Įprasta manyti, kad vaikai Covid-19 infekcija perserga gana lengvai, jaučia menkus simptomus arba netgi serga besimptome forma. Visgi mažieji ligoniai, kuriems tenka gydytis ligoninės stacionare ar net reanimacijos skyriuje, ligos pasekmes gali jausti ilgą laiką, o retesniais atvejais pakenkimai sveikatai gali būti ir labai rimti. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų intensyviosios terapijos gydytoja Veslava Žukovskaja manodaktaras.lt portalui sakė, kad ne veltui medikai ragina skiepyti vaikus.
„Kalbant apie covid skiepus, pagrindinis akcentas ir buvo, kad vaikus reikia skiepyti ne vien tikintis išvengti covid ligos, bet apsisaugoti nuo mirties, sunkių komplikacijų ir ilgalaikų ligos liekamųjų reiškinių“, – sako gydytoja vaikų reanimatologė.
Medikė atkreipia dėmesį, kad bene dažniausiai pasitaikanti COVID-19 infekcijos pasekmė – tai užsitęsę ligos simptomai. Liekamieji persirgtos ligos reiškiniai tai greitas nuovargis, galvos, pilvo, krūtinės ląstos skausmai, užsitęsęs kosulys ir ryklės skausmas, nuotaikos pokyčiai, vyresniems pasitaiko širdies permušimai, gali pasitaikyti problemų su kraujospūdžiu. „Mažiukus vaikus vargina miego sutrikimai, nuotaikų svyravimai, pilvo skausmai, apetito stoka. Tad tikrai daug simptomų yra priskiriami užsitęsusiai COVID-19 infekcijos sukeltai ligai, tai vadinama „ilguoju COVIDU“ arba pokovidine būkle, jei simptomai tęsiasi daugiau nei 2 mėnesius po persirgtos ligos, – pastebi gydytoja V.Žukovskaja.
Pasak medikės, literatūroje jau teko skaityti, kad iki 50 proc. COVID-19 infekcija persirgusių vaikų jaučia sveikatos sutrikimus, kurie tęsiasi nuo 2 mėnesių iki pusės metų nuo tos dienos, kai jiems buvo nustatyta covid liga.
Nukenčia širdis
Kolegei antrina ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų kardiologė Gerda Jančienė, kuri pastebi, jog COVID-19 liga paveikia ir vaikų širdis: „Skaičiuojama, kad apie pusė vaikų, kurie persirgo, net ir besimptome forma, jaučia ilgiau nei 3 mėn. išliekančius simptomus (yra duomenų, kad net ir iki 8 mėnesių). Tie simptomai ne visada būna labai sunkūs, bet jie neigiamai veikia vaiko gyvenimo kokybę“.
Vaikai jaučia širdies permušimus, pasitaiko dažno širdies plakimo, dar vadinamo tachikardija, epizodai. Gali atsirasti iki to nebuvę skausmai krūtinės ląstoje. Atsiranda bendras silpnumas, vargina fizinio krūvio netoleravimas. „Mes, kardiologai, tirdami tokius vaikus, randame tam tikrus širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimus: nustatome pačią širdį maitinančių kraujagyslių – koronarų pakenkimus, skysčio kiekio aplink širdį padidėjimą ar pablogėjusią širdies raumens funkciją. Ir visa tai – COVID-19 infekcijos sukeltos ligos pasekmės“, – vardina gydytoja vaikų kardiologė G.Jančienė.
Medikės teigimu, šie simptomai tarsi atsiranda naujai, kai nuo sirgimo covid infekcija praeina mėnuo ar net ir daugiau laiko. Ir netgi persirgus besimptome forma. Jeigu nusiskundimai intensyvėja, išlieka ilgesnį laiko tarpą, jau tada tikrai būtina vaikų kardiologo konsultacija.
Poveikis kvėpavimo takams ir plaučiams
Intensyviosios terapijos gydytoja V.Žukovskaja pastebi, kad neretai sunkesne COVID-19 ligos forma sergančių ligonių kvėpavimo takai ir plaučiai taip pat patiria ilgalaikius ligos padarinius. „Stebėdami vaikus, kurie po COVID-19 sukeltos pneumonijos ar bronchiolito gydymo stacionare kreipiasi į priėmimo skyrių, matome, kad bene dažniausiai juos varginantis simptomas yra užsitęsęs kosulys, kvėpavimo takų jautrumas.
