Noriu paaiškinti, kad apie prostatos vėžį negalima spręsti iš vieno rodiklio, kad ir prostatos padidėjimo. Prostatos antigeno tyrimas yra tik orientacinis, jis atspindi prostatos liaukos audinio būklę. Liauka gali padidėti dėl daugybės priežasčių, iš kurių tik viena yra prostatos vėžys. Adenoma atsirasti arba liauka gėrybiškai išvešėti gali ir dėl prostatos uždegimo, tačiau prostatitas ir hiperplazija yra skirtini du sirgimai. Hiperplazija yra dėl su amžiumi susijusių hormoninių pakitimų išvešėjusi liauka. Prostatos uždegimu gali susirgti ir jauno amžiaus žmogus. Čia labai svarbus urologo vaidmuo, kuris prostatos būklę gali įvertinti čiuopdamas, atlikdamas echoskopinį tyrimą, surinkdamas ligos istoriją. Tada, jei yra įtarimas, kad gali būti prostatos vėžys, atliekama biopsija. Ir tik biopsijos metu galima nustatyti ar žmogus serga prostatos vėžiu, ar ne. Vyrai nuo penkiasdešimties iki septyniasdešimties penkerių metų yra didžiausios rizikos susirgti prostatos vėžiu amžiaus grupė. Jaunesni žmonės prostatos vėžiu suserga retai, dažniau kai tam yra paveldimas polinkis. Jei sirgęs tėvas ar kitas artimas giminaitis, polinkis susirgti vėžiu padidėja du kartus, jei yra daugiau sirgusių giminaičių – net iki šešių – dešimties kartų. Paveldimas rizikos faktorius yra labai svarbus. Tačiau jei vėžys aptinkamas vyresniame amžiuje, kaip taisyklė, jis būna tylus, ramus - nebūna agresyvus. Neretai žmogus gyvena su nedideliu vėžio ląstelių kiekiu ir per dešimt, penkiolika metų miršta nuo kitų ligų, juk su saule niekas negyvena. Žinoma, kad valstybė prostatos vėžio prevenciją ir iš ekonominių sumetimų finansuoja tik didžiausiai rizikos grupei.
Ar prostatos išvešėjimas ir adenoma yra tas pats? Iš tiesų, dažniausiai skirtingai vadinama ta pati liga – prostatos gėrybinė hiperplazija. Tai yra tam tikras prostatos audinio struktūros pakitimas, kuris susijęs su amžiniais, hormoniniais pakitimais. Ši diagnozė irgi nustatoma tik atlikus biopsiją. Tarp kitko, nėra absoliutaus ryšio tarp prostatos dydžio ir simptomų. Gali būti, kad žmogus turi labai didelį prostatos tūrį, bet mažiau simptomų. Absoliutus prostatos dydis nėra vienintelis ir lemiamas faktorius, kuris apsprendžia nusiskundimus. Prostatos vėžio ankstyvosios prevencijos programa todėl ir vykdoma, kad prostatos vėžys ankstyvosiomis stadijomis beveik nesukelia jokių simptomų: nebūna nei skausmo, nei šlapinimosi sutrikimų. Netgi prostatos uždegimas sukelia žmogui daugiau nepatogumų nei ankstyvas prostatos vėžys. Todėl tik prostatos vėžio antigeno tyrimas ir gali užvesti ant kelio – įtarti prostatos vėžį.
Paprastai nustačius gėrybinį prostatos išvešėjimą skiriamas konservatyvus gydymas. Jis gali būti kelių krypčių. Jei yra išreikšti simptomai, bet prostatos tūris sąlyginai nedidelis, gali užtekti skirti vienos grupės vaistų, kurie vadinami alfa 1 blokatoriais. Jie palengvina simptomus, bet nesumažina prostatos tūrio ir esminiai neveikia prostatos klinikinės eigos – tam kartui palengvina simptomus, bet vaistų skyrimą nutraukus, liekamojo poveikio nelieka. Yra šios grupės vaistų, kurie kryptingai veikia šlapinimosi sutrikimus, kiti kartu veikia ir kaip antihipertenzinis vaistas. Dauguma žmonių skundžiasi ir šlapinimosi sutrikimais, ir hipertenzija, todėl gydytojai ir skiria kombinuotą vaistą. Yra kita grupė vaistų – taip vadinamieji 5 alfa reduktazės inhibitoriai, kurie veikia lėčiau ir jų veikimo tikslas yra sustabdyti prostatos augimą ir sumažinti prostatos tūrį. Šie, antrosios grupės vaistai, labiau tinka tiems žmonėms, kurie turi mažiau išreikštų simptomų, bet didesnę prostatos liauką. Tuo atveju, jei žmogus turi ir didelį prostatos tūrį, ir stipriai išreikštus simptomus, taikomas kombinuotas gydymas – abiejų šių grupių vaistai.
Gyvenimo būdas irgi turi įtakos šiam susirgimui. Reikėtų vengti ilgo sėdėjimo, nes tai padidina kraujo sąstingį ir silpnina prostatą. Atitinkamai, rekomenduojama sėdintį darbą dirbantiems žmonėms bent po keletą minučių kas valandą pasivaikščioti. Reiktų vengti aštrių patiekalų ir alkoholio, o ypač visų trijų rizikos faktorių kombinacijos. Betgi tautiniai baliai tuo ir pasireiškia – ilgu sėdėjimu užstalėje, kilnojant taurelę ir užkandant aštriu šašlyku. Neretai vyresnio amžiaus žmonėms po tokių pasisėdėjimų ir susilaiko šlapimas.
Solveiga Potapovienė