PRO MEMORIAM

PROF. ALGIMANTAS  RAUGALĖ

1940 05 02 – 2016 06 05

Kažkada paklaustas, ar vaikystėje galvojo tapti gydytoju, prof. Algimantas Raugalė atsakė: „Tikrai ne! Aš norėjau būti kino režisieriumi. Bet man nepavyko mokyklos baigti aukso medaliu, puse balo pritrūko. O be aukso į VGIK‘ą  (tuometinis Kinematografijos institutas Maskvoje) įstoti nebuvo jokios galimybės. Stojau į mediciną - ne į romantišką specialybę. Ir nesigailiu visiškai. Turėčiau labai gailėtis, jeigu būtų buvę kitaip, nes neturiu jokių menui reikalingų savybių. Mėgstu pedantišką tvarką. Kiekvienas daiktas turi turėti savo vietą, kiekvienas kelias – savo kryptį.“

Ir buvo kelio kryptis viena ir galinga - 48-eri metai pediatrijoje, 33-ji VU Medicinos fakulteto Vaikų ligų katedroje, per 170 mokslinių darbų, 20 monografijų praktikos gydytojams, vadovėliai, kurių paskutiniojo „Vaikų ligos“ – 5 tomai, gyvenimo veikalas „Klinikinė pediatrijos farmakologija ir farmakoterapija“, knyga plačiajai visuomenei „Tėvams apie vaikui skiriamus vaistus“, Lietuvos nacionalinės premijos, Lietuvos mokslo premijos laureatas, Šv. Kristoforo statulėlės ir nominacijos "Už gyvenimo nuopelnus" laureatas – ir tai tik maža dalis darbų ir nuopelnų tame kelyje.

Juo Profesorius Algimantas Raugalė visada ėjo stiprus, tiesus, tobulėjantis. Gydė mažąjį žmogų, valdė situaciją, vadovavo kolektyvams visada išlikdamas vienodai atsidavęs idėjai, vienodai atsakingas, vienodai nuoširdus. Atsakingumas už kiekvieną savo profesijos veiksmą, žodį, knygą, gydymo metodiką visada buvo pagrindinė ir aštriausia Profesoriaus gyvenimo principų briauna. Jis buvo tiesus, stiprus ir negailestingas, argumentuodamas savo profesijos patirtimi išgyventą tiesą: „Perspėjimas politikams: situacija mūsų valstybėje dėl motinos ir vaiko sveikatos yra labai prasta. O patarimas tėvams toks: jei norite stiprinti vaikų imunitetą – duokite ne specialių preparatų, o eikite kartu pasivaikščioti, sportuoti. Nuo gydytojų ir vaistų sveikata priklauso tik 10 procentų. Visa kita – nuo gyvenimo sąlygų, genetikos, gamtos užterštumo, aplinkos. Iš tikrųjų, žmonėms reikia keisti gyvenimo būdą – ir vaikams, ir suaugusiems.“

Tokiu pavyzdžiu amžinoje atmintyje prof. Algimantas Raugalė išliks kolegoms gydytojams, akademinei visuomenei, studentams.

Algimantas Raugalė gimė 1940 m. gegužės 2 d. 1957 m. įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. 1963 m. jį baigė su pagyrimu,  buvo pakviestas dirbti asistentu į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų katedrą. 

1968 m. A. Raugalė apgynė medicinos daktaro disertaciją. 1972 m. jam suteiktas docento, o 1991  m. už darbų visumą – profesoriaus vardas. 

1995 m. profesorius A. Raugalė apgynė habilitacinę disertaciją tema ,,Klinikinės pediatrinės farmakologijos metmenys“.

1977 m. išrinktas VU Medicinos fakulteto Vaikų ligų katedros (vėliau – klinikos) vadovu, ir šiai klinikai vadovavo 33 metus. Tais pačiais metais jis pradėjo vadovauti Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų ligų klinikai, kurioje dirbo 48-erius metus. Tai buvo vienintelė ligoninė, kurioje jis dirbo. Išlydint Profesorių į užtarnautą poilsį, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kolektyvas plojo stovėdamas. O Profesorius tepasakė: „Taip, dirbau čia, šitoje vienoje ligoninėje 48 metus. Turbūt nėra Lietuvoj tokio nei vieno gydytojo. Ačiū už kompaniją.“  Ir išėjo pro salės duris – tiesus, stiprus, išdidus, pakelta galva.