„Užsienio literatūros duomenimis, vaikams, kuriems dar iki užsikrėtimo COVID-19 infekcija buvo diagnozuota bronchų astma, alerginis rinitas arba turintiems šeimos narių, sergančių astma, yra didesnė tikimybė turėti užsitęsusius į astmą panašius simptomus po ligos“, – konstatuoja vaikų gydytoja.
Pasak medikės, kai COVID-19 infekcija komplikuojasi plaučių uždegimu, skiriamas antibakterinis gydymas – antibiotikai. „COVID-19 liga, dažniausiai prasideda kaip viršutinių kvėpavimo takų infekcija, o vėliau tampa akivaizdu, jog prisideda bakterinė infekcija ir be antibiotikų išsisukti nepavyks. Taip pat gali prireikti deguonies terapijos, bronchus plečiančių vaistų, intraveninės skysčių terapijos, antipiretikų“, – pasakoja gydytoja V.Žukovskaja.
Dauginis organų nepakankamumas
Vertinant statistiškai COVID-19 susirgę vaikai gerokai rečiau atsiduria ligoninėje nei suaugusieji pacientai. Intensyviosios terapijos skyriuje jų taip pat nėra labai daug, bet tie, kurie patenka, išsitraukia tikrai blogą loterijos bilietą – medikai pasakoja apie labai pavojingą komplikaciją. „Deja, vaikams tenka diagnozuoti pavojingą komplikaciją – dauginį organų nepakankamumą, kurį sukelia būtent COVID-19 infekcija. Jis yra klastingas todėl, kad vaikas COVID-19 infekcija perserga labai lengvai, minimaliai pakarščiuoja, jaučia lengvus viršutinių kvėpavimo takų infekcijai būdingus simptomus, bet maždaug mėnesio bėgyje po to persirgimo jam pasireiškia dauginis organų nepakankamumas. Tai gali būti ir širdies nepakankamumas, gali pasireikšti panaši kaip meningito ar meningoencefalito klinika. Gali sutrikti inkstų, kepenų veikla. Ne visada yra pakenkiama visoms organų sistemoms, bet tokie vaikai atsiduria reanimacijos skyriuose ir juose praleidžia nemažai laiko. Kol pilnai pasveiksta, net keletą mėnesių tenka praleisti ligoninės stacionare“, – įspėja gydytoja reanimatologė V.Žukovskaja.
Psichologinės izoliacijos pasekmės
Medikė atkreipia dėmesį, kad egzistuoja ir dar viena, nors ir netiesioginė, simptomų grupė, kurią taip pat reikėtų priskirti COVID-19 ligos padariniams vaikų sveikatai. Tai psichologinės izoliacijos pasekmės. Galima vertinti izoliaciją per socialinį aspektą: vaikai ilgam buvo atskirti nuo savo bendraamžių, neturėjo gyvo kontakto su kitais žmonėmis, išskyrus artimiausius šeimos narius, su kuriais kartu gyvena, prasidėjo bendravimo problemos, tapo sunku užmegzti socialinius ryšius. „Tarp paauglių padaugėjo depresijos epizodų, savižalos epizodų. Kai karantinas jau ėjo į pabaigą, mes labai pajutome, kad išaugo bandymų nusižudyti skaičius. Tai tikrai rimta ir gąsdinanti COVID-19 pasekmė vaikams“, – tvirtina gydytoja V.Žukovskaja.
Medikė atkreipia dėmesį ir į dar vieną problemą – užsidarius karantine, sutriko planiniai profilaktiniai skiepai: „Lietuva gal tai nėra taip aktualu, bet pasaulyje tikrai buvo pastebima tendencija, jog tėvai, baimindamiesi, kad vaikai užsikrės COVID-19 infekcija, masiškai atsisakydavo vykti į gydymo įstaigas, todėl labai stipriai sumažėjo skiepijimo nuo kitų užkrečiamųjų ligų rodikliai, o tai didelė grėsmė ateičiai“.
Straipsnio autorė Auksė Kontrimienė
Daugiau informacijos:
https://naujienos.manodaktaras.lt/naujiena/covid-19-infekcijos-poveikis-vaikams-serga-lengvai-bet-pasekmes-gali-buti-sunkios.14551043-0936-11ed-bd3f-aa00003c90d0?fbclid=IwAR2GYWBXLmSUz53wHJ885exZhi7-DU5jLrWtCCek5ZXrmyxmTpj-S3vBLXg
