Senėjimas ir senatvė – natūralus žmogaus kūno pokyčių procesas ir periodas, kurio neišvengia kiekvienas. Senėjimas prasideda maždaug nuo 30 metų amžiaus ir palaipsniui progresuoja. Senatvė neišvengiamai yra susijusi mažėjančiu pajėgumu, didesniu ligotumu, tačiau neretai žmonės, nors ir būdami sveiki, ligų diagnozėmis bando pridengti savo silpstantį pajėgumą, prastėjančią savijautą ir tarsi pasiteisinti prieš artimuosius ir pačius save, kodėl nebegali, nebenori gyventi taip, kaip anksčiau, kai dar nestokojo jėgų ir norų. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vidaus ligų diagnostikos skyriaus vedėja daktarė Vaiva Karpavičienė portalui manodaktaras.lt sako, kad atsirandančias veido raukšles pastebime kiekvienas, bet retai susimąstome, kad su amžiumi lygiai taip pat keičiasi ir vidaus organai bei visų organizmo sistemų veikla.
„Šiuo metu vyresnio amžiaus populiacija (65 metai ir daugiau) Lietuvoje sudaro apie 20 proc. Prognozuojama, kad 2070 metais ji sudarys jau apie 30 proc. Tad senėjimas nėra tik asmeninė žmogaus problema, tai ir valstybės rūpestis savo piliečiais, kad jie sentų oriai ir jaustųsi šiame amžiaus tarpsnyje pakankamai gerai“, – pastebi gydytoja V.Karpavičienė.
Medikė pabrėžia, jog senstantis kūnas nėra liga bei amžinius pakitimus reikėtų priimti natūraliai. Net neženklus gyvenimo būdo pakoregavimas gali pagerinti savijautą ir gyvenimo kokybę kiekviename amžiaus tarpsnyje. „Nežinau, ar dera senėjimą vadinti problema, nes tai yra neišvengiamas ir visą gyvenimą vykstantis procesas. Ko negalime pakeisti, turime išmokti tai priimti ir su tuo gyventi. Kaip keičiasi veidas, taip keičiasi ir vidaus organai. Yra skirtumas, kaip atrodėme būdami 20 metų ir kaip atrodome būdami 50, 70 ar daugiau metų. Taip kaip keičiasi oda, keičiasi ir vidaus organai“. – tvirtina medikė.
Kaip su amžiumi keičiasi žmogaus organizmas
Pasak gydytojos V.Karpavičienės, žmogus yra visų organizmo sistemų visuma, visuose organuose kraujagyslės tokios pačios, todėl amžiniai pokyčiai vyksta visame kūne ir yra tarpusavyje susiję.
„Pradėkime nuo širdies ir kraujagyslių sistemos. Neišvengiamas procesas – aterosklerozė. Tai visų organizme esančių kraujagyslių standėjimas. Cholesterolis, vadinamieji kraujo riebalai, palenda po kraujagyslių sienelėmis, o jos po truputį standėja, kietėja, taip pamažu trinka visų organų kraujotaka. Širdies raumuo darosi kietesnis, nebe taip stipriai susitraukia, sunkiau ir atsipalaiduoja, dėl to žmogus net ir po nedidelio fizinio krūvio gali pradėti jausti dusulį. Jeigu anksčiau žmogus gerai toleruodavo fizinį krūvį, jo širdis pradėdavo plakti greičiau, kad raumenis ir kvėpavimo sistemą aprūpintų krauju, tai su amžiumi tas pasikeičia. Laidžioji elektrinė širdies sistema taip pat sensta, o tai gali sąlygoti aritmiją – permušimus, kurių anksčiau nebūdavo“, – vardina gydytoja V.Karpavičienė.
Kalbėdama apie kvėpavimo sistemos pokyčius, medikė pastebi, kad su metais pradeda nykti plaučių audinio ląstelės, smegenys nebe taip stipriai aprūpinamos deguonimi, kaip būdavo jaunystėje, o tai gali pasireikšti galvos pasvaigimu.
Nervų sistema taip pat keičiasi. „Senstant nervinės ląstelės žūsta, jų mažėja, dalis praranda savo jautriausias galūnėles. Prasideda degeneracijos procesas, pastebimi atminties, dėmesio koncentracijos sutrikimai, koordinacijos sutrikimai, gali išryškėti Parkinsono ar Alzhaimerio liga“, – pasakoja pašnekovė.
Medikės teigimu, žmogui bene sunkiausiai priimamas pokytis – kognityvinių funkcijų sutrikimas. „Jeigu anksčiau žmogus vienu metu galėdavo daryti keletą darbų, tai senstant nebegali, turi koncentruotis tik į vieną veiklą. Pradeda trukdyti pašaliniai garsai (televizorius, muzika), nebegali susikaupti. Prasideda garsinės ir vizualinės informacijos suvokimo pakitimai. Nebegali klausytis greitos ir garsios muzikos, pradeda erzinti greitas kalbėjimas, nes nebegali suprasti pateikiamos informacijos. Sutrinka reakcijos greitis, humoro suvokimas, susilpnėja gebėjimas ilgai išlaikyti dėmesį“, – teigia gydytoja V.Karpavičienė.