Per savo 48 metų profesinę praktiką prof. A. Raugalė dirbo vaikų chirurgu, vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos gydytoju, vaikų kardiologu. Pagrindinė prof. A. Raugalės mokslinio ir praktinio darbo kryptis buvo klinikinė pediatrijos farmakologija.

Prof. A. Raugalė paskelbė per 170 mokslinių darbų, tame tarpe vienas ir su bendraautoriais parašė 20 monografijų praktikos gydytojams ir 9 vadovėlius aukštųjų medicinos mokyklų studentams. Svarbiausios monografijos ir vadovėliai tai: ,,Klinikinė pediatrijos farmakologija“ (1979 m. laida,  1987 m. laida,  1997 m. laida), ,,Vaikų ligos“ (1988 m. laida), ,,Antimikrobiniai preparatai klinikinėje praktikoje“ (2001 m. laida), ,,Vaikų reanimacija ir intensyvioji terapija“ (1992 m. laida). Paskutinio ,,Vaikų ligų“ vadovėlio išleisti 5 tomai, - 2000 m.,  2003 m., 2004 m., 2005 m. ir  2007 m. Jo rengimui vadovavo prof. A. Raugalė, atskirus vadovėlio skyrius parašė Vilniaus universiteto ir Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinikų dėstytojai. 2008 m. prof. A. Raugalė išleido plačios apimties monografiją ,,Klinikinė pediatrijos farmakologija ir farmakoterapija“;  2009 m. išleistas ,,Pediatrijos vaistų žinynas ambulatorinėje praktikoje“.

1992 m. prof. A. Raugalei suteikta LR Nacionalinė premija, 1994 m. – Lietuvos Respublikos Mokslo premija.  1999 m. prof. A. Raugalei už nuopelnus Vilniaus miestui suteiktas Šv. Kristoforo apdovanojimas. 2008 m. suteiktas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas ir apdovanotas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklu.

1992-1999 m. laikotarpyje prof. A. Raugalė buvo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas. 2002 m. VU Senato sprendimu jis išrinktas VU prorektoriumi ligoninėms ir klinikoms, šiose pareigose dirbo iki 2007 m.

Profesorius habilituotas daktaras Algimantas Raugalė buvo Lietuvos vaikų kardiologų draugijos pirmininkas, žurnalo ,,Pediatrija“ vyriausiasis redaktorius, Vilniaus miesto ir krašto vyriausiasis pediatras, Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Stebėtojų tarybos pirmininkas.

               Gerbiamasis Pediatrijos Tėve, lenkiame galvą prieš Jūsų suvaldytus profesijos iššūkius, nepailstamą kovą už tiesą išsaugant pediatrijos discipliną, išdidų sugebėjimą nuveikti visus užsibrėžtus darbus ir išeiti nugalėtoju iš visų gyvenimo situacijų.

Ir Amžinoji šviesa Jums te šviečia.

Pagarbiai VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kolegos

2016 m. gegužės 31 d. pasaulis jau 27-ąjį kartą minėjo Pasaulinę dieną be tabako. Visoje Lietuvoje birželio 1d. jau 15-ąjį kartą vykdoma akcija „Gimiau nerūkanti/is".

Ta proga Vilniaus miesto klinikinę ligoninę aplankė akcijos organizatoriai - Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centras kartu su partneriu Valstybiniu psichikos sveikatos centru. Vilniaus miesto klinikinės igoninės Gimdymo skyriuose gegužės 31-ąją, dieną be tabako, gimė  2 mergaitės ir 3 berniukai. Organizatoriai pasveikino naujagimius bei jų tėvelius, įteikdami marškinėlius su užrašu „Gimiau nerūkantis/nerūkanti“ ir pirmąjį diplomą su palinkėjimais, kad jų sveiko ir laimingo gyvenimo netemdytų tabako dūmai.

