Gastroezofaginis refliuksas ir vaikams, ir suaugusiems gali sukelti daug nemalonių simptomų: graužimą ir deginimo pojūtį už krūtinkaulio ar viršutinėje pilvo dalyje, gali varginti lengvas kosulys, gerklės skausmas, užkimimas, nors ir nebuvo jokio peršalimo. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojas chirurgas Marius Lasinskas manodaktaras.lt portalui pasakoja, kad refliuksas – tai nekontroliuojamas skrandžio turinio grįžimas į stemplę. Refliukso simptomai gali pasireikšti kartais, bet gali varginti ir nuolatos. Dažnai besikartojantys simptomai gali įspėti ir apie gastroezofaginio refliukso ligą.
Negydoma gastroezofaginio refliukso liga gali pažeisti stemplę, ryklę bei gerklas. Tuomet gali pasireikšti ir netipiniai simptomai:
- lėtinis sausas kosulys;
- užkimimas;
- krenkštimas;
- gerklės perštėjimas, skausmas;
- krūtinės ir pilvo viršutinės dalies skausmas;
- diskomfortas / sunkumo jausmas epigastriumo (duobutės) srityje;
- bronchinė astma;
- gerklų pažeidimas;
- blogas burnos kvapas, liežuvio apnašos (ypač rytais);
- pasunkėjęs ar skausmingas rijimas;
- dantų ėduonis ir pažeistas dantų emalis.
Pasak mediko, sveikiems žmonėms skrandžio refliuksas nesukelia jokių nepageidaujamų pojūčių ir nepakenkia stemplės gleivinei. Tačiau, kai jis kartojasi dažnai, susergama gastroezofaginio refliukso liga, kitaip dar žinoma kaip stemplės diafragminės angos išvarža. „Šis sveikatos sutrikimas atsiranda todėl, kad apatinis stemplės raukas (medicinoje vartojamas terminas sfinkteris) tinkamai neužsiveria ir skrandžio turinys, dažniausiai rūgštus, patenka atgal į stemplę. Tai yra rauko nesandarumas toje vietoje, kur stemplė pereina į skrandį. Todėl žmonės skundžiasi kylančia rūgštimi, deginimo jausmu už krūtinkaulio, skausmu po duobute ir visais kitais jau išvardintais simptomai“, – sako gydytojas M.Lasinskas.
Refliukso priežastys
Gydytojo chirurgo teigimu, tokio rauko nesandarumo priežastys nėra aiškios, tai dažniausiai būna susiję su amžiumi. Didesnė rizika prasideda vyresniems nei 50 metų žmonėms, dažniau šia liga serga turintys antsvorio ar sergantys nutukimu pacientai, liga gali būti ir paveldima, ją nulemti gali genetinės priežastys. „Žmonės dėl nemalonių pojūčių neretai kreipiasi į otorinolaringologus (ausų, nosies, gerklės gydytojus), nes jie gali sukelti ir refliukslaringitą“, – teigia medikas.
Gydytojo teigimu, yra keletas šios ligos sunkumo laipsnių: A;B;C;D. „A laipsnis nustatomas, kai tyrimo metu pastebimo smulkios iki 5 mm dydžio erozijos, o D – pati sunkiausia forma, kai visa gleivinė jau būna pažeista rūgšties ir susiformavusios didžiulės erozijos“, – tvirtina gydytojas chirurgas M.Lasinskas.
