji 5-eri metai, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo labai sunkūs. Trūko visko, o ypač pinigų. 1997 metais įvykus esminiam lūžiui ir pradėjus vykdyti LR sveikatos apsaugos sistemos reformą, reikalai sparčiai pradėjo gerėti. Ligoninė atsikratė skolų, pradėjo vykdyti remontus, stiprino organizacinę bei gydomąją ligoninės bazes, įsigijo būtiniausios aparatūros. 2004 m. ligoninėje įdiegta kokybės vadybos sistema pagal EN ISO 9001: 2000 reikalavimus.

2005 m. per du metus buvo įgyvendintas didelis projektas – ligoninės gydomojo korpuso renovacija. Ateityje laukia daug rimtesnės statybos – mūsų ligoninė turėtų tapti Antakalnio poliaus medicininio centro pagrindu.

Nuo pat pirmos dienos ligoninė buvo viena iš pagrindinių Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokymo bazių. Dabar ligoninėje veikia 5 VU klinikos, kurioms sutarties pagrindu vadovauja Vilniaus universiteto klinikų ir centrų vadovai: Akušerijos ir ginekologijos klinika, vedėjas gydytojas akušeris ginekologas Ričardas Daunoravičius, Vaikų ligų klinika, vedėja dr. Odeta Kinčinienė, Kraujagyslių chirurgijos klinika, vedėjas dr. Raimundas Vaitkevičius, Vidaus ligų klinika, vedėja prof. Danutė Kalibatienė, ir Chirurgijos klinika, vedėjas doc. dr. Audrius Gradauskas.

Vilniaus miesto ligoninė, pradėjusi savo istoriją nuo Vaikų ir Akušerijos-ginekologijos skyrių, nuo motinos ir kūdikio, jai skirtą misiją ištęsėjo: ji tapo motinine ligonine visoms vėliau gimusioms ligoninėms – Santariškėms, Lazdynų Greitosios pagalbos, – kuriose būtent Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojai sudarė naujų kolektyvų pagrindą.

Šiandien Vilniaus miesto klinikinė ligoninė yra didžiausia Vilniaus miesto ligoninė, teikianti specializuotas ir kvalifikuotas sveikatos priežiūros paslaugas ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos gyventojams.

 

Akušerijos ir ginekologijos klinika
Vilniaus miesto ligoninė, pradėjusi savo gyvavimą nuo Vaikų ir Akušerijos-ginekologijos skyrių, savo misiją tęsia. Šiandien Akušerijos ir ginekologijos klinika teikia Vilniaus ir Panevėžio kraštui akušerinę ir neonatologinę bei Panevėžio, Šiaulių, Utenos bei Vilniaus apskričių pacientėms skubią konsultacinę pagalbą visos paros metu. Tai yra vienas pagrindinių gimdymo stacionarų Lietuvoje.
Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, įsikūrusioje 1958 m. naujai pastatytoje Vilniaus miesto ligoninėje, tebuvo 70 lovų, veikė priėmimo kambarys, I akušerijos skyriaus gimdyklos su priešgimdyminėmis, pogimdyminėmis ir nėštumo patologijos palatomis bei II-as akušerijos skyrius su atskira gimdykla. Jau nuo 1964 m. akušerijos skyriuje gydėsi ir gimdė moterys iš viso Vilniaus miesto, taip pat iš Vilniaus ir Panevėžio krašto (gimdančios prieš laiką, Rh konflikto atvejais, sergančios preeklampsija, širdies ir kraujagyslių, endokrininėmis ir kitomis ekstragenitalinėmis ligomis). Klinikai vadovavo Vytautas Baronas. Tai buvo didis gydytojas, diagnostas, mokslininkas, mokytojas. Doc. Vytautas Baronas daug nuveikė plėtodamas Lietuvoje gydytojų ginekologų praktinę ir mokslinę veiklą, organizavo studentų akušerijos ir ginekologijos mokslinį būrelį, padėjo rengti studentų konferencijas. Gausiame doc. V. Barono mokinių būryje – žymūs Lietuvos moterų gydytojai ir pedagogai: Povilas Steponėnas, Pranas Skruibis, Aleksandras Venckauskas, Alina Šaulauskienė, Olga Račkauskienė, Donata Pareigytė, Danutė Mažonytė, Leonas Maleckas, L. Šveistytė ir daugelis kitų. O pirmojo Ginekologijos skyriaus branduolį Vilniaus klinikose sudarė jauni, energingi specialistai: gydytojos Ieva Stoškutė, Z. Šaltytė, Alina Šaulauskienė, I. Durgolcienė, Skyriaus pirmoji vadovė buvo Donata Pareigytė. Visą penkiasdešimt savo gyvavimo metų Akušerijos ginekologijos skyrius galėjo didžiuotis gydytojais, kurių pavardes žinojo visos Lietuvos moterys: tai Jonas Ališauskas, N. Volkovas, Leokadija Jusionienė, Nijolė Drazdienė, Violeta Drejerienė, Bronius Domža, Audronė Arlauskienė ir daug kitų. Akušerijos skyriuje 1993 m. pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikta kordocentezė ir kraujo perpylimas vaisiui.

