Onkologinių ligonių operacijos gali būti atliekamos ir įprastose ligoninėse. Tačiau atvejai, kai chirurgo darbui pakanka mažulyčių pjūviukų, tikrai nedažni.

Vilniaus miesto universitetinės ligoninės (VMUL) Ginekologijos skyriaus vedėjas, medicinos mokslų daktaras Gediminas Mečėjus prieš keletą savaičių tausojančiu - laporoskopiniu - būdu operavo moterį, kuriai buvo diagnozuotas gimdos kūno vėžys. Tokios operacijos, kai sveikatai kenkiantys dariniai pašalinami pro nedidelius – centimetro, kito - pjūviukus, nėra pasaulinė naujiena, bet vis dar retos ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje ar JAV. Jos atliekamos tik geriausiose klinikose. Medikai, besiimantys tokių operacijų, privalo turėti specialių įgūdžių, patirties. Laporoskopinės operacijas G.Mečėjus palygino su valgymu lazdelėmis: operuojant šalintiną darinį reikia pačiupti specialiu manipuliatoriumi. 

Dažnas, ypač vyresnės kartos chirurgas nemato reikalo daug čiupinėtis, renkasi įprastas - atviras operacijas, kai prapjaunama pilvo siena. Esą taip paprasčiau ir greičiau. G.Mečėjaus teigimu, laporoskopinės operacijos pirmiausia naudingos pacientui, nes operuojamas tik organas - taikinys. Tada žmogus greičiau grįžta į pilnavertį gyvenimą. 

Chirurgo pacientė - 55 metų moteris, praėjus vos keturioms dienoms po operacijos, buvo išleista namo. Po savaitės kitos galbūt ji jau sukiosis darbe. Po atvirų operacijų gyjama ilgiau.

KARŠTĄ VASAROS DIENĄ TROŠKULĮ GERIAUSIA MALŠINTI VANDENIU

Karštomis vasaros dienomis, daug judant ir geriant mažai vandens, organizme susikaupia šilumos perteklius. Šilumos smūgis ištinka tuomet, kai kūnas prakaituodamas nepajėgia išgarinti šilumos. Tai pavojinga būklė, kurią sukelia ilgas buvimas karštyje, ypač sportuojant. Ištikus šilumos smūgiui kūno temperatūra gali pakilti iki 40 laipsnių karščio. Gali pasireikšti tokie simptomai: stiprus galvos skausmas ir svaigimas, paraudusi ir karščiuojanti oda, pykinimas, kartais net su viduriavimu, nepasotinamas troškulys, nepaaiškinamas nerimas, sutrikusi orientacija, mieguistumas, vangumas, dažnas, stiprus pulsas, netvirta eisena.

Jeigu jus troškina, vadinasi, normaliam organizmo funkcionavimui jau trūksta skysčių. Sunerimti reikėtų pasireiškus kai kuriems ankstyviems dehidratacijos simptomams, kurie liudija sutrikusį vandens balansą. Tai gali būti silpnumas ir galvos svaigimas, dingęs apetitas, paraudusi oda, deginimas skrandžio srityje, džiūvanti burna, sausas kosulys, karščio netoleravimas, tamsus stipraus kvapo šlapimas. Tada žmogų gali ištikti šilumos arba saulės smūgis.

Norint išvengti šilumos ir saulės smūgių troškulį geriau malšinti ne vienos, o skirtingų rūšių gėrimais – taip organizmas gauna daugiau ir įvairesnių mineralinių medžiagų bei mikroelementų. Tai ypač svarbu karštą vasaros dieną, kai gausiau prakaituojama ir organizmas netenka daug vandens. Geriausiai troškulį malšinti vandeniu.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, enterohemoraginės E. coli sukeltų susirgimų, susijusių su Vokietijos protrūkiu, Lietuvoje iki šiol neužregistruota. Tačiau visuomenė raginama ypač atidžiai laikytis maisto ruošimo ir rankų higienos taisyklių,  o pasireiškus kraujingos diarėjos (viduriavimo) simptomams, neatidėliotinai kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

E. coli – tai bakterija, kuri įprastai randama žmonių ir gyvūnų žarnyne ir yra normalios žarnyno mikrofloros sudėtinė dalis. Tačiau kai kurios E.coli padermės gali gaminti toksiną, ir yra vadinamos enterohemoraginėmis E.coli (EHEC) arba šiga toksiną / verotoksiną gaminančiomis E.coli (STEC; VTEC). Toksinas sukelia viduriavimus su krauju, kai kuriais atvejais - ūmų inkstų pakenkimą.

Enterohemoragine E. coli (EHEC) galima užsikrėsti vartojant užkrėstą maistą ar po kontakto su gyvūnais. Tolesnis plitimas nuo žmogaus žmogui galimas tarp artimą sąlytį turinčių asmenų (šeima, vaikų ugdymo įstaiga ir pan.). Ankstesnių infekcijos protrūkių metu infekcijos perdavimo veiksniai buvo įvairūs maisto produktai: nepakankamai termiškai apdorota jautiena ir kita mėsa, nepasterizuotas pienas, šviežios daržovės (agurkai, špinatai, salotos), nepasterizuotos obuolių sultys, sūris.

