- Koks, Jūsų nuomone, turėtų būti optimalus bendrosios praktikos gydytojų ir pediatrų darbo pasiskirstymas?
- Būdamas Vilniaus bendruomenės sveikatos tarybos pirmininku bei Vilniaus miesto ir krašto vyriausiuoju pediatru, pasiekiau, kad Vilniuje pirminę pagalbą vaikams teiktų pediatrai, o tėvams pageidaujant – ir bendrosios praktikos gydytojai. Vilniaus poliklinikose vaikus priima pediatrai. Daug kur Lietuvoje steigiami bendri kabinetai, tie patys specialistai rūpinasi ir vaikų, ir suaugusiųjų sveikata. Nemanau, kad tai geri dalykai, galbūt – tik reformos grimasos.
BP gydytojams rengti nepertraukiamoje rezidentūroje suteikiama “žalia gatvė”. Manau, kad jų labiausiai reikia kaime. Ar reikia tokio, pavadinčiau, dispečerio didžiuosiuose miestuose? Galbūt naujuose miestų rajonuose – taip. Ten kartu gali dirbti specialistų komanda, drauge – ir pediatras.
- Ko šiuo metu labiausiai stokojama vykdant sveikatos priežiūros sistemos pertvarkas?
- Laiko. Ministerijoje žmonės dirba labai daug, kritikos susilaukia dar daugiau. Negalima pasakyti, kad procesas nevyksta. Kuo daugiau dirbama, tuo daugiau kritikos – taip yra visais laikais. Buvusi kompensuojamųjų vaistų skyrimo tvarka, neracionalūs, galbūt merkantiliniai sprendimai mūsų valstybei uždėjo per sunkią naštą, o pokyčiai šioje srityje susilaukė daug emocijų. Tenka susiveržti diržus, nes, kaip sakoma, nemokamų pusryčių nėra...
- Kokias savo srities profesionalo ypatybes ir žmogaus bruožus labiausiai vertinate?
- Pediatrui būdingas ypatingas kruopštumas. Juk mes kasdien vaikštome skustuvo ašmenimis. Gydant vaikus – būtybes, reikalaujančias daugiau atsakomybės, reikia būti labai atidiems ir atsargiems, nes įvertinti vaiko būklę neretai yra sudėtingiau nei suaugusiojo. Vertinu punktualumą ir žodžio laikymąsi: pažadėjai – ištesėk. Nemėgstu netvarkingų, nepunktualių, neatsakingų žmonių, kuriais negalima pasitikėti, su kuriais niekas nenorėtų “eiti į žvalgybą”.
- Ko reikia, kad gydytojas užsitarnautų autoritetą? Kaip, jūsų nuomone, kinta gydytojo prestižas?
- Pediatras negali būti arogantiškas ar išdidus. Geriau pažiūrėti vaiką dar kartą nei pasakyti tėvams, kad skubi, ar konsultuoti tik telefonu.… Gydytojo prestižas Lietuvoje vertinamas ne tik pagal jų sugebėjimus, kurie tikrai ne prastesni nei Europos šalių gydytojų, skirtingos tik darbo priemonės. Prestižas priklauso ir nuo uždarbio. 600-800 litų atlyginimas daug mažesnis, nei yra vertas gydytojo darbas. Visuomenė pakankamai aukštai vertina gydytojus už jų profesionalumą, pasiaukojimą, tačiau negali nesipiktinti nesklandžiomis reformomis.
- Kuo gyvenate šiuo metu, kas Jums, be medicinos, dar svarbu?
- Norėčiau visiškai sutvarkyti pediatrijos tarnybą Vilniuje. Vyksta vaikų gydymo įstaigų restruktūrizacija, bus mažinamas stacionaro lovų skaičius. Numatoma visą pediatrinę pagalbą sutelkti Santariškėse. Reikėtų pokyčių rengiant specialistus, nes dabar Lietuvos pediatrai specializuojasi labai siaurose srityse. Europos šalyse daugiau dirba bendrosios praktikos pediatrų.
Esu parašęs 12 monografijų ir vadovėlių. Šiuo metu leidžiame pirmąjį žurnalo “Pediatrija” numerį. Jame yra mano parengta medžiaga apie žymiausius vaikų pediatrus. Domiuosi istorija. Mėgstu žūklę, ypač – povandeninę. Anksčiau teko atstovauti Lietuvai tinklinio ir regbio rinktinėse, žaisti Lietuvos medikų futbolo komandoje.
Kalbėjosi Danguolė Andrijauskaitė