Su metais silpsta jutimo organai: rega, klausa, skonis, uoslė. Susilpnėja regos aštrumas, sustorėja ragena, akys nebetenka blizgesio. Spalvos tampa nebe tokios ryškios. Žmogus blogiau mato patamsyje, sutemus nebenori vairuoti automobilio. Saldainiai pasidaro nebe tokie skanūs, kokie buvo vaikystėje.“, – pastebi gydytoja. Sutrikus jutiminei sistemai (regai, klausai) tai atsiliepia pusiausvyros sistemai. Kai žmogus nebegali gerai įvertinti aplinkos, atstumų, atsiranda galvos svaigimas atsistojus, susvyravimai dėl neaiškių priežasčių.
Judėjimo ir atramos sistemą sudaro kaulai, sąnariai, raumenys ir oda, kurios pokyčius senstant matome geriausiai. „Senstant mažėja raumenų masė, pradeda plonėti kojos, rankos, nors jaunystėje buvo stangrios ir raumeningos. Vietoj raumeninių ląstelių lieka jungiamasis junginys, vizualiai tai atrodo kaip suvytimas, apimčių sumažėjimas. Dėl sumažėjusių raumenų ląstelių sumažėja ir raumenų tonusas, jėga. Žmogus pastebi, kad nebe toks stiprus, koks buvo seniau. Sąnarių kremzlės pradeda plonėti, kietėja sausgyslės. Atsiranda sąnarių skausmai. Tai nebūtinai yra liga, bet pradeda skaudėti kelius, pamaudžia ranką ar petį, neretai pradeda varginti stuburo skausmai. Sulėtėja judesiai, sumažėja jų amplitudė. Ir išoriškai matosi, kaip su amžiumi pasikeičia laikysena, eisena. Sutrumpėja žingsnis ir sumažėja rankų mostai“, – požymius vardina gydytoja V.Karpavičienė.
Neįmanoma išvengti senatvės, bet galima ją pristabdyti
Pasitinkant senatvę, naudinga žinoti, jog yra rizikos faktoriai, kuriuos mes galima valdyti, bet yra ir tokie, kurie nuo mūsų nepriklauso. „Nutukimą, mažą fizinį aktyvumą, aukštą cholesterolį, cukrinį diabetą, arterinę hipertenziją – šiuos rizikos faktorius mes galime valdyti. Vartoti arterinį kraujo spaudimą, cholesterolį mažinančius vaistus, koreguoti gliukozės kiekį kraujyje, sumažinti svorį, daugiau judėti. Nevaldomi rizikos faktoriai: amžius, lytis ir paveldimumas. Jų nepakeisime. Pavyzdžiui vyriška lytis lemia didesnę kardiovaskulinės sistemos ligų riziką, o moterys dažniau serga krūties vėžiu. “, – sako gydytoja V.Karpavičienė.
Medikė atkreipia dėmesį į dar vieną sėkmingo senėjimo priešą – nutukimą: „Svoris turi būti normalus pagal kūno masės indeksą. Šiek tiek antsvorio gal ir nėra tragedija, bet nutukimas jau yra liga. Nutukęs žmogus tarsi tyčiojasi iš savo kūno: senatvė ir visų organų nepakankamumas progresuoja kur kas greičiau. Širdžiai aprūpinti krauju 60 kg. sveriantį kūną yra nepalyginti lengviau nei 100 kg. kūną, natūralu, jog per ilgą laiką ji kur kas labiau pavargsta ir nusilpsta, lygiai taip pat nukenčia sąnariai, atsiranda skausmai, tenka riboti fizinį aktyvumą. Žmogus tampa priklausomas nuo kitų. Taip užsiveda ydingas ratas, lemiantis fizinį, psichologinį ir socialinį neįgalumą.
Medikė sako, jog neįmanoma išvengti senatvės, bet galima ją pristabdyti – tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Svarbu mokyti žmones, natūraliai priimti amžinius pokyčius ir senti draugiškoje aplinkoje. „Vyresni žmonės jaučia spaudimą senti sėkmingai. Ko visuomenė reikalauja iš senų žmonių? Išlaikyti fizinį aktyvumą ir pajėgumą, neprarasti kognityvinių sugebėjimų, o realiai žmogus susidūręs su tokiais aukštais reikalavimais pasijunta bejėgis, nes tiesiog fiziologiškai negali to padaryti, tad savo būseną pradeda vertinti kaip asmeninę nesėkmę. Pradeda kaltinti save, kitus arba pradeda ieškoti save pateisinančių argumentų. Ir galiausiai pradeda ieškoti ligų, nes jomis lengviausia pateisinti savo prarastus gebėjimus: man spaudimas, man širdis, man cukrus ir t.t. Artimiesiems taip pat lengviau priimti senatvinius pasikeitimus kaip ligos pasekmes“, – savo pastebėjimais dalinasi gydytoja.