Naujagimių skyrius
Vilniaus m. universitetinės ligoninės Naujagimių skyriuje nuo pat jo įkūrimo buvo taikomi pažangiausi to meto naujagimių tyrimo, diagnostikos ir gydymo bei slaugos metodai. Naujagimiai slaugyti inkubatoriuose „Inka“ (Čekija), „Medicor“ (Vengrija), taikytos intraveninės vaistų infuzijos, atliekami pakeičiamieji kraujo perpylimai ir kt. Naujagimių hiperbilirubinemijai gydyti 1980 m. pradėta taikyti fototerapija (mėlynos šviesos lempa), 1981 m. neišnešioto naujagimio kvėpavimo sutrikimui gydyti sėkmingai pritaikyta kvėpuojamoji sistema (CPAP) modifikuotu Gregory metodu, sėkmingai įdiegtas naujagimių širdies, 1987 m. V. Drejerienė pirmoji Lietuvoje pradėjo naujagimių galvos smegenų ultragarsinius tyrimus, pradėtas naujagimių plaučių ilgalaikis dirbtinis ventiliavimas naujausiais aparatais. Neonatologė docentė Nijolė Drazdienė pirmoji Lietuvoje pradėjo nuoseklius ir kryptingus išnešiotų ir neišnešiotų naujagimių širdies ultragarsinius tyrimus. 2002 m. ji buvo apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu.
VMKL Naujagimių skyriaus darbuotojai aktyviai dalyvavo rengiant ir įgyvendinant nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros sistemos reorganizavimo ir tobulinimo nuostatas. Nuo 1992 m. Naujagimių skyrius tapo Vilniaus perinatologijos centro sudėtine dalimi. Čia gydomi labai maži neišnešioti, didelės rizikos, sunkiai sergantys naujagimiai. Čia gimė ir buvo gydyta mažiausia Lietuvos naujagimė Rasa Marija, svėrusi vos 450 g, du Lietuvos ketvertukai. 1993 m. spalio mėn. VMKL atlikta pirmoji Lietuvoje kordocentezė ir kraujo transfuzija dar negimusiam vaikui, sergančiam ypač sunkia hemolizine liga, 1994 m. naujagimiai, sergantys sunkiu kvėpavimo sutrikimo sindromu, pradėti gydyti skiriant natūralaus plaučių surfaktanto. Tęsiami moksliniai tyrimai naujagimių medicinos srityje. Ginekologijos skyriuje pilnai įsisavintos šlapimo nelaikymo korekcijos sintetinėmis juostelėmis operacijos (TVT ir TVT-O); moters dubens organų nusileidimo korekcijai pradėti taikyti sintetiniai implantai (polipropileno tinkleliai).
Akušerijos ir ginekologijos klinika yra viena didžiausių mūsų šalyje. Čia kasmet pasaulį išvysta apie 3500 naujagimių ir gydoma panašiai tiek pat moterų.

