Naujienos

Pasak šios ligoninės direktoriaus R. Keblo, pokariu pastatytoje pirmojoje Vilniaus miesto ligoninėje buvo 300 lovų ir du – Vaikų bei Akušerijos-ginekologijos – skyriai. 1967 m. atidarytas naujas 500 lovų ligoninės korpusas. Pasak R. Keblo, lovų skaičius per dešimtmetį išaugo iki tūkstančio. Naujai atidarytoje ligoninėje darbą pradėjo 511 darbuotojų (iš kurių 88 gydytojai ir 3 mokslo daktarai0, o po dešimtmečio čia jau dirbo 1044 žmonės (iš jų 175 gydytojai, 6 profesoriai, 20 mokslo daktarų, 8 docentai(. R. Keblas sakė, kad nuo pat pirmos dienos ši ligoninė buvo viena iš pagrindinių VU medicinos fakulteto bazių. Čia įsikūrė šešios medicinos fakulteto katedros. Vilniaus miesto ligoninė, pradėjusi savo istoriją nuo vaikų ir akušerijos skyrių, nuo moters ir kūdikio, savo misiją atliko. Kartui ji tapo motinine gydymo įstaiga visoms vėliau atsiradusioms ligoninėms sostinėje – Santariškių, Lazdynų greitosios pagalbos, kuriose Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytojai sudarė naujų kolektyvų pagrindą. miesto ligoninė, teikianti specializuotas ir kvalifikuotas sveikatos priežiūros paslaugas ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos gyventojams. Čia kasmet gydoma daugiau nei 25 600 pacientų, konsultuojama – virš 30 500, atliekama per 13 000 operacijų, priimama iki 3400 gimdymų. Ligoninėje dirba 275 gydytojai, iš jų 6 profesoriai, 8 habilituoti daktarai, 27 medicinos mokslo daktarai, 10 docentų. Ligoninės direktorius R. Keblas iškilmių dalyviams priminė, jog per 50 jų gydymo įstaigos gyvavimo metų ligoninėje buvo gydyta apie milijoną pacientų, čia atlikta per 400 tūkst. Operacijų, gimė 112 300 naujagimių (tai nedidelio Lietuvos miestelio gyventojų skaičius)

Sveikatos apsaugos ministro R. Turčinsko teigimu, ši Vilniaus miesto ligoninė – tai garsių medikų kalvė. Iš čia išėjo patys geriausi specialistai, dalis jų liko dirbti šioje garbingoje ligininėje. Ministras prieš keletą mėnesių lankėsi jų kolektyve. Pasak R. Turčinsko, jis matė gražų, darnų kolektyvą, besirengiantį švęsti savo įstaigos įkūrimo jubiliejų. Ministras sakė, kad tada su ligoninės direktoriumi R. Keblu pasirašė nerašytą sutartį, jog, kad ir kokie būtų Vilniaus miesto sveikatos tolesnės plėtros siekiai, privalu skirti finansavimą naujagimių bei gimdyvių priežiūrai. Šio gražaus jubiliejaus proga ligoninei skirta per 3 mln. Lt. Planuojant kitų metų investicines programas, taip pat bus atsižvelgta į ligoninės poreikius.

Vilniaus miesto meras J. Imbrasas sakė, kad jis taip pat turi sąsajų su šia ligonine: nuo tos dienos, kai gydymo įstaiga atvėrė duris, Vilniuje įsikūrė ir J. Imbrasas. Jis prisipažino, jog yra ir gydęsis šioje ligoninėje. Diskutuojama apie trečią gydymo polį Vilniaus mieste (du jau yra). Paskutinio pasitarimo SAM protokole įrašyta, jog trečiasis sveikatos įstaigų polis bus šios ligoninės bazėje. Tuo ir baigtas sveikatos polių formavimas sostinėje.

Premjero patarėjas docentas J. Kairys teigė, kad jų ligoninė yra ne tik Vilniaus miesto, apskrities, bet ir Vilnijos krašto medikų kalvė. Pasak jo, tai gerai, bet kartu ir blogai: garbinga, kad gydytojai išeina dirbti į naujas ligonines, bet kartu netenkama daug personalo.

Seimo Sveikatos komiteto narė V.M Čigriejienė padėkojo ligoninės kolektyvui už atsidavimą, apsiaukojimą, nepailstamą darbą, nes savo atsakingu, kruopščiu ir sinkiu darbu kiekvienas iš jų suteikia ligoniui viltį. Seimo Sveikatos reikalų komitetas šiuo jubiliejaus proga padarė pataisą biudžete, kad Akušerijos-ginekologijos klinikai būtų skirtas papildomas finansavimas. Šio komiteto nariai padarė viską, kad ligoninės Akušerijos skyrius būtų toks pat, kaip Panevėžyje, Ukmergėje ar Kaune. Seimo narė priminė, kad artėja 200 metų sukaktis, kai Jozefas Frankas 1809 m. įkūrė Motinystės institutą. V. M. Čigriejienė tikisi, kad Vilniaus meras paseks Seimo Sveikatos reikalų komiteto pavyzdžiu ir skirs šiam skyriui reikiamą finansinę paramą, Tąsyk bus galima didžiuotis, kad šioje Vilniaus ligoninėje gimsta daugiausia naujagimių. Anot jos, ką gali žinoti, gal čia gims daug merų, ambasadorių, gal net premjeras ar būsimasis Lietuvos prezidentas. Seimo narė visiems palinkėjo profesinės sėkmės, kad niekam netektų turėti reikalų su Pacientų žalos sveikatai atlyginimo įstatymu.

Seimo nario E. Masiulio teigimu, tarp politiko ir mediko profesijos yra kažkas bendro – vieni ir kiti dirba su žmonėmis. Skirtumas tas, kad gydytojai žmogui dažnai grąžina viltį, o politikai atvirkščiai – dažnai ją atima. Linkėdamas gražios šventė, jis tikisi, kad tie skirtumai ateityje pradings. „Norėtųsi palinkėti, kad valdžios atstovai kuo rečiau lankytųsi ligoninėje, o medikai kuo mažiau mintų valdžios koridorius“, – sakė E. Masiulis. Jis linkėjo, kad ateityje valdžia užtikrintų visiems tokias darbo sąlygas, kad niekam nebereikėtų galvoti, ką daryti ir ko prašyti paramos bei pagalbos. „Jei to pasieksime, mes vieni kitus dar labiau gerbsime“, – sakė E. Masiulis.

Jubiliejaus proga kai kuriems Vilniaus miesto universitetinės ligoninės darbuotojams buvo iškilmingai įteiktos Ministro Pirmininko, sveikatos apsaugos ministro bei Vilniaus miesto mero padėkos ir garbės raštai.