Per 50 ligoninės gyvavimo metų VMUL: gydyta apie 1 000 000 pacientų; atlikta virš 400 000 operacijų; čia gimė 112 300 naujagimių.
Pradžia buvo šaltą 1958-ųjų gruodžio 5 d. Tuomet čia, ligoninės vietoje, buvo užmiestis. Vilniaus troleibusų žiedas baigėsi prie šv. Petro ir Povilo bažnyčios, visuomeninis transportas toliau nebevažiavo. Stovėjo kelios trobelės, driekėsi daržai, žaliavo Neries slėnis. Čia ir buvo nutarta statyti ligoninę. Taip prieš 50 metų savo istoriją pradėjo rašyti pirmoji pokaryje pastatyta nauja Vilniaus miesto ligoninė.
Joje buvo 300 lovų ir du skyriai – Vaikų ir Akušerijos-ginekologijos skyriai: du vaikų terapijos skyriai (vedėjai Č. Kleizienė ir A. Kaminskienė), vaikų poliomielito-neurologijos (vedėja M. Ramanauskaitė), vaikų chirurgijos (vedėjas J. Gradauskas), ortopedijos-traumatologijos (vedėja J. Jablonskytė-Umbrasienė), ginekologijos (vedėja D. Pareigytė), akušerijos (vedėja G. Stoškutė) ir naujagimių (vedėja B. Ambrozaitienė). Darbą pradėjo 511 darbuotojų, iš kurių 88 gydytojai ir 3 mokslo daktarai.
Pirmasis ligoninės vadovas buvo gydytojas Stasys Trepšys, kuris negailėdamas nei laiko, nei savo sveikatos rūpinosi statybomis, ligoninės aprūpinimu, būrė kolektyvą, formavo ligoninę, kaip gyvą organizmą.
Nuo 1977 m. iki 1981 m. ligoninei vadovavo m. dr. Vytautas Banevičius. Nuo 1982 iki 1991 m. vyr. gydytoju dirbo m. dr. Romanas Rimkevičius. Jo vadovavimo laikotarpiu Vilniaus miesto klinikinė ligoninė tampa didžiausiu sveikatos kompleksu Vilniuje, nes 1983 m. duris atvėrė didžiausia Pabaltyjyje suaugusiųjų poliklinika, dar po dviejų metų – Vaikų poliklinika. Nuo 1991 m. iki dabar ligoninei vadovauja gydytojas Rimantas Keblas.
Prabėgus dešimtmečiui, 1967 m. lapkričio mėnesį atidaromas naujas 500 lovų ligoninės korpusas, kuriame įsikūrė Chirurgijos, Terapijos, Urologijos, Hemodializės, Širdies ir kraujagyslių chirurgijos, Hiperbarinės oksigenacijos, Radiologijos ir kiti skyriai. Lovų skaičius per dešimtmetį išaugo iki 1000, darbuotojų iki 1044, iš jų 175 gydytojai, 6 profesoriai, 20 mokslo daktarų, 8 docentai.
Nuo pat pirmos dienos ligoninė buvo viena iš pagrindinių Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokymo bazių. Čia įsikūrė 6 Medicinos fakulteto katedros: 1958 m. Akušerijos-ginekologijos (doc. V. Baronas), ir Vaikų ligų (prof. L. Steponaitienė), 1967 m. I chirurgijos (prof. P. Norkūnas), Terapijos (prof. L. Laucevičius), Bendrosios chirurgijos (prof. A. Marcinkevičius) katedros. 1986 m. – Socialinės higienos ir sveikatos apsaugos organizavimo katedra (doc. I. Burokas), 1990 m. – Kraujagyslių chirurgijos klinika (prof., V. Triponis), 1991 m – Bendrosios praktikos gydytojo ruošimo centras (prof. J. Kalibatas), 1998 m. – Propedeutikos ir slaugos studijų centras (doc. hab. dr D. Kalibatienė).
Dabar ligoninėje dirba 5 klinikos: Akušerijos ir ginekologijos, Vaikų ligų, Vidaus ligų, Chirurgijos ir Kraujagyslių chirurgijos klinikos.
Vilniaus miesto ligoninė, pradėjusi savo istoriją nuo Vaikų ir Akušerijos-ginekologijos skyrių, nuo motinos ir kūdikio, jai skirtą misiją ištęsėjo: ji tapo motinine ligonine visoms vėliau gimusioms ligoninėms – Santariškėms, Lazdynų Greitosios pagalbos, – kuriose būtent Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytojai sudarė naujų kolektyvų pagrindą.
Šiandien Vilniaus miesto universitetinė ligoninė yra didžiausia Vilniaus miesto ligoninė, teikianti specializuotas ir kvalifikuotas sveikatos priežiūros paslaugas ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos gyventojams. Čia kasmet gydoma daugiau nei 25 600 pacientų, konsultuojama – virš 30 500, atliekama per 13 000 operacijų, priimama iki 3400 gimdymų. Ligoninėje dirba 275 gydytojai, iš jų 6 profesoriai, 8 habilituoti daktarai, 27 medicinos mokslo daktarai, 10 docentų.
BNS Spaudos centras - http://sc.bns.lt
Pranešimą paskelbė Eugenija Kostinienė,
VMUL atstovė viešiesiems ryšiams