Mediko teigimu, pagrindinė anatominė priežastis yra apatinio stemplės rauko nepakankamumas ir diafragmos stemplinės angos (hiatinė) išvarža. Esant tokiai būklei, dalis skrandžio atsiduria virš diafragmos. Todėl pranyksta natūralus barjeras ir atsiranda palankios sąlygos gastroezofaginiam refliuksui. „Skrandžio rūgštis pakyla į stemplę ir sukelia jos gleivinės uždegimą – ezofagitą. Jis gali nulemti paviršinių kraujuojančių žaizdelių (erozijų) atsiradimą. Negydoma gastroezofaginio refliukso liga su ezofagitu gali sukelti stemplės susiaurėjimą, rijimo sutrikimus. Gali pasireikšti Barretto stemplė (tai priešvėžinė liga, paveikianti stemplės gleivinę. Ši liga pasireiškia kuomet skrandžio rūgštys ir fermentai patenka į stemplę). O ilgainiui refliuksas gali sukelti net ir stemplės vėžį, tiesa, mūsų kraštuose šie vėžiniai susirgimai nėra labai dažni“, – pastebi gydytojas chirurgas.
Todėl jis pataria įvertinti rizikos veiksnius, nes daugelį jų pašalinus iš savo kasdienybės, refliukso ligos galima ir išvengti.
Rizikos veiksniai
- prasta, nesubalansuota mityba;
- ilgalaikė nervinė įtampa (nervinis refliuksas);
- viršsvoris, nutukimas;
- nėštumas;
- rūkymas;
- nesaikingas alkoholio vartojimas;
- dažnas vaistų vartojimas;
- darbas, kurio metu ilgą laiką būnama pasilenkus;
- nereguliarus ir skubotas valgymas;
- vėlyvas valgymas;
Kaip diagnozuojama ir gydoma
Gydytojas M.Lasinskas teigia, jog refliuksas diagnozuojamas atliekant stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos endoskopinį tyrimą. „Pacientai neretai šį tyrimą vadina „žarnos rijimu“. Jo metu yra stebimi pakitimai stemplės gleivinėje ir endoskopu galima įvertinti, ar yra rauko nesandarumas, ar akivaizdi maisto dislokacija į viršų, tuomet jau galima konstatuoti stemplinę išvaržą“, – pasakoja medikas.
Pasak gydytojo, pagrindinis gydymas yra medikamentinis, pacientams tenka vartoti rūgštingumą mažinančius vaistus. Juos paskiria arba šeimos gydytojai, arba gastroenterologai. „Išimtinais atvejais, kada taikant medikamentinį gydymą, nesulaukiama teigiamų rezultatų, skiriamas ir chirurginis gydymas. Atliekama laparoskopinė operacija, kurios metu sudaromas mechaninis barjeras refliuksui ir tokiu būdu sustiprinamas apatinis stemplės raukas. Dažniausiai visgi užtenka vaistų, kurių farmacinė pramonė yra prikūrusi pačių įvairiausių, tad chirurginis gydymas taikomas vis rečiau“, – tvirtina gydytojas M.Lasinskas.
Pirmasis dalykas, kurį reikėtų padaryti pajutus lengvus refliukso simptomams, tai pakoreguoti mitybą. Tokiu atveju medikas rekomenduoja valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, vengti rūgštingumą keliančių maisto produktų ir kitų refliuksą skatinančių veiksnių. „Patariu pacientams stengtis nepersivalgyti, nevartoti sunkiai virškinamų produktų, kepto, rūkyto maisto, gazuotų, rūgštingumą keliančių gėrimų. Negerti kavos „ant tuščio skrandžio“. Kai kuriems žmonėms refliuksą gali sukelti ir vyno taurė. Nereikia persistengti valgant citrusinius vaisius, saikingai valgyti, žinoma, galima, bet jie negali būti kaip duona kasdieninė“, – pataria gydytojas chirurgas M.Lasinskas.
Straipsnio autorė Auksė Komntrimienė
Daugiau informacijos:https://naujienos.manodaktaras.lt/naujiena/kuo-pavojingas-refliuksas-ir-kaip-jo-atsikratyti.41862750-ea7b-11ec-bd3f-aa00003c90d0?fbclid=IwAR1LT6VOGLK4VhjpUVQCC2daoFAIuEV90fz_PhR1gqU2qBaO5Falo1IvbSc