Kraujagyslių chirurgijos klinika
Kraujagyslių chirurgijos raida Vilniaus m. klinikinėje ligoninėje ypatinga tuo, kad čia prasidėjo kraujagyslių chirurgijos, kaip naujos chirurgijos specialybės, kelias. Čia buvo ištobulintos ir sukurtos diagnostikos ir chirurginių bei endovaskulinių operacijų metodikos, iš čia jos pasklido po vėliau visoje Lietuvoje įkurtus kraujagyslių chirurgijos centrus. Kraujagyslių chirurgijos tarnyba VMKL buvo įkurta 1967 m. gruodžio 1 d., kai prof. Algimanto Marcinkevičiaus vadovaujama širdies ir kraujagyslių chirurgų grupė čia persikėlė iš 3-iosios miesto klinikinės ligoninės. Ją, be Algimanto Marcinkevičiaus, sudarė Vytautas Sirvydis, Daumantas Kavoliūnas, Vytautas Triponis, Giedrius Uždavinys, Egidijus Barkauskas ir Ginutis Dirsė. Tai ir buvo tas chirurgų branduolys, kuris, tik persikėlęs į Antakalnį, iš karto pradėjo daryti aortos ir periferinių arterijų rekonstrukcines operacijas.
Pirmasis skyriaus vedėjas buvo Vytautas Triponis, o pirmoji kraujagyslių operacija dėl arterijų trombozės skubos tvarka buvo atlikta 1968 m. sausio 5-osios naktį, 1 val. 50 min. Operavo Vytautas Triponis, Giedrius Uždavinys, Eugenijus Kosinskas. Pirmąją planinę rekonstrukcinę arterijų operaciją su Kauno „Kaspino“ kraujagyslės protezu atliko prof. Algimantas Marcinkevičius, asistuojant doc. Vytautui Triponiui ir doc. Vytautui Kleizai.
1972 m. vasario 11 d. TSRS Sveikatos apsaugos ministro B. Petrovskio įsakymu patvirtinama kraujagyslių chirurgo specialybė ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sovietų Sąjungoje. Kad taip įvyktų, nemažą vaidmenį suvaidino ir Vytautas Kleiza, kuris dirbo kraujagyslių chirurgu pusė etato, be to buvo sveikatos ministras. Nuo tada skyrius pradėjo vadintis kraujagyslių chirurgijos skyriumi ir buvo toks vienintelis Lietuvoje.
Čia įvairiu laiku dirbo tokie Lietuvos kraujagyslių chirurgijos grandai – be jau minėtų – kaip Vytautas Sirvydis, Marijus ir Rimvydas Gutauskai, Dalia Triponienė, Aleksandras Dranenka, Mečislovas Vitkus, Balys Dainys, Algis Baublys, Birutė Vaišnytė, Eugenijus Janušauskas, Arvydas Kudaba.
Pastaraisiais metais mūsų ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriuose kasmet gydoma apie 2300 pacientų, kraujagyslių chirurgijos reanimacijoje – apie 1600 pacientų, atliekama per 2300 operacijų – daugiausiai Lietuvoje iš įstaigų, turinčių kraujagyslių chirurgijos skyrius.
Rentgenoangiografinių tyrimų skyriuje atliekama apie 1700 diagnostinės intervencinės radiologijos ir per 400 gydomosios intervencinės radiologijos procedūrų. Per metus suteikiama daugiau kaip 3500 ambulatorinių konsultacijų. Skyrius teikia skubią konsultacinę pagalbą išvykose Panevėžio, Šiaulių, Utenos bei Vilniaus apskričių pacientams visos paros metu.
VMKL kraujagyslių chirurgų didžiausias – istorinis – nuopelnas yra tas, kad kraujagyslių chirurgija iš siauros, mažai žinomos chirurgijos srities tapo svarbia Lietuvos medicinos dalimi.