Akcijos organizatoriai naujagimių tėvams tarsi už juos perduoda prašymą: „Leiskit gimti ir augti sveikiems“. Pagrindinis šios dienos tikslas yra apsaugoti dabartinę ir būsimas kartas nuo tabako vartojimo sukeliamų sveikatos, socialinių, aplinkos ir ekonominių problemų bei priverstinio kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru.

Tiek moters, tiek vyro rūkymas šeimoje gali tapti rimta kliūtimi norint susilaukti vaikų šeimoje, o tėvų rūkymas gali reikšmingai pakenkti vaiko sveikatai. Pasyvus rūkymas nėštumo metu taip pat gali tapti vaisiaus ir jau gimusio vaiko sveikatos sutrikimų priežastimi. Augdami vaikai perima tėvų elgesio modelį ir patys dažniau pradeda rūkyti.

Rūkymo sukeltos ligos kasmet nusineša apie 7000 gyvybių.

Tarptautinės slaugytojų dienos ir Tarptautinės akušerių dienos proga į šventinį minėjimą Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje atvyko visi aukščiausieji sveikatos priežiūros pareigūnai: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Juras Požela, Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas, Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius Jonas Bartlingas, Sveikatos komiteto pirmininkė, Premjero patarėja Auksė Kontrimienė, SAM ministro patarėja Dalia Guobužienė.

Padėkojusi gausiam garbingų svečių būriui už malonų dėmesį, į pilną salę slaugytojų kreipėsi Ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Raimonda Steikūnienė.

Mielosios, mielieji,

Mūsų planetos žmonės nėra išsirikiavę į vieną gretą. Jie stovi ratu susikibę rankomis. Juk toks  pasaulio piešinys. Tokia ir prasmė:  kad ir ką duodi šalia savęs esančiam, galiausiai tai sugrįžta tau pačiam. Šiandien norisi kalbėti iš širdies.  Širdies balsu į jūsų širdis.

Akušerė, slaugytoja... Kiekvienas žodis turi atskirą paaiškinimą, bet yra ir bendras – prisilietimas prie žmogaus. Tai artumas, supratimas, atjauta, pagalba...  Kiekvieną kartą.

Man ramu – Jūs, akušerės, šalia, kai gyvybė beldžiasi į šį sudėtingą pasaulį,

Jūs, naujagimių slaugytojos šalia, kai naują gyvybę reikia atiduoti į saugias mamos ar tvirtas tėčio rankas;

Jūs, vaikų slaugytojos šalia, kai šluostydamos kūdikiui ašarą kaskart regite savo vaikų vaikystę.

Man ramu, nes Jūs, priėmimo skyriuose dirbančios slaugytojos, pacientų baimę, nežinomybę keičiate į pagalbą, nusiraminimą;

Jūs, diagnostinių skyrių slaugytojos, savo širdimis sugebate pamatyti  tai, ko kiti nemato akimis;

Jūs, terapinių skyrių slaugytojos, šalia, kai reikia įveikti daugybę bėdų savo sumanumu, išmintimi ir itin švelniomis rankomis;

Jūs, chirurginių skyrių slaugytojos šalia, kai be žodžių reikia suprasti skausmą ir rasti žodį, kuris gali jį malšinti;

Jūs, fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojos, tiesiate pagalbos ranką grąžinant sveikatą;

Jūs, operacinių slaugytojos šalia, kai tik  akimis gali pacientui suteikti viltį;

Jūs, intensyviosios terapijos slaugytojos, šalia, kai tirpsta riba tarp  yra ir buvo...

Jūs esate šalia. Tai ir yra profesijos prasmė.

Sveikinu. Dėkoju Jums. Būkite orios ir šypsokitės.  Kad ir kas benutiktų. Ir  kad vieni kitiems galėtume pasakyti:

 jei šiandien tu neturi šypsenos, aš padovanosiu tau vieną savo. Juk ką duodi kitam, tai sugrįžta tau.

Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, kaip steigėjo atstovas, nuoširdžiai dėkojo slaugytojoms už darbą, linkėjo „geriausios kloties, kuo mažiau sunkių akimirkų, mažiau netikėtumų jūsų darbe ir kuo greičiau viso to, ką, matau, rengiasi pažadėti ministras! Sveikinu.“

Ir Sveikatos apsaugos Ministras Juras Požela, atsakydamas į vicemero provokaciją, maloniai pažadėjo: „Nuoširdžiai sakau jums ačiū už jūsų kasdien dirbamus darbus, reiškiu gilią pagarbą ir galiu pasakyti jums pirmiems – rytoj rytą konferencijoje su ministru Pirmininku pranešime žinią, kad jau priimtas ministro sprendimas perskirstyti valstybės rezervo lėšas. Mes didinsime įkainį sveikatos priežiūros įstaigoms ir to pasekoje kils atlyginimai gydytojams ir slaugytojoms. Tai nedidelis kilimas, maždaug 7 procentai, bet jis bus, ir mes jį galime užtikrinti. Su tuo ir sveikinu.“

Ministras įteikė LR Sveikatos apsaugos ministro Padėkos raštus 2-o Gimdymo skyriaus vyresniajai akušerei Marijai Piurko, Dienos chirurgijos skyriaus vyresniajai administratorei Helenai Linkevič, Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus slaugytojai Marinei Caturovai, Antakalnio filialo Kardiologijos skyriaus intensyvaus stebėjimo ir reanimacijos poskyrio slaugytojai Danutei Kauzonienei.

Ministro Pirmininko patarėja, Savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininkė Auksė Kontrimienė – vienintelė moteris garbioje vyrų politikų kompanijoje, patikino: „Mielosios, kai vyrai politikai sako, kad supranta jūsų darbą, nelabai tikėkite. Tik moteris, kuri pagimdė vaikus gali suvokti, kokia didžiulė reikšmė yra akušerės. Mano trečias vaikas gimė šitoje ligoninėje.  Aš neprisimneu tos akušerės pavardės, bet prisimenu jos akis ir visada būsiu joms dėkinga. Dėkinga pirmiausia toms akušerėms, kurios priėmė mano vaikus ir visoms kitoms, ir visoms slaugytojoms. Būkite pagerbtos ne tik šiandien. Sėkmės.“

Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius Jonas Bartlingas prisiminė buvęs rezidentu Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje:  „Lenkiu galvą prieš jus visas. Man labai malonu čia šiandien stovėti, nes užaugau šiame kolektyve, čia atlikau rezidentūrą, buvau jūsų išauklėtas, išmokintas. Šiandien esu toks, kaip dabar su jūsų pagalba. Noriu palinkėti, kad pacientai visada rastų jums šypsenų ir džiaugsmo ir dovanotų tai jums. Nes jūs, kiek atsimenu, pacientams to niekada negailėdavote.“

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Dalia Guobužienė viltingai linkėjo:  „Nuoširdžiausiai sveikinu jus ir tikiuosi, jog išauš tokia diena, kai grįšite namo ir pasakysite „Didžiuojuosi, kad esu slaugytoja“. Geros jums kloties!”

Ligoninės Direktorius dr. Narimantas Markevičius padėkojo svečiams, kurie pagerbė mūsų slaugytojas čia atvykdami, ir už gerą žinią, pirmiesiems praneštą -  „džiaugiamės, kad gerų pokyčių judėjimas į priekį yra, o darbui mes pasiruošę. Dar kartą sveikindamas slaugytojas jų profesinės šventės proga, norėčiau pabrėžti  šitos specialybės reikšmę. Jūs esate pirmosios, kurios pamatote pacientą. Jūs esate paskutinis žmogus, kurį gal būt mato išeinantis.  Jūs visą gyvenimą šalia sergančiojo. Tai sunkus, įtemptas, reikalaujantis daug psichologinių, moralinių jėgų darbas. Tikrai labai gerbiame jus ir vertiname. Kaip chirurgas noriu pasakyti, kad be komandinio darbo su slaugytoja paciento pasveikimas ir jo tolimesnis gyvenimas būtų sudėtingas. Nesumenkindamas gydytojo specialybės ir jo reikšmės, tą galiu tvirtinti vienareikšmiškai. Mes atliekame darbą, skubame prie kito paciento, o likusį ilgą slaugymo, sveikimo, atsistatymo laiką šalia paciento būnate jūs. Jums tai kainuoja daug jėgų. Labai ačiū jums už tai. Dėkoju jums visų chirurgų, terapeutų, akušerių ginekologų, visų gydytojų vardu. Noriu palinkėti visoms, visiems daug  sveikatos, pasisekimo jūsų darbuose, laimės ir sutarimo šeimose. Ačiū.“