Ką reiškia sėkmingas senėjimas?
Tai reiškia susitaikymą su senėjimu – amžiniais kūno pokyčiais pokyčiais, išsaugant pasitenkinimo dabartiniu ir praėjusiu gyvenimu jausmą. Gydytojos patarimai, kaip tą padaryti lengviau:
Atsirinkti veiklas, kuriose gerai jaučiatės. Jeigu sode prižiūrėjote 5 daržovių lysves, gal dabar užtenka pasilikti vieną. Nepervargsite, nereikės prašyti pagalbos. Geriau pasikvieskite artimuosius puodelio kavos su obuolių pyragu, o ne žemės kasimui. Gal jau laikas sumažinti darbinę veiklą (pensijinis amžius Lietuvoje šiuo metu 64 m.). Gal laikas pakeisti gyvenamąją vietą, jeigu nebegalite susitvarkyti 4 kambarių ar užkopti į penktą aukštą.
Optimizuoti savo gebėjimus. Nuolat gerinti savo fizinę būklę, arba bent jau išsaugoti esamą. Tam puikiai pasitarnauja mankšta. Ar tai bus pilatesas, važinėjimas dviračiu, baseinas, ar paprastas pasivaikščiojimas, svarbu kuo ilgiau išsaugoti raumenų stangrumą ir jėgą. „Vyresniame amžiuje nebūna taip, kad savaitę pagulėsi lovoje ir vėl būsi stiprus, atvirkščiai – nusilpsi ir paskatinsi senėjimą. Išrašydami iš ligoninėje visada rekomenduojame pacientams užsiimti fizine veikla. O artimiesiems patariame: nešokinėkite ir nedarykite už savo artimuosius to, ką jie gali pasidaryti patys. Jeigu gali nueiti į virtuvę ir pasidaryti puodelį arbatos, sumuštinį, tegul ir pasidaro.“, – pataria gydytoja.
Kompensuoti tai, ko nebegalime taip gerai pasidaryti. Prastėja regėjimas – nešiokime akinius. Blogiau girdime – pagelbės klausos aparatas – tik nereikia jo gėdintis. Kai žmogus gerokai neprigirdi, su juo sunku bendrauti, artimieji ir draugai pradeda vengti kontakto, taip mažėja socialinis kontaktas, kuris glaudžiai susijęs su kognityvinių funkcijų ir socialumo išsaugojimu. O judėjimui palengvinti galima pasinaudoti lazdele, vaikštyne ar netgi šiaurietiško ėjimo lazdomis.
Priglausti gyvūną. Vyresni žmonės kur kas greičiau sveiksta, jeigu namuose jų laukia augintinis - šuniukas, kačiukas, žuvytės ar žiurkėnas. Rūpinimasis kitu skatina fizinį aktyvumą (pavyzdžiui, šuniuką reikia pavedžioti, pasirūpinti augintinio maistu, higiena), šeimininkas jaučiasi reikalingas ir mylimas, atsiranda kitų pokalbio temų, negu skundimasis fizine sveikata.
„Nėra stebuklingos tabletės, kuri grąžintų raumenų jėgą, puikų regėjimą, klausą, kraujagyslių elastingumą, tai yra natūralu, mes galime senėjimo procesą tik šiek tiek sulėtinti. Didesnis fizinis aktyvumas, pilnavertė mityba, reikia valgyti kokybiškesnį, daugiau baltymų turintį maistą, uogų saują, kad gautume daugiau vitaminų. Išgerti pakankamą kiekį skysčių, kurių labai reikia džiūstantiems sąnariams, raumenims ir standėjančioms kraujagyslėms“, – pataria gydytoja V.Karpavičienė. Pasak jos, išsaugoti smegenų veiklą gali padėti knygų skaitymas, kryžiažodžių sprendimas, filmų žiūrėjimas, radijo laidų klausymas, bendravimas su pažįstamais, draugais, vaikais ar anūkais. Svarbu išsaugoti norą domėtis socialine aplinka, kultūriniu ar politiniu gyvenimu, užsiimti rankdarbiais, o ne tik koncentruotis į savo senėjančio kūno fiziologinius pokyčius ir vengti, kad tai taptų pagrindine pokalbių tema.
Gydytoja nuoširdžiai linki išmokti mylėti, saugoti, tausoti ir gerbti savo neišvengiamai senėjantį kūną bei sugebėti pasimėgauti kiekviena mums skirta diena.
Autorius Auksė Kontrimienė
Daugiau informacijos: https://naujienos.manodaktaras.lt/naujiena/keturi-receptai-kaip-pristabdyti-senatve.2c05f750-197e-11ed-bd3f-aa00003c90d0?fbclid=IwAR2K1sxTroUpr-h-NxORxnsDScJuYTFecYgDShdM4dSTHma3kuDkoqRnN_Q