Vaikų ligų klinika
Vaikų ligų gydymo istorijos Lietuvoje niekas turbūt ir įsivaizduoti negali be tokių pavardžių, kaip Petras Baublys, Liudmila Steponaitienė, Povilas Čibiras, Pranas Šimulis, Algimantas Raugalė, Vytautas Usonis, Jonas Gradauskas. Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos pradininkė ne tik šioje ligoninėje, bet ir visoje Lietuvoje, buvo dr. Marija Ramanauskaitė. Ji šiai ligoninės tarnybai vadovavo 1968-1980 ir 1982-1986 metais. Nuo 1986 metų skyriui vadovavo med. m. dr. Virginija Žilinskaitė. Nuo 1990 m. iki 2013 m. Vaikų ligų klinikai vadovavo prof. Algimantas Raugalė.
Apie vaikų ligų gydytojų pasiekimus kalba ir daugybė įvertinimų: Nacionalinė premija ir LR mokslo premijos laureato vardas Algimantui Raugalei už vadovėlius ir darbų ciklą „Vaikų ligų klinika, diagnostika, gydymas, profilaktika“, LR Švietimo ir mokslo ministerijos premijos visai eilei vaikų gydytojų už „Vaikų ligų vadovėlio“ keturis tomus, Vilniaus Medicinos draugijos premijos už įdiegtus į praktiką mokslinius darbus. Vaikų ligų gydytojai yra daugelio mokslinių draugijų pirmininkai.
Vaikų ligų skyriuose per metus gydoma apie 3000 pacientų, vaikų reanimacijoje – per 500 vaikų, suteikiama daugiau kaip 800 ambulatorinių konsultacijų.

Vidaus ligų klinika
Vidaus ligų klinikoje teikiamos nefrologijos antrinės ir tretinės stacionarinės ir ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, antrinės ir tretinės reanimacijos asmens sveikatos priežiūros paslaugos; kardiologijos, vidaus ligų antrinės stacionarinės ir ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Vykdant Vilniaus mieste įstaigų "restruktūrizaciją", uždarius Misionierių ligoninę ir reorganizavus M.Marcinkevičiaus ligoninės darbą, likome bene vienintelė įstaiga, teikianti neatidėliotiną skubią pagalbą vidaus ligų profilio ligoniams.
VMKL Vidaus ligų skyriui nuo pat įkūrimo 1967 m. 30 metų vadovavo aukščiausios kvalifikacinės kategorijos terapeutė Ona Naujokaitienė, tapusi ne vienos kartos skyriaus darbuotojų pirmąja klinikinės terapijos mokytoja. 30 metų ir iki šiol čia dirba ir vyr. med. sesuo Natalija Liepienė (nuo 1977 m.).
Šiuo metu skyriuje daugiausia gydomi širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis sergantys žmonės, labai sumažėjo pacientų, sergančių virškinamojo trakto ligomis, nepasikeitė sergančiųjų kvėpavimo sistemos organų ligomis skaičius. Ligoninėje įdiegus naujas diagnostikos technologijas, atsirado daugiau ligų diagnostikos galimybių, ligos tiksliau nustatomos, sutrumpėjo diagnozės nustatymo laikas ir gydymo stacionare trukmė.
Nuo skyriaus įkūrimo iki šių dienų skyriaus gydomajam-moksliniam darbui vadovavo VU MF katedrų darbuotojai: 1967–1976 m. doc. Šliomas Markovičius, nuo 1977 m. – prof. Jurgis Algirdas Pliuškys, 1991 m., įkūrus Bendrosios praktikos gydytojų centrą, – doc. Janina Urbelienė, nuo 1998 m. – prof. Danutė Kalibatienė. Skyriuje ligonius konsultavo profesoriai Liubomiras Laucevičius, Chackelis Kibarskis, Zofija Markienė, docentai Imantas Misevičius, Vytautas Razukas ir daugelis kitų šiandien gerai Lietuvos žmonėms žinomų gydytojų.

