Europos piliečiai, nesvarbu, kur jie gyvena, turi teisę rinktis, kurioje Europos Sąjungos šalyje gydytis ir gauti išlaidų kompensaciją. Ši teisė įtvirtinta visoje ES 2013 m. spalio 25 d. įsigaliojusioje Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyvoje. Bet kurios šalies pacientas visą informaciją gali gauti įsteigtuose nacionaliniuose kontaktiniuose centruose arba iš sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų. Lietuvoje įsteigtas Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionalinis kontaktinis centras pradėjo savo veiklą ir pristato savo interneto svetainę http://www.lncp.lt/lt

Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė lietuvių mirties priežastis. Žmogaus kraujagyslės – tarsi organizmo veidrodis, kuriame atsispindi jo gyvenimo klaidos. „Žmogaus arterijos dažniausiai susiaurėja arba užanka rūkantiems ir sergantiems cukriniu diabetu“ – sako Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojas angiochirurgas profesorius habil. dr. Vytautas Jonas TRIPONIS.

Ko verta frazė „Sveikata – brangiausias žmogaus turtas“? Kai žiūri į kraujagyslių chirurgijos skyriuose besigydančius ligonius – dar nesenus, tvirtai atrodančius vyrus rateliuose, ima graužti abejonės: „Ar tikrai visi žmonės suvokia, kokia dovana – gyvenimas? Ar žmogus turi teisę elgtis su savo sveikata ir gyvenimu savo nuožiūra, jo beatodairiškai netausoti, pasiduoti abejotiniems malonumams, griaunantiems sveikatos pamatus, o paskui gviežtis aukščiausio lygio medicinos paslaugų? Ar pagrįstos jo pretenzijos į visuomenės solidarumą bei įsitikinimai, jog gydytojai privalo gydyti, gelbėti ir sugrąžinti veltui iššvaistytas jėgas? Juk tiesa ta, kad nemaža dalis tų žmonių nedirba ir nesistengia, gyvena iš pašalpų...“

VMKL Akušerijos ir ginekologijos klinikos amfiteatrinėje auditorijoje įvyko mokslinė-praktinė konferencija „Nėštumas – fiziologinis procesas, jo ypatumai“, kurią organizavo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinika.

Pranešimus skaitė: VMKL Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas R. Daunoravičius - „Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerinės pagalbos teikimo ateities vizijos“; doc. dr. V.Ožeraitienė, VU – „Kai kurie nėščiųjų mitybos klausimai“; gydytojas akušeris ginekologas S. Hamoudeh, VMKL – „Fiziologiniai hemoglobino pokyčiai ir mažakraujystė nėštumo metu“; profesorius A. Raugalė, VU – „Vaistai nėštumo metu“; gydytoja akušerė ginekologė E. Baužytė, gydytoja akušerė ginekologė V. Navickienė, VMKL – „Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas nėštumo metu – stebėjimas ar gydymas?“; gydytojas akušeris ginekologas dr. G. Mečėjus, VMKL – „Išorinis vaisiaus apgręžimas – avantiūra ar moksliškai pagrįstas veiksmas?“.

Daugiau nuotraukų

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje veikianti „NĖŠČIŲJŲ MOKYKLĖLĖ“ plečia temų ratą. Šalia paskaitų apie gimdymą bei mokymų apie naujagimio priežiūrą mokyklėlėje bus nagrinėjamos psichologinės bei imunologinės temos.

Statistika rodo, jog 9 procentai moterų nėštumo metu patiria depresiją, o pogimdyminė depresija ištinka apie 10-15 procentų gimdyvių. Šia liga gali susirgti bet kuri neseniai pagimdžiusi moteris, tačiau tai nereiškia, kad ji yra blogesnė mama ar prasčiau pasiruošusi motinystei. Depresija - tai liga, ir moteris niekuo dėta, kad susirgo. Moteriai būtina pagalba, nes ji pati negali įveikti pokyčių, kuriuos organizme sukelia hormonų kaita. Priežasčių, įtakojančių depresijos vystymąsi, yra ir daugiau, todėl žinant jas, galima sumažinti riziką susirgti šia liga.

