2023.11.14. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje – „žaliasis koridorius“ sergantiems diabetu dėl diabetinės pėdos komplikacijų

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje – „žaliasis koridorius“ sergantiems diabetu dėl diabetinės pėdos komplikacijų

Lapkričio 14-ąją pasaulis mini diabeto dieną. Beveik visose pasaulio šalyse stebimas diabeto atvejų augimas: šiuo metu apie 537 milijonai žmonių serga diabetu (1 suaugęs žmogus iš 11). Skaičiuojama, kad 2045 m. šis skaičius pasieks 783 milijonus. Maždaug 15-25 proc. cukriniu diabetu sergančių pacientų pasireiškia diabetinės pėdos komplikacijos.

Remiantis paskutinėmis tarptautinėmis rekomendacijomis, visiems, sergantiems cukriniu diabetu, kojų arterijų pulsų įvertinimas pulsų apčiuopos būdu ir specialiu aparatu (dopleriu) rekomenduojamas 1 kartą per metus. Siektina, kad sergantįjį cukriniu diabetu bent kartą per metus konsultuotų kraujagyslių chirurgas (angiochirurgas). Šios rekomendacijos tikslas – kiek galima anksčiau diagnozuoti kraujotakos sutrikimus ir užkirsti kelią komplikacijoms.

„Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyrių su pasididžiavimu galime vadinti kraujagyslių chirurgijos lopšiu, iš kurio kraujagyslių chirurgai pasklido po kitas gydymo įstaigas – sako ligoninės direktorė dr. Aušra Bilotienė Motiejūnienė. – Šiuo metu skyriuje gydomi vieni sudėtingiausių apatinių galūnių angiochirurgine patologija sergančių pacientų, iš kurių net 25 procentai – sergantys cukriniu diabetu.“

Diabetinės pėdos sindromas gali pasireikšti sergantiems visų tipų diabetu

Diabetinės pėdos sindromas pasireiškia kaip neuropatija (pradžioje sutrinka skausmo ir karščio jutimai, vėliau – lietimas, vibracija) arba kaip kraujotakos sutrikimas pėdoje dėl susiaurėjusių ar užakusių kraujagyslių. Taip pat galimas ir abiejų sindromų derinys.

Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgo dr. Tomo Janušausko, diabetinės pėdos sindromas gali pasireikšti sergantiems visų tipų diabetu. „Organizmo pagrindinis signalas, kad kažkas yra negerai – skausmas. Diabetas pažeidžia galūnės arteriją, sutrinka kraujotaka, šio signalo nebelieka ir komplikacijos vystosi labai greitai. Sutrikus jutimams, pacientas nepajunta, pavyzdžiui, į batą papuolusio akmenėlio, nuospaudos, prisilietimo prie karšto ar šalto paviršiaus. Atsiranda audinių pažeidimas, per kurį į audinius patenka infekcija. Sergant diabetu, dėl kraujotakos sutrikimų galūnėse lėtėja audinių aprūpinimas krauju – deguonimi ir mitybos medžiagomis – pablogėja audinių atsistatymo savybės: lėčiau gyja žaizdos, greičiau plinta uždegimas ir infekcija audiniuose. Anot dr. Tomo Janušausko, vienas diabeto ligos simptomų yra regos sutrikimas, ir tai jau gali trukdyti sėkmingai pacientui atlikti kasdienes higienos procedūras, išvengiant galimų odos pažeidimų. Tai gali lemti ir infekcijos atsiradimą bei plitimą, beibaigiančius ilgalaike stacionarizacija, neįgalumu ar net galūnės netekimu.

Laiku nustačius ligos komplikacijas, galima išvengti amputacijos

Per metus Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriuje gydoma virš 300 pacientų, sergančiųjų cukriniu diabetu. Į skyrių hospitalizuojami sudėtingomis apatinių galūnių angiochirurginėmis patalogojimos sergantys pacientai. Tenka apgailestauti, kad net aukščiausios kvalifikacijos specialistų žinių, įgūdžių bei pastangų gali nepakakti gelbstint pacientus ir galūnes tenka amputuoti.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja gydytoja kraujagyslių chirurgė Ingrida Valužytė atskleidžia, kad skyriuje per metus atliekama daigiau nei 100 amputacijų. „Remiantis paskutinėmis tarptautinėmis rekomendacijomis, visiems, sergantiems cukriniu diabetu, kojų arterijų pulsų įvertinimas pulsų apčiuopos būdu ir specialiu aparatu (dopleriu) rekomenduojamas 1 kartą per metus. Deja, realybė yra tokia, kad patekti pas specialistus sudėtinga dėl ilgų laukimo eilių, reikalingas šeimos gydytojo siuntimas. Labai norime, kad šios rekomendacijos būtų realybė, todėl šiais metais Pasaulinę diabeto dieną nusprendėme paminėti konkrečiais veiksmais – pakvietėme cukriniu diabetu sergančius pacientus mūsų ligoninėje pasitikrinti arterinę kojų kraujotaką. Juk svarbiausia – savalaikė pagalba, galinti užkirsti kelią komplikacijoms ir kraštutiniam radikaliam gydymui – amputacijai. Laiku pastebėjus besivystančią komplikaciją, gydymas trunka trumpiau ir kainuoja pigiau.“

Akcija, skirta vienos diabeto nulemtos komplikacijos – diabetinės pėdos – profilaktikai Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje vyko pirmą kartą. Patikrą atliko 6 gydytojai kraujagyslių chirurgai ir per 4 akcijos valandas nemokamai, be šeimos gydytojo siuntimo buvo ištirti 187 pacientai. 10 proc. patikrintų pacientų rasti kraujotakos pakitimai. Šiems pacientams buvo rekomenduota atvykti konsultacijoms, kiekvienam pagal poreikį. Žaizdų, gangrenų pėdose šiandieninės patikros metu neaptikta.

„Norime mažinti diabetinės pėdos komplikacijų ir siekiame geresnių bei pacientui palankesnių gydymo rezultatų, todėl Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje inicijuojame „žaliąjį koridorių“ diabetu sergantiems pacientams besiskundžantiems dėl apatinių galūnių. Kreipiuosi į visus cukriniu diabetu sergančius pacientus – tiek iš Vilniaus miesto, rajono, tiek iš visos Lietuvos: pajutę pakitimus kojose, nedelskite ir kuo skubiau kreiptis kraujagyslių chirurgo konsultacijai", – ragino ligoninės vadovė dr. Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Direktorė pabrėžia, jog cukriniu diabetu sergantys pacientai Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje tiriami laikantis „auksinio standarto“: didžiajai daliai taikomas ištyrimas angiografu. „Vidutiniškai, per metus, mūsų įstaigoje atliekama apie 800-900 angiografijų. Sparčiai tobulėjant minimaliai invazinėms intervencijoms, Kraujagyslių chirurgijos skyriuje klasikinių kraujagyslių rekonstrukcinių operacijų skaičius mažėja, o endovaskulinių operacijų – didėja. Dėl tokios tendencijos pacientai ligoninėje praleidžia mažiau laiko, sveiksta grečiau. Tendencija sąlygoja greitesnį pacientų sveikimą, trumpesnę hospitalizaciją”.