Kardiologijos skyrius
Pirmasis pacientas į Kardiologijos skyrių buvo paguldytas 1967 m. gruodžio mėn. Skyriaus gydytojus ir ligonius konsultavo Hospitalinės terapijos katedros profesoriai ir docentai – prof. Chackelis Kibarskis, prof. Liubomiras Laucevičius, prof. Juozas Rugienius, doc. Albinas Vidugiris, doc. S. Sutkienė, prof. Ilja Stupelis, vėliau – prof. Zofija Markienė ir doc. Danutė Kaunaitė.
20 metų Kardiologijos skyriui vadovavo darbšti, gabi, reikli, puiki klinicistė gydytoja Elena Motiejūnaitė-Prieskienienė. Nuo 1987 m. kardiologų vadovas – med. m. dr. Mykolas Biliukas.
Šiuo metu skyriuje dirba kvalifikuoti ir nuolat savo žinias konferencijose ir tobulinimosi kursuose plečiantys gydytojai Juozas Drobnys, Rita Jovarauskienė, Egidija Preikšienė, Lolita Miglinienė, Salomėja Žalkauskienė (dirbanti nuo skyriaus atidarymo).
Skyriaus darbuotojai dirba labai intensyviai. Ligonių per metus žymiai padaugėjo –nuo 800 iki 2000 ir daugiau. Vidutinė gydymo trukmė sutrumpėjo nuo 24,5 iki 9,7 dienos. Šie rodikliai rodo, kad pagerėjo diagnostika, taikomos geresnės gydymo priemonės ir būdai. Ligoms diagnozuoti naudojami bendrieji imunologiniai, biocheminiai tyrimai, rentgeno, ultragarsinė diagnostika, fizinio krūvio mėginiai, Holterio monitoravimas, universali angiografija, branduolinė diagnostika, tačiau skyriaus darbo moto yra – „klinika nemeluoja“.