Vilniuje vyko tarptautinis kongresas „World laserology congress“, kuriame buvo aptariama medicininių lazerių technologijų ir taikymo pažanga pasaulio mastu. Šios medicinos krypties pradininkai, federacijų ir asociacijų vadovai iš Azijos, Amerikos, Europos, pasaulinio lygio specialistai iš JAV, Švedijos, Taivanio, Japonijos skaitė pranešimus ir vedė gydytojų mokymus bei tobulinimo kursus biomedicinos technologams, slaugytojams, gydytojams. Prieš kongresą vyko Pasaulio lazerinės medicinos ir chirurgijos draugijų Federacijos (WFSLMS) asamblėja, kurioje susitikimuose dalyvavo Europos, Azijos, Amerikos draugijų prezidentai ir valdybų nariai.
Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje buvo vedami Lazerinės saugos kursai (lazerių fizika, lazeriniai medicininiai prietaisai), skirti studentams medikams, chirurgijos ir fizikos, biofizikos studentams, medicininių prietaisų inžinieriams. Kursų vadovas – fizikas profesorius J. Spigulis. Parodomąją operaciją - endolazerinę flebektomiją - ligoninės Dienos chirurgijos skyriuje atliko gydytojas angiochirurgas dr. Saulius Sudikas.

Vilniaus miesto klinikinė ligoninė šiandien teikia plataus spektro pirmines, antrines ir tretines ambulatorines bei stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas: akušerijos ir ginekologijos, kraujagyslių chirurgijos, nefrologijos, vaikų ligų, reanimatologijos ir intensyviosios terapijos, kardiologijos, neonatologijos, kt. Apie kiekvieną iš šių sričių galima pateikti daug žinių, tačiau pačios geriausios iš jų - pasveikę pacientai bei nuoširdžios ir itin gausios jų padėkos.

„Didžiausia pažanga reiktų laikyti tai, kad šiandien gebame gydyti gerokai daugiau ir gerokai sudėtingesnių problemų turinčius ligonius. Mūsų veikla ir technologijos tiek ištobulėjo, kad sėkmingai gydome pacientus, kurie vadinti itin rizikingais ir kuriems anksčiau negalėjome padėti. Prieš 30 metų operuojamųjų ligonių amžiaus vidurkis buvęs apie 60-62 metai, šiandien išaugo iki 69-erių. Sėkmingai operuojame ir devyniasdešimtmečius, taikydami labai racionalius, gerai toleruojamus chirurgijos būdus. Didelę dalį operacijų, kurios žmogui buvo labai sunkios, pakeitėme neoperaciniu gydymu. Tai nauja sritis – endovaskulinė chirurgija. Reikia pripažinti, kad šiandien turime gerokai tobulesnę diagnostiką, tačiau klinikoje dirbantys itin patyrę, kruopštūs specialistai yra ne mažiau svarbus faktas. Tuo galime džiaugtis ir didžiuotis“, - sako ligoninės direktorius Henrikas Ulevičius.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, 1-ame gimdymo skyriuje dirba gydytojas akušeris ginekologas Samer Hamoudeh. Daug metų Lietuvoje gyvenančio ir lietuviškai puikiai kalbančio gydytojo tautybę išduoda tik arabiški veido bruožai ir, ko gera, kitoks bendravimo būdas.

Lietuvos moterys internetiniuose forumuose šiam gydytojui negaili liaupsių: nuoširdus, taktiškas, moka nuraminti, sukurti saugumo atmosferą. O kaip jis pats jaučiasi ir kodėl gyvena Lietuvoje? „Nors esu Jordanijos pilietis, gimiau ir augau Kuveite, kur tuo metu dirbo mano tėvai. 1988 m. išvykau į Peterburgą (tuometinį Leningradą) mokytis medicinos inžinerijos, tačiau ši specialybė neprilipo, todėl po studijų baigimo grįžau pas tėvus ir pasakiau, kad noriu toliau studijuoti mediciną, - pasakoja gydytojas akušeris ginekologas Samer Hamoudeh.

Artėjant Pasaulinei kraujo donorų dienai – birželio 14-ajai Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (VMKL) Nacionalinio kraujo centro iniciatyva buvo surengta kraujo donorystės akcija.  

Kasdien Lietuvoje reikia kraują perpilti 100 – 120 žmonių, o vasaros metu ypatingai jaučiamas kraujo stygius. Šiemet ši problema pasidarė dar ryškesnė, kadangi buvo sustabdyta Kauno kraujo centro veikla. Nacionalinis kraujo centras krauju aprūpina praktiškai visas Lietuvos ligonines. Kad išgelbėtum žmogaus gyvybę  dažnai vieno kraujo (eritrocitų) maišelio neužtenka, todėl vieną akimirką kraujo saugyklos pilnos, kitą gali akimirksniu ištuštėti. Akcijos Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje metu kraujo dovanojo 43 donorai – ligoninės direktorius gydytojas angiochirurgas Henrikas Ulevičius, direktoriaus pavaduotojas dr. Gintautas Oleka, skyrių gydytojai, slaugytojos, slaugytojų padėjėjos. Jų dovanotas kraujas padės ligoniams sveikti, gelbės jų gyvybes.