Šiluma žodžiuose ir padėkojimuose tęsėsi dar visą popietę muzikos ir poezijos spektaklyje „Dar penkios minutės nakties...“, kurį Vilniaus miesto klinikinės ligoninės slaugytojoms padovanojo aktoriai Agnė Arbačiauskienė (violončelė) ir Giedrius Arbačiauskas (gitara).   

Mielosios, gerosios slaugytojos, slaugytojai ir akušerės!

Kartą sustabdė mane koridoriuje viena pacientė ir sako: „Labai noriu, kad žinotumėt, direktoriau, kad jūsų ligoninės slaugytojos - tobulos tarsi angelai. Atrodo, pilna ligoninė gydytojų, o mes, pacientai, pirmiausia ateinam priglausti savo galvos prie slaugytojų supratimo, girdėjimo, žvilgsnio, atidumo, prie jų sielos inteligentiškumo. Nes skausmas – nemąsto, jis – jaučia, todėl niekada neklysta pasirinkdamas prie ko prisiglausti.“

Ačiū Jums už Jūsų nelengvą, daug ištvermės, ir gebėjimų reikalaujantį darbą. Ačiū už nuoširdumą ir kantrybę.

Nuoširdžiai sveikinu Jus Tarptautinės slaugytojų dienos proga.

Slaugytojo profesija iš žmogaus reikalauja ne tik žinių, bet ir begalinio pasiaukojimo. Šiuolaikinis naujų technologijų, darbo metodų diegimo tempas reikalauja nuolat mokytis, atsinaujinti, prisitaikyti. Linkiu šiame nelengvame etape ir toliau dirbti savo darbą kūrybiškai, užtikrintai, drąsiai.

Jūs mokate jį dirbti tobulai, kaip sakė minėta pacientė ir kaip rodo daugybė padėkų atsiliepimų žurnaluose bei internete.

Stiprios Jums sveikatos ir laimės asmeniniame gyvenime!

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius dr. Narimantas Markevičius

Vilniaus LIONS moterų klubas Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų ligų klinikai padovanojo dvi sienines diagnostines stoteles. Tvirtinama prie sienos, ji susideda iš atskirų įrangos dalių, kuriomis bus galima pamatuoti vaikui temperatūrą nuotoliniu būdu, apžiūrėti ausytes, nesukeliant skausmo reflekso, apžiūrėti gerklytę, nekišant medinio pagaliuko, pamatuoti kraujospūdį. Kaip dėkodama sakė Vaikų ligų klinikos vadovė doc. Odeta Kinčinienė, „kas dirba su vaikais, žino, kad pamatuoti vaikui kraujospūdį yra išbandymas tiek vaikui, tiek daktarui, o stotelės įranga įgalina tai padaryti lengvai, vos prilietus. Ausyčių patologija ypač dažna, ir ne visada šalia yra LOR gydytojas, ypatingai, kai vaikučiai atvežami vakare, o su stotelės įranga tai galės atlikti kiekvienas gydytojas greitai, lengvai ir tiksliai, tik priglaudus prie ausytės „varnelę“. Didelis ačiū jums už ilgalaikį malonų bendradarbiavimą ir kasdien labai reikalingą aparatūrą.“