Nefrologijos skyrius
40 metų skaičiuoja pirmasis Lietuvoje įkurtas Nefrologijos skyrius. Tai ištisa epocha žmogaus gyvenime, Nefrologijos skyriui, išaugusiam nuo pavienių hemodializės specialistų iki šiuolaikinio, teikiančio specializuotą nefrologinę pagalbą skyriaus – taip pat.
Nuo 1967 m. skyriaus vedėju buvo doc. Vytautas Kirsnys, vyr. sesuo – Vanda Vizbarienė. Pirmieji skyriaus gydytojai – Šeina Sideraitė, Danguolė Oželytė, Gražina Žvinklienė. Dirbtinio inksto laboratorija, vadovaujama gyd. Konstantino Gubario, terapeutė Leona Korkutienė, vyr. sesuo S. Jutkovskienė glaudėsi Chirurginio skyriaus operacinėje. Nuo 1976-2007metų nefrologijos skyriui vadovavo mokslų daktarė G.Žvinklienė. Skyriuje sukauptas didžiausias patyrimas, diagnozuojant inkstinės kilmės AH, taikant moderniausiais diagnostikos priemones, tame tarpe inkstų arterijų kompiuterinę tomografiją (KT) bei inkstų biopsiją. Šiame skyriuje pradėtas pakaitinis lėtinių inkstų ligų gydymas hemodializėmis 1969 metais (gydytoja N.Stanaitytė),
Pirmuosius 10 metų nefrologinėmis ligomis sergantys žmonės į skyrių plūdo iš visos respublikos, trūko vietų, gydytojų, vaistų. Nežiūrint į nieką, 1970 m. pirmą kartą, vadovaujant prof. Algimantui Marcinkevičiui, persodintas kadaverinis inkstas. Operuojant dalyvavo prof. Vytautas Sirvydis, prof. Giedrius Uždavinys, prof. Balys Dainys. Tam darbui buvo kruopščiai ruoštasi, daug eksperimentuota. Kaip sakė vėliau prof. Balys Dainys, „Pradžia buvo labai sunki, bet juk turėjo kas nors pradėti, kažkas turėjo būti pirmas, kad turėtume tai, ką turime šiandien.“
Čia, šitame skyriuje ir šitoje ligoninėje dirbo gydytoja, apsigynusi vieną pirmųjų disertacijų nefrologijoje tema Renalinės arterinės hipertenzijos (AH) diagnostika. Tai gydytoja Gražina Žvinklienė, apibendrinusi ligonių su padidėjusiu kraujospūdžiu tyrimo galimybes, 1976 m. apsigina disertaciją Leningrado medicinos institute.
Šiame skyriuje, doc. Imanto Misevičiaus iniciatyva patvirtinus toksilogogo etatą ligoninėje, pradėjo dirbti ir pirmoji respublikos toksikologė gyd. Gina Knabikienė. Ypatingu darbštumu pasižyminti gydytoja 10–12 kasdien atvykstančių toksikologinių ligonių teikė reanimacinę, psichologinę ir reabilitacinę pagalbą.
Hemodializės skyriuje kasmet buvo atliekama po 2500-3500 hemodializės seansų, dabar – virš 6500, čia pradėtas 24 val. trukmės arterinio kraujo spaudimo monitoravimas (atlikti 128 tyrimai), išspręsta hemodializuojamų pacientų heparinizacijos problema, standartizuotas kraujo serumo pristatymas hemodializuojamiems pacientams, laukiantiems inkstų transplantacijos.
Per 40 metų nefrologija ligoninėje tapo svarbia mokslo ir praktikos sritimi. Technikos laimėjimai, farmacijos progresas šiandien leidžia išsaugoti inkstų ligomis sergančių pacientų gyvybę ir pratęsti gyvenimą bei pagerinti jo kokybę. Kaip sako doc. Gražina Žvinklienė, – „Prasidėjo penktasis Nefrologijos skyriaus dešimtmetis. Ateitis priklauso inkstų regeneravimui panaudojant kambines ląsteles. Ar būsime tarp pirmaujančiųjų? Praeityje daugelyje sričių buvome pirmieji”.

Chirurgijos klinika
Chirurgijos klinikoje teikiamos abdominalinės chirurgijos, urologijos antrinės ir tretinės stacionarinės ir ambulatorinės, reanimacijos antrinės ir tretinės bei bendrosios chirurgijos antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
Daug metų Skubiosios chirurgijos skyrius, įkurtas 1967 m., buvo vienintelis Skubiosios chirurgijos skyrius Vilniuje. Daugelis žymių Lietuvos chirurgų, šiuo metu vadovaujančių garsioms Lietuvos chirurgijos klinikoms, chirurgo darbą pradėjo būtent čia. Nuo 1967 m. skyriui vadovavo doc. Petras Narbutas, 1980–1981 m. – medicinos mokslų daktaras Gediminas Kaluina, vėliau – medicinos daktaras Edmundas Gaidamonis, medicinos daktaras Gintautas Oleka, profesorius Audrius Gradauskas, nuo 2005 m. skyriaus vedėjas – gyd. Jonas Činčikas.
Šiandien Klinikoje yra 152 lovos, iš jų 7 lovos reanimacijos, 10 lovų terminių traumų – Vilniaus apskrityje šias paslaugas teikia tik mūsų ligoninė, 14 lovų proktologijos profilio, 5 operacinės salės. Per metus skyriuose apsilanko beveik 5000 pacientų, reanimacijoje – per 4800, atliekama apie 4400 operacijų, pradėtos naujos kirkšnies išvaržų gydymo operacijos ,,Plug and Patch“ hermioplastikos – išvaržų plastika ,,kamščio“ ir tinklelio metodika.

