„Man labai įdomu fotografuoti žmones. Kartais tiesiog gatvėje norisi traukti fotoaparatą, bet truputį nedrąsu. Nežinai, kaip sureaguos. Tačiau tokios nuotraukos būna labai išraiškingos ir pasako daugiau, nei užfiksuoja akis. Man labai gražūs seni žmonės. Vieną kartą pamačiau tokį senučiuką, gal kokių devyniasdešimties metų. Jis nešėsi briedžio ragus ir atrodė toks laimingas, lyg būtų įgyvendinęs savo didžiausią svajonę. Ir kaip nefotografuosi tokių vaizdų?“
Medikė pripažįsta, kad norint „pagauti“ gerą kadrą, reikia ir surizikuoti: „Keliaudama po Norvegiją nuvažiavau į šiauriausią Europos tašką Nordkapą. Atsiveriantys vaizdai fantastiški. Norėdama nufotografuoti tarpeklį, priėjau prie pat krašto ir pagalvojau: žemė baigiasi, kas toliau? O kartą vaikščiodama Baltijos jūros pakrante dėl geros nuotraukos su visu fotoaparatu įbridau į jūrą. Bangos buvo didžiulės, kaip prie vandenyno“.
Kol kas savo nuotraukas medikė talpina tik internete, tačiau mintyse jau audžia mintį surengti autorinę savo darbų parodą. „Kas iš to, jei jos gulės tik mano kompiuteryje? Yra daugybė nuotraukų, kurias verta parodyti, o jei dar parinkti tinkamą muziką... Derinys būtų fantastiškas“.
„Poilsinės kelionės ne man“
Dar studijų laikais „užsikrėtusi“ kelionių virusu, R.Žemaitaitienė sakosi ir šiandien negali nekeliauti. „Kur tik aš nebuvau, net Kalėdų senelio kėdėje sėdėjau!“, - juokėsi gydytoja. „Buvau dar studenčiokė, kai pirmą kartą įkopiau į aukščiausią viršukalnę Tian Šanio kalnuose. Keturi kilometrai ir du šimtai metrų“. Pasak medikės, tokiuose žygiuose, kaip ir chirurgijoje, svarbiausia komanda. „Kopiant į kalnus pavojai tyko ant kiekvieno kampo. Eini, eini, vos koją krypteli, ir gali nuslysti. Todėl labai svarbu šalia jausti žmogaus, kuriuo pasitiki, ranką“. Šią vasarą per dvi savaites medikė aplankė Florenciją, Veneciją, Vatikaną, Romą ir sako, kad poilsinės kelionės - ne jai. „Nežinočiau ką veikti, o gulinėti prie baseino – neįdomu. Man reikia veiksmo, norisi kuo daugiau pamatyti. Tiesą sakant, niekada gyvenime tokioje kelionėje ir nebuvau. Ramiai pailsėti galima Lietuvoje, o į užsienį važiuoju pasaulio pamatyti, patirti ką nors naujo. Keliaujant Suomijoje pasirinkome maršrutą siaurais keliukais, aplinkui – neregėto grožio laukinė gamta. Tokiose vietovėse vėjas išpučia visas blogas mintis. Svarbiausia kiekvienam atrasti savo džiaugsmą“, – prisiminimais dalinosi R.Žemaitaitienė.
Muzikos terapija
„Viskas prasidėjo stažuotėje Vokietijoje. Vienoje chirurgijos klinikoje praleidau kelis mėnesius. Tada pirmą kartą pamačiau, kad prieš operaciją ligoniai klausosi muzikos. Pasidarė smalsu, ką tai duoda, kaip veikia, - pasakojo gydytoja R.Žemaitaitienė. - Muzika - kaip instrumentas, turintis galią gelbėti fobijų kamuojamus visus žmones, ne tik ligonius. Ji padeda atsiverti, suvokti ligą, ją priimti, nusiraminti ir galiausiai, atgavus jėgas, pradėti sveikti. Kartais sergantieji muzikos klausosi prieš operacijas vietoj raminamųjų vaistų. O per ausines dažniausiai išgirsta kūrinius iš muzikos aukso lobyno ar ramius šiuolaikinės muzikos garsus. Net moksliniais tyrimais įrodyta, kad po tokios procedūros pacientas ramiau miega, mažiau jaudinasi, o patirtos geros emocijos turi teigiamą efektą“. Pasak medikės, kai kuriose šalyse muzikos terapeuto specialybė patvirtinta, bet Lietuvoje kol kas dar ne. Tačiau prieš dvylika metų įkurta Lietuvos ugdomosios muzikos terapijos asociacija imasi rimtų žygių, kad tai būtų įgyvendinta. „Muzikos terapija taikoma sanatorijose, neurologiniams ligoniams, dažnai skiriama žmonėms po traumų, kad pamirštų blogus prisiminimus ar net stresui sumažinti. Lietuvoje yra aštuoni žmonės, kurie Norvegijoje įgijo muzikos terapeuto specialybę“, - teigė Lietuvos ugdomosios muzikos terapijos asociacijos narė R.Žemaitaitienė. Gydytoja pripažino, kad pačiai mėgautis muzika daug laiko nelieka. „Man svarbiausia – mano ligoniai, kuriuos reikia gydyti, paguosti, nuraminti ir įtikinti, kad viskas bus gerai“, - šypsosi medikė.
Užrašas po nuotrauka: Nuo mokyklos laikų iš rankų nepaleidžianti fotoaparato gydytoja Rima Žemaitaitienė sako, kad įdomiausia fotografuoti žmones, tačiau įamžinti kelionių gamtos vaizdai leidžia iš naujo išgyventi patirtus įspūdžius.
Evelina Machova
