Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas dr. Mykolas Biliukas savo disertacijoje nagrinėjo saulės, žemės bei vietos klimatinių faktorių įtaką miokardo infarktą neseniai patyrusiems ligoniams. Per tris darbo kardiologu dešimtmečius jis įsitikino jų poveikiu ir sergantiesiems išemine širdies liga, hipertenzija, esant širdies ritmo sutrikimams bei širdies nepakankamumui.
Vaistų sezonas – žiema
Gamtos veiksnių įtaką tyręs kardiologas pacientus suskirstė į silpnuosius, vidutiniokus bei stipriuosius bei stebėjo, kaip, priklausomai nuo sezono, kinta vaistų nuo širdies skausmo, t.y. nitroglicerino vartojimas. Stipriesiems tai buvo neaktualu, „vidutiniokai“ į sezoniškumą reagavo nežymiai, tačiau silpnieji šaltuoju metu laiku išgerdavo net 4-5 kartus daugiau tablečių. Pavasarį jie taip pat dažnai griebdavosi vaistų, o vasarą bei rudenį atsikvėpdavo lengviau. „Vasarą mūsų skyriuje ligonių būna žymiai mažiau, o šaltojo periodo mėnesiais ligoniai tiesiog netelpa“, – pastebėjo M.Biliukas.
Magnetinių audrų įkaitai
Kodėl skausmai dažniau juntami žiemą? Pasirodė, jog tai susiję su gamtos faktoriais: magnetinio lauko svyravimais, vėjo poveikiu bei šalčiais.
Magnetinių audrų pradeda daugėti lapkritį, o sausio pabaigoje-kovą jos siautėja net kas 2-3 dienas. Anot M.Žiliuko, magnetinio bangavimo įtaka yra neesminė, kai jo intensyvumas nesiekia 50 volfų. Didesnis aktyvumas jau vadinamas magnetine audra. Likus trims dienoms iki jos intensyvėja miokardo infarktą patyrusių žmonių skausmai, kyla kraujospūdis, žmonės dažniau griebiasi vaistų, o siautėjant audrai tablečių nuo skausmo vartojimas pasiekia maksimumą. Kitą dieną po audros – atoslūgis, sugrįžtama prie įprasto ritmo.
Anot M.Biliuko, artėjančias magnetines audras praverstų nurodyti orų prognozėse, – tai padėtų deramai jas pasitikti. Anksčiau tokią informaciją Lietuva pirkdavo iš Maskvos, dabar to nebėra, patys jos neregistruojame, tad tenka vadovautis internete pateikiamais Amerikos duomenimis. Pasitikrinti anglų kalba skelbiamus duomenis pagyvenusiems žmonėms yra sudėtinga, – jiems patogiau sekti šiuos pranešimus per Rusijos televizijas.
Pats M.Biliukas taip pat kartkartėmis tikrina internete skelbiamus pranešimus. Gydytojo patirtis rodo, kad magnetinės audros metu jo skyriuje padaugėja pacientų „Žinodamas, kad ji artėja, numatau, kad reikės paruošti daugiau lovų“, – sako Kardiologijos skyriaus vadovas.
Prieš vėją nepapūsi
Anot mediko, dar pavojingiau, jei prie magnetizmo poveikio prisideda stipraus priešpriešinio vėjo keliamas pavojus. Beje, stipriausi vėjai ir būna esant dideliam saulės aktyvumui, suaktyvinančiam žemės magnetizmą. Tada kyla ne tik magnetinės, bet ir vėjo audros.
M.Biliuko tyrimai parodė, kad esant stipriam, daugiau kaip 10 m/s vėjui po miokardo infarkto nesustiprėję ligoniai vartoja daugiau tablečių. „Stūgaujant vėjams tokių ligonių neleisčiau vaikštinėti po atviras vietoves“, – sakė kardiologas.
Silpniesiems širdininkams kenkia ir priešpriešinis vėjas, – jam pučiant žmonės taip pat dažniau griebiasi nitroglicerino. „Todėl prieš išeinant pasivaikščioti praverstų pasidomėti vėjo kryptimi. Patarčiau verčiau aplenkti plačias priešpriešinio vėjo perpučiamas gatves, o patraukti siauresnėmis, nuošalesnėmis, miškingesnėmis vietomis, kur vėjo poveikis ne toks didelis“, – sakė M.Biliukas.