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius dr. Narimantas Markevičius nuoširdžiai dėkojo už labai reikalingą ir savalaikę paramą. „Esame etape, kai ligoninė kyla į viršų. Netrukus prasidės naujo operacinių korpuso statyba, savivaldybės pagalba gauname naują litotriptorių, netrukus pradėsime dirbti su nauju aukščiausios technologijos angiografu – taigi, nauja aparatūra, naujos technologijos, tikrai judam į priekį ir labai džiaugiamės, kad ir jūs šiame kelyje  mums padedate. Viso ligoninės kolektyvo vardu dėkoju už dovaną ir jūsų pagalbą.  Mes savo ruožtu stengsimės, kad visi mažieji pacientai taip pat liktų patenkinti naujomis technologijomis, kurios nesukelia baimės ir skausmo. Nuoširdžiai dėkoju visam Vilniaus LIONS moterų klubui, jo prezidentei Anai Treščinai, visoms klubo narėms, visiems žmonėms ir lėšų aukotojams už išklausymą, girdėjimą ir supratimą, padedant vaikams sveikti ir augti sveikesniems. Didžiuojamės tuo, kad mus remiate.“

Vilniaus LIONS moterų klubo prezidentė Ana Treščina  pasidžiaugė, kad „labai smagu tą daryti. Ir kai darėme renginį, rinkome pinigus, visi žmonės, kurie aukojo, taip pat sudėjo į šią dovaną visą savo širdį. Tai ne tik mes. Smagu, kad bendruomenė taip pat dirba kartu tam, kad visiems mums būtų geriau gyventi. O mums garbė dovanoti jums tokį reikalingą prietaisą.“

Vilniaus LIONS moterų klubo veikla – nuolatinė parama bendruomenei, organizacijoms,  atskiroms šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus, vaikų globos namams.  Klubas yra ilgametis tarptautinės Kalėdų labdaros mugės strateginis partneris. Per mugę su klubo narėmis galima pabendrauti stende „Angel Boutique“. Kasmet šiai mugei renkama, gaminama ir prašoma aukoti angelus bei kalėdines dovanas. Visos surinktos lėšos patenka į bendrą mugės fondą ir atitenka bendrai parinktiems paramos gavėjams. Nuo 2015 m. rudens pagalbą šiam centrui pradėjo teikti ir klubo partneris Italijos Copertino Solento LIONS klubas.

Pasveikinti medikų Medicinos darbuotojų dienos proga į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę atvyko garbūs svečiai - Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Gintautas Paluckas ir Sveikatos komiteto pirmininkė, Premjero patarėja Auksė Kontrimienė.

„Kaskart pas Jus atvykęs atrandu ką nors naujo. Šiandien ne tik muzikantai, bet ir paveikslai scenoje. Taigi, šventę švęsti mokate, bet ir darbus dirbti - taip pat. Didžiausias jūsų darbo įvertinimas yra pacientas, kuris palieka jūsų įstaigą laimingas. Tokių pacientų jums ir linkiu, - sakė vicemeras. – Šiandien jūsų ligoninė išgyvena didelės apimties permainas. Jos yra reikalingos, būtinos, ir aš džiaugiuosi, kad įstaigos vadovybei užtenka valios ir argumentų jas įnešti į veiklą. Bendradarbiavimas vyksta ir tai duos vaisių. Per ateinančius porą metų ligoninė visomis prasmėmis kils tik į viršų ir aš, kaip atsakingas asmuo už sveikatos paslaugų organizavimą Vilniuje, esu dėl to laimingas ir tvirtai tikiu, kad pavyks viską įgyvendinti“.

Sveikatos komiteto pirmininkė A. Kontrimienė sakė: „Linkiu kasdien, nesibaigiančioje nelengvoje kasdienybėje pacientų dėkingumo ir meilės. Ir asmeninės laimės šeimoje, kad būtumėt visi sveiki, su šypsena ir pavasarišku džiaugsmu širdyje“.