„Lietuvos žinios“, 2011 balandžio 26

Ketvirtą dešimtmetį akušeriu-ginekologu dirbančiam Ričardui Daunoravičiui gimdymo procesas gražus kaip besikeičiantys metų laikai. 

Vilniaus miesto universitetinės ligoninės (VMUL) gydytojas jau seniai užsitarnavo didelį turtą - pacienčių pasitikėjimą. Šio mediko pagalbos vėliau ieško ir jų dukros. R.Daunoravičius neskaičiavo, kiek vaikų padėjo išvysti pasaulį, - gal ir nemažas miestas susidarytų. Lengvi atvejai iš atminties išblunka greičiau, sudėtingesni įstringa ilgam. "Iš jų mokaisi ir darai išvadas. Kitąkart tokių situacijų nepasikartoja, nes priimami teisingesni sprendimai", - sako R.Daunoravičius, už savo darbą neseniai įvertintas Vilniaus mero padėka. 

- Ar per tiek darbo metų išliko naujumo jausmas, gimus kūdikiui? O gal jau seniai viskas tapo rutina? 

- Gal ir būna akimirkų, kai atrodo, jog kartojasi tas pats ir tas pats. Bet iš tiesų kiekvieno gimimo istorija skirtinga, kiekviena gimdyvė nepakartojama. Gimdymas - tai tarsi meno kūrinys, teatre vaidinama pjesė, kurioje yra savi veikėjai ir savas veiksmas. Čia liejasi daugybė emocijų, kartais ir skausmingų, dėliojasi svarbūs įvykiai ir, kaip pasakose, visa tai baigiasi džiaugsminga pabaiga. Juk moteris nedažnai tampa tokio vyksmo dalyve, kokius vieną du kartus. Šiais laikais Lietuvoje labai reta šeima turi visą "futbolo komandą" vaikelių. Tokiu atveju gal ir gydytojui gimdymo įvykiai taptų banalesni. Kita vertus, šiandien medikai nebegali dirbti konvejerio principu - taip prarandamas atidumas pacientui, nuvertinama jo individualybė. Nepasitvirtino vienu metu vyravęs požiūris viską atlikti kuo mažesnėmis sąnaudomis ir išgydyti kuo daugiau pacientų. Dabar jo nebesilaikoma. Ypač tai netinka akušerijai. 

Pasaulinę sveikatos dieną tradiciškai pagerbti labiausiai pasižymėję sostinės medicinos darbuotojai ir sveikatos įstaigų vadovai. Iškilmingame minėjime Vilniaus rotušėje meras Raimundas Alekna geriausiems medikams įteikė „Auksinės mediko širdies“ apdovanojimus ir Mero padėkos raštus.

Už pasiekimus profesijos srityje, nuoširdų atsidavimą darbui, nepriekaištingą paslaugų teikimą pacientui Vilniaus mero Padėkos raštai buvo įteikti Vilniaus miesto universitetinės ligoninės 2-ojo gimdymo skyriaus vedėjui gydytojui akušeriui ginekologui Ričardui Daunoravičiui ir Angiochirurgijos anesteziologijos reanimacijos skyriaus anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai Marijai Gelažauskienei.

„Respublika“, 2011 kovo 6 d.

Regis, ne taip seniai Lietuvą apskriejo žinia, kad vilniečių Kristinos ir Ričardo Gancevskių šeima susilaukė keturių vaikučių: trijų berniukų ir vienos mergytės. Danieliui, Robertui, Augustinui ir Evelinai rytoj sukaks 10 metų. Pirmasis sūnus, beje, pavadintas ketvertukui padėjusios išvysti pasaulį gydytojos Danutės Lištvanienės garbei. Kaip gyvena šiandien ši didelė šeima? Ar ji laiminga? Už visus atsakė mama: “Taip. Mes laimingi... O tą laimę ir meilę mūsų namuose reikia padauginti iš keturių”.

Šiandieną medicina ir gydymas nebeįsivaizduojamas be antibiotikų. Tačiau atsiradęs vadinamas antimikrobinis atsparumas padaro vaistus neefektyvius. Atsparumas antimikrobiniams vaistams grėsmingai didėja, o vaistų efektyvumas gydant infekcines ligas mažėja.

Radiacinės saugos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad šiuo metu grėsmės Lietuvos gyventojų apšvitai ir sveikatai dėl įvykių Japonijos Fukushima Daiichi atominėje elektrinėje Japonijoje nėra. Gyventojai, grįžę iš Japonijos ir norintys įsitikinti, ar ten būdami nepatyrė apšvitos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės, gali kreiptis į Radiacinės saugos centro specialistus, kurie atliks galimai gautos apšvitos įvertinimą. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija Lietuvos gyventojams nerekomenduoja vykti į tam tikras Japonijos sritis.

Branduolinė padėtis Japonijoje. Dažniausiai užduodami klausimai (parengta pagal PSO medžiagą):

http://www.sam.lt/go.php/lit/Radiacine_sauga_/1211