„Nesustiprėjus po ištikusio širdies smūgio geriau gal nevykti į atvirus kurortus, kur orų frontai keičiasi keletą kartų per dieną. Gal vertėtų rinktis uždarą, miško apsuptą kurortą, pavyzdžiui, Druskininkus, o karštu metų laiku važiuoti prie jūros, – miškų apsuptoje vietovėje pradėjusios kvepėti bei žydėti pušims tai irgi gali veikti dirginančiai“, – sakė gamtos veiksnių įtaka sveikatai besidomintis medikas.
Vengti didelių krūvių
Žiemą daugiau bėdų širdininkams gresia ir dėl šalčio poveikio. M.Biliukas pasakoja, kad kiekvieną jis veikia individualiai: jautresnės nervų sistemos žmogui atsilieps ir -1-2 C šalčiai, o -10 C temperatūra pavojinga visiems širdininkams. Šaltis gali sukelti ir taip susiaurėjusių širdies kraujagyslių spazmus, stenokardiją.
Dar didesnis pavojus kyla šalčiams sutapus su kitais gamtos faktoriais. Kasdien Lietuvoje net 60 žmonių patiria širdies smūgį. Kodėl – tiksliai nežino niekas. Todėl žinant galimą gamtos veiksnių įtaką žmonėms duodamas nors šioks toks raktelis jos išvengti.
„Svarbiausia – rizikingomis dienomis neiti į lauką. Pajutus skausmą reikia jį gesinti kuo anksčiau, stengtis laiku išgerti tabletę“, – pabrėžė kardiologas, – taip pat reikėtų stengtis kruopščiau vykdyti gydytojo nurodymus – atidžiau kontroliuoti kraujo spaudimą, išgerti jį reguliuojančių vaistų, papildomai suvartoti kraują skystinančio aspirino, taip pat – raminančių vaistų. Svarbu koreguoti ir savo elgseną. Ypač negerai organizmą apsunkinti dideliais fiziniais bei psichologiniais krūviais. Tad tomis dienomis verčiau neskaldyti malkų, nespręsti įtemptų psichologinių situacijų, nerengti, pavyzdžiui, jubiliejaus. Deja, mūsų žmonės dažnai neatlieka medikamentinės, elgesio profilaktikos. O juk kitam nedaug trūksta: įvairių rizikos faktorių sklidina taurė gali persipildyti nuo paskutinio lašo, pavyzdžiui, magnetinės audros poveikio“, – reziumavo patyręs medikas.
Gamtos veiksnių įtaką tyręs kardiologas pacientus suskirstė į silpnuosius, vidutiniokus bei stipriuosius bei stebėjo, kaip, priklausomai nuo sezono, kinta vaistų nuo širdies skausmo, t.y. nitroglicerino vartojimas. Stipriesiems tai buvo neaktualu, „vidutiniokai“ į sezoniškumą reagavo nežymiai, tačiau silpnieji šaltuoju metu laiku išgerdavo net 4-5 kartus daugiau tablečių. Pavasarį jie taip pat dažnai griebdavosi vaistų, o vasarą bei rudenį atsikvėpdavo lengviau. „Vasarą mūsų skyriuje ligonių būna žymiai mažiau, o šaltojo periodo mėnesiais ligoniai tiesiog netelpa“, – pastebėjo M.Biliukas.
Magnetinių audrų įkaitai
Kodėl skausmai dažniau juntami žiemą? Pasirodė, jog tai susiję su gamtos faktoriais: magnetinio lauko svyravimais, vėjo poveikiu bei šalčiais.
Magnetinių audrų pradeda daugėti lapkritį, o sausio pabaigoje-kovą jos siautėja net kas 2-3 dienas. Anot M.Žiliuko, magnetinio bangavimo įtaka yra neesminė, kai jo intensyvumas nesiekia 50 volfų. Didesnis aktyvumas jau vadinamas magnetine audra. Likus trims dienoms iki jos intensyvėja miokardo infarktą patyrusių žmonių skausmai, kyla kraujospūdis, žmonės dažniau griebiasi vaistų, o siautėjant audrai tablečių nuo skausmo vartojimas pasiekia maksimumą. Kitą dieną po audros – atoslūgis, sugrįžtama prie įprasto ritmo.