Su nuoširdžiu dėkingumu visiems medicinos darbuotojams architektė, dizainerė, Rytų tapybos mokytoja, Meno galerijos „Bambuko sodai“ vadovė Elena Voverienė šventės proga ligoninei padovanojo 43 paveikslų kolekciją „Žydėjimas. Neskubėk...“ „Jūs valdote pačius brangiausius ir atsakingiausius instrumentus – savo rankas ir širdis, ir protą, nuo kurių priklauso žmonių gyvybės.  Menininkai gali šiek tiek prie to prisidėti savo darbeliais, padedant jums atlikti tokį sunkų, atsakingą darbą. Tie paveikslai - tai tebus langelis į gamtą Jūsų darbe. Taip pat norėčiau padėkoti šitai ligoninei už savo gydymą, vyro, savo vaikų, kurie  čia ir gimė. Labai ačiū, kad priimate šitą dovaną.“

Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos Pučiamųjų ir mušamųjų katedros klarnetininkų kvartetas  Edvinas Beniulis, Ignas Daniulis, Jonas Morkūnas ir Domas Zaborskis, dėstytojo doc. Juliaus Černiaus klasė, pilnutėlei susirinkusių ligoninės darbuotojų salei padovanojo Astor Piazzollo „Tango istoriją“.

Šventės, gaila, trunka neilgai. Muzika nutilo, ir vėl visi išskubėjo prie darbų, į palatas, pas laukiančius ir tikinčius juo, tuo vieninteliu Daktaru, pacientus. Stiprybės, kantrybės, sveikatos ir  sėkmės profesionalioj karjeroj, gerbiamieji medikai!

Gerbiamieji kolegos,

Sveikindamas Jus su profesine švente, tikiu ir linkiu, kad  jokios pertvarkos nepakeistų  Jūsų skirties – gydyti, gelbėti, suprasti.

 Atsakomybė yra didelis dalykas, kurį ne kiekvienas ištveria ir supranta; ir tik tuos, kurie ją ištveria, laikas paverčia deimantais, rašė Kantas. Ir nors šiandien ne viskas yra gerai medicinoje, likime ištikimi savo principams.

Tegul atsakingumas už kiekvieną savo profesijos ir gyvenimo veiksmą, gydymo metodiką išlieka aštrioji Jūsų deimanto briauna.

VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius

dr. Narimantas Markevičius

Balandžio 7-oji minima, kaip Pasaulinė sveikatos diena. Šių metų Sveikatos dienos tema – diabetas. Visi tarsi žinome šį žodį, pažįstame sergančių šia liga, žinome diagnozės pavadinimą. Diabetas – tai autoimuninė liga, kasos uždegimas. Bet ar žinote, kad diabetas gali būti I ir II tipo? Ir tai reiškia, kad ta pati liga gali turėti visiškai priešingas indikacijas. I tipo cukrinis diabetą dažniausia lemia paveldimumas ir jį gali sukelti virusinė infekcija. I tipo diabeto atveju kasa negamina insulino. Organizme sukeliamas visiškas insulino badas, vystosi ketoacidozė ir laiku šio bado nenumalšinus insulino injekcijomis, žmogus miršta. Sergant II tipo diabetu kasa insulino gamina per daug. II tipo diabetu dažniausiai serga žmonės, turintys antsvorio problemų. O antsvoris jau tampa globaline mūsų visų gero, sotaus, saldaus, patogaus gyvenimo problema. Dėl persivalgymo padidėja insulino koncentracija bei pažeidžiami insulino receptoriai. Vaizdžiai tariant, teka saldus, cukruotas  kraujas. Ląstelė priversta nuolat valytis ir kovoti prieš nuodą. Ji ginasi, todėl irsta, kol galop inkstų kraujagyslės visiškai suardomos, o inkstas miršta. Jis nebeatlieka savo funkcijos – pašalinti nereikalingus skysčius ir išvalyti toksines medžiagas iš organizmo. Žmogui lieka viena išeitis - hemodializės procedūros, t.y. du-tris kartus per savaitę 4-5 valandoms būti prijungtam prie aparato. Ir laukti, kol kas nors padovanos inkstą. "Diabetas - dažniausia priežastis, dėl kurios žmonėms prireikia dirbtinio inksto", - teigia Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Nefrologijos skyriaus vedėja Elita Gruodytė. 

