Per 40 metų nefrologija ligoninėje tapo svarbia mokslo ir praktikos sritimi. Technikos laimėjimai, farmacijos progresas šiandien leidžia išsaugoti inkstų ligomis sergančių pacientų gyvybę, pratęsti gyvenimą bei pagerinti jo kokybę. Prie to didele dalimi prisidėjo docentė Gražina Žvinklienė, kuri visą laiką kovojo už naujų tyrimų įvedimą, labai aukšto lygio ligonių ištyrimą. Ji pirmoji Lietuvoje įvedė inksto biopsiją. Jos iniciatyva buvo pradėtos daryti ir išpopuliarintos inkstų arterijų kompiuterinės tomografijos, plati inkstų ligų diferencinė diagnostika, kas sudarė galimybę labai tiksliai ištirti ligonį. Ji visą laiką, diena iš dienos skyriaus gydytojus, jaunesniuosius kolegas skatino skaityti literatūrą, sužinoti daugiau, mokė hematologijos, kraujo, kepenų, plaučių ligų, sakydama, jog nefrologija – tai ne vien inkstų ligos, inkstai gali būti tik kaip sisteminės ligos dalis, požymis. Platus doc. Gražinos Žvinklienės medicininis mąstymas, leisdavęs ligonį ištirti visapusiškai, išmokė tokio gydymo metodo visą skyrių ir taip stengiamės daryti iki šiol. Tai kas, kad ji surasdavo darbo kiekvienam už du etatus. Bet už tai, vedini jos tvirto, analizuojančio, aštraus proto, mes jautėmės tvirti ir daug kur pirmaujantys. Ateičiai planų dar buvo daug. Rodos, taip neseniai doc. Gražina Žvinklienė sakė: „Prasidėjo penktasis Nefrologijos skyriaus dešimtmetis, ateitis priklauso inkstų regeneravimui, panaudojant kambines ląsteles. Ar būsime tarp pirmaujančiųjų? Praeityje daugelyje sričių buvome pirmieji“. Turime būti pirmieji. Nes ji išėjo, sugebėjusi palikti mūsų širdyse savo gyvenimo principą – nepalikti iki galo neištirto ligonio, analizuoti, apibendrinti rezultatus, diegti naujus medicininius metodus ir mokytis, mokytis, mokytis. Pati ji savo žinias atiduodavo plačiai atverta siela. Paskutiniaisiais metais skaitė ypatingai daug paskaitų, – per metus nuo 10 iki 40, ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Doc. Gražina Žvinklienė dirbo pedagoginį darbą: buvo gydytojų rezidentų vadovė, ligoninės Gydymo tarybos narė, Lietuvos nefrologų asociacijos organizacinio komiteto narė. Nuo 1991 m. Europos nefrologų asociacijos narė. 2007 m. Europos hipertenzijos asociacija jai suteikė Europos hipertenzijos specialisto licenciją. Docentė paskelbė daugiau nei 129 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio medicininėje spaudoje. 2008 m. už ilgametį darbą, profesionalumą, patirtį jai buvo įteiktas Vilniaus miesto savivaldybės Padėkos raštas.
Savo vidine harmonija, sąžiningumu ir ramiu reiklumu ji vedė kolektyvą nelengvo mediko darbo laukų platybėmis. Ji buvo ta, kuria visi, visada ir visose situacijose galėjo pasitikėti, pasiguosti, paklausti patarimo, išsakyti savo nerimą, bėdą, rūpestį. Buvo atvira ir labai teisinga kiekvienam.
Buvo... Bet juk ir tebeesate, Daktare. Nes tebekaba ant sienos Jūsų dovanotas paveikslėlis, nes tebesišypso gėlės žiedas, nupieštas ant arbatos puoduko šono, nes ant stalo guli skaičiuoklė, kurią padovanojote per paskutiniąsias Kalėdas, nes tebėra naudojami daugybė mielų daiktelių, kuriuos išdovanojote per daugelį metų visiems 50-čiai skyriaus darbuotojų kaskart, susėdus prie bendro Kalėdų stalo. Nes tebėra ir visada liks visų mūsų širdyse tie žodžiai, kuriuos visiems skyriaus darbuotojams, kiekvienam atskirai kartu su dovanėle pasakydavote. Nes žodžiai būdavo iš širdies. Ir kiekvienam į širdį. Tai nedingsta. Tai lieka viduje, auga ir gyvena. Ir tampa kiekvieno savasties dalimi.
Daktare, vedėja, mielas, atviras Žmogau, Jūs esate ir visada liksite čia, su mumis, visų mūsų širdyse.
2009 m. liepos mėn. 31 d.