Anot M.Biliuko, artėjančias magnetines audras praverstų nurodyti orų prognozėse, – tai padėtų deramai jas pasitikti. Anksčiau tokią informaciją Lietuva pirkdavo iš Maskvos, dabar to nebėra, patys jos neregistruojame, tad tenka vadovautis internete pateikiamais Amerikos duomenimis. Pasitikrinti anglų kalba skelbiamus duomenis pagyvenusiems žmonėms yra sudėtinga, – jiems patogiau sekti šiuos pranešimus per Rusijos televizijas.
Pats M.Biliukas taip pat kartkartėmis tikrina internete skelbiamus pranešimus. Gydytojo patirtis rodo, kad magnetinės audros metu jo skyriuje padaugėja pacientų „Žinodamas, kad ji artėja, numatau, kad reikės paruošti daugiau lovų“, – sako Kardiologijos skyriaus vadovas.
Prieš vėją nepapūsi
Anot mediko, dar pavojingiau, jei prie magnetizmo poveikio prisideda stipraus priešpriešinio vėjo keliamas pavojus. Beje, stipriausi vėjai ir būna esant dideliam saulės aktyvumui, suaktyvinančiam žemės magnetizmą. Tada kyla ne tik magnetinės, bet ir vėjo audros.
M.Biliuko tyrimai parodė, kad esant stipriam, daugiau kaip 10 m/s vėjui po miokardo infarkto nesustiprėję ligoniai vartoja daugiau tablečių. „Stūgaujant vėjams tokių ligonių neleisčiau vaikštinėti po atviras vietoves“, – sakė kardiologas.
Silpniesiems širdininkams kenkia ir priešpriešinis vėjas, – jam pučiant žmonės taip pat dažniau griebiasi nitroglicerino. „Todėl prieš išeinant pasivaikščioti praverstų pasidomėti vėjo kryptimi. Patarčiau verčiau aplenkti plačias priešpriešinio vėjo perpučiamas gatves, o patraukti siauresnėmis, nuošalesnėmis, miškingesnėmis vietomis, kur vėjo poveikis ne toks didelis“, – sakė M.Biliukas.
„Nesustiprėjus po ištikusio širdies smūgio geriau gal nevykti į atvirus kurortus, kur orų frontai keičiasi keletą kartų per dieną. Gal vertėtų rinktis uždarą, miško apsuptą kurortą, pavyzdžiui, Druskininkus, o karštu metų laiku važiuoti prie jūros, – miškų apsuptoje vietovėje pradėjusios kvepėti bei žydėti pušims tai irgi gali veikti dirginančiai“, – sakė gamtos veiksnių įtaka sveikatai besidomintis medikas.
Vengti didelių krūvių
Žiemą daugiau bėdų širdininkams gresia ir dėl šalčio poveikio. M.Biliukas pasakoja, kad kiekvieną jis veikia individualiai: jautresnės nervų sistemos žmogui atsilieps ir -1-2 C šalčiai, o -10 C temperatūra pavojinga visiems širdininkams. Šaltis gali sukelti ir taip susiaurėjusių širdies kraujagyslių spazmus, stenokardiją.
Dar didesnis pavojus kyla šalčiams sutapus su kitais gamtos faktoriais. Kasdien Lietuvoje net 60 žmonių patiria širdies smūgį. Kodėl – tiksliai nežino niekas. Todėl žinant galimą gamtos veiksnių įtaką žmonėms duodamas nors šioks toks raktelis jos išvengti.
„Svarbiausia – rizikingomis dienomis neiti į lauką. Pajutus skausmą reikia jį gesinti kuo anksčiau, stengtis laiku išgerti tabletę“, – pabrėžė kardiologas, – taip pat reikėtų stengtis kruopščiau vykdyti gydytojo nurodymus – atidžiau kontroliuoti kraujo spaudimą, išgerti jį reguliuojančių vaistų, papildomai suvartoti kraują skystinančio aspirino, taip pat – raminančių vaistų. Svarbu koreguoti ir savo elgseną. Ypač negerai organizmą apsunkinti dideliais fiziniais bei psichologiniais krūviais. Tad tomis dienomis verčiau neskaldyti malkų, nespręsti įtemptų psichologinių situacijų, nerengti, pavyzdžiui, jubiliejaus. Deja, mūsų žmonės dažnai neatlieka medikamentinės, elgesio profilaktikos. O juk kitam nedaug trūksta: įvairių rizikos faktorių sklidina taurė gali persipildyti nuo paskutinio lašo, pavyzdžiui, magnetinės audros poveikio“, – reziumavo patyręs medikas.