Bendras diabeto paplitimas šalyje yra 9,7%, o tokių diabeto rizikos veiksnių kaip viršsvoris, nutukimas ir fizinis neaktyvumas, atitinkamai 62,8%, 27,5% ir 20,2%.

Antra pagal dažnumą priežastis, kai nebeįmanoma apseiti be hemodializės - padidėjusio kraujospūdžio liga, arba hipertenzija. Negydant jos ar tai darant blogai, ši liga taip pat pažeidžia inkstus. Jų ląstelės glomerulai žūsta, o tai irgi baigiasi hemodialize.
Šių procedūrų prireikia ir dėl ligų, kurių priežastis slypi pačiose inksto ląstelėse. Glomerulonefritas - imuninis inkstų uždegimas gydomas labai sunkiai, tai daryti gali tekti visą gyvenimą. Tačiau dalies pacientų inkstų funkcija blogėja tiek, kad prireikia hemodializės.

Kaip pataria gydytoja nefrologė E. Gruodytė, sergant diabetu ir norint išvengti inkstų ligos, svarbu nuolat tartis su gydytoju, nepamiršti judėti, sportuoti, nuolat tikrinti gliukozės kiekį, kraujo spaudimą, sveikai maitintis, nerūkyti, - rūkymas ypač blogina kraujo tekėjimą į inkstus. Nederėtų piktnaudžiauti vaistais. Kartais pacientai, varginami migrenos, lėtinių sąnarių ar raumenų skausmų, skausmo malšinamuosius vartoja savo nuožiūra, o jie gali daryti šalutinį poveikį inkstams, perspėja gydytoja. Jei sergama hipertenzija, pagrindinė taisyklė - stengtis gerai reguliuoti kraujo spaudimą. Pasiekti tikslinį spaudimą (130 ir 80 mmHg) dažnai yra sudėtinga, todėl svarbu tartis su gydytoju ir stebėti inkstų funkciją. Jei pacientas turi įgimtų inkstų ligų, jo prašoma laikytis dietos, valgyti mažiau baltyminio maisto, gerti pakankamai skysčių. 

Inkstų ligos dažniausiai progresuoja lėtai. Tai gali trukti ir 5-15 metų, o simptomų nebus jokių. Jei pacientas serga cukriniu diabetu, jis nė nepajus, kada prisidėjo ir diabetinė nefropatija."Pas šeimos gydytoją atėjęs pacientas žino, kad greičiausiai jam tirs gliukozės kiekį kraujyje. Tada jis žinos, ar neserga cukriniu diabetu. Bus tikrinamas ir cholesterolio kiekis. Žmogui taps aišku, ar jo riebalų apykaita sutrikusi, ar normali. Nefrologų svajonė, kad pas šeimos gydytoją pasitikrinti atėjęs pacientas atliktų ir šlapimo bei kreatinino tyrimą. Šlapimo tyrimas parodo, ar inkstai yra pažeisti, o kreatinino tyrimas - kiek procentų jie dirba. Kada reikėtų atlikti kreatinino tyrimą? Kai pacientas turi padidėjusį kraujo spaudimą ir ypač - jei tai trunka ilgai - 5-15 metų. Visada turime savęs paklausti - kodėl kraujo spaudimas yra padidėjęs? Jei yra hipertenzija, ar ji nepakenkė inkstams? Kraujospūdžio padidėjimas gali rastis ir dėl inkstų ligos, pavyzdžiui, glomuronefrito. Jei paciento šeimoje vienas iš tėvų jau sirgo inkstų liga, taip pat būtina išsitirti šlapimą", - pataria gydytoja nefrologė Elita Gruodytė.

Rūpinkitės savimi ir savo sveikata ne vien tada, kai prispaudžia liga ir patenkate pas gydytoją. Prisiminkite laikas nuo laiko pasikonsultuoti su gydytoju, kuris patars, kokius profilaktinius tyrimus reikėtų atlikti. Užkirsti kelią ligai lengviau laiku ją pastebėjus, nei išgydyti ją jau įpusėjus. Pasaulinės sveikatos dienos proga linkime Jums stipriausios sveikatos ir giedrios pavasario nuotaikos.