Urologijos skyrius
Prieš keturis dešimtmečius mūsų klinikose pradėjusio veikti Urologijos skyriaus pagrindus kūrė gydytojai urologai – doc. Algimantas Valinskas, gydytojai Eugenijus Beriozovas, Kastytis Gricius, Konstantinas Gubaris, Tadas Petraitis, o skyriaus vadovo pareigas nuo pat jo įkūrimo dienos iki 2007 m. ėjo med. m. dr. Stasė Mičelytė. Skyrius buvo vienas pradininkų Lietuvoje atliekant transuretrines prostatos ir šlapimo pūslės operacijas. Bendradarbiaujant su angiochirurgijos klinika, įdiegta inkstų navikų rentgenoangiografinė diagnostika ir paliatyvus inoperabilių navikų gydymo būdas – renalinių arterijų embolizacija. Šiandien urologijos chirurgijoje – radikalūs pokyčiai. Endoskopinės, laparoskopinės ir kitos minimaliai invazyvios gydymo metodikos vis dažniau nurodomos ne tik kaip pasirinkimo priemonė, bet ir kaip gydymo standartas. Vien litotripsijos procedūrų per 12 metų skyriuje atlikta daugiau nei 11 000, – turint galvoje, kad inkstų akmenligė jau nemažai metų yra didžiausia patologija šiame skyriuje, – tai tikrai nemažas skaičius. Per metus atliekama iki 1200 ekstrakorporinės šoko bangos litotripsijos procedūrų.
Diagnostiniai ir pagalbiniai skyriai
Be Diagnostinių ir Pagalbinių skyrių darbo ligoninės veikla turbūt būtų neįsivaizduojama. Echoskopijos ir endoskopijos skyriuje kasmet atliekama apie
33 700 echoskopijų, apie 5000 endoskopijų, per 40 retrogradinės endoskopinės choloangiopankreatografijų; Echoskopijos ir endoskopijos skyriuje pradėti perstempliniai echokardiografiniai tyrimai.
Licencijuotame Patologijos skyriuje atlikta per 44 000 patologohistologinių tyrimų, vykdomos gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių bei priešinės liaukos ankstyvosios diagnostikos programos.
Vieninteliame Vilniaus mieste ir apskrityje Radiologijos diagnostikos skyriuje atliekama per 5000 radioizotopinių tyrimų. Ligoninė įsigijo vieną iš moderniausių 16 pjūvių kompiuterinį tomografą ir nuo 2007 m. atliekamos kompiuterinės tomografijos ir kompiuterinės angiografijos procedūros. Klinikinės fiziologijos skyriuje atliekama per 24 000 funkcinės diagnostikos tyrimų per metus. Įspūdingas licencijuotose laboratorijoje su transfuziologijos tarnyba ir mikrobiologinių tyrimų laboratorijoje atliktų tyrimų skaičius – 617 000.

***********************************
50 metų – tai Vilniaus miesto universitetinės ligoninės brandos jubiliejus. Per šį laikotarpį ligoninė užaugino visą kartą gydytojų, kurie tapo nauju pagrindu Lietuvos medicinos istorijai. VMKL gydytojų vardai šiandien su didžiausia pagarba minimi ir kaip mokytojai, ir kaip mokslininkai, o pirmiausia kaip svarbiausios misijos šioje žemėje vykdytojai – saugoti ir gelbėti brangiausią žmogaus turtą – gyvybę. Švęsdami savo jubiliejų, tikrai turime ir galime pasididžiuoti ir pasidžiaugti čia dirbusiųjų ir dirbančiųjų pasiaukojimu ir ištverme. Penkiasdešimt metų, nuo pat pirmos ligoninės atidarymo dienos iki šiol savo šventą pareigą atlieka gydytoja otorinolaringologė Anelė Martišienė. Lenkiamės Jums, daktare, ir visiems, visiems, klojusiems pamatus, kuriant ir nuoširdžiai dirbant didžiausioje Vilniaus miesto ligoninėje.