Augustas Pronckus gimė 1922 m. gegužės 22 d. Gedrimų kaime, Skuodo rajone, ūkininko šeimoje. Kaip pats kadaise pasakojo, „tėvas turėjo dvylika vaikų, buvau jauniausias ir paskutinis“. 1944 m., baigęs Mažeikių gimnaziją, po metų įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Studijos, kaip profesorius prisiminė, pradžioje buvo liūdnos, „nes visi studenčiokai turėjo kostiumus, o aš – tik iš milo siūtą sermėgėlę, todėl į šokius neidavau, kad neatrodyčiau blogesnis už kitus“. Ketvirtame kurse jį ėmė globoti profesorius Pranas Norkūnas, pasiūlęs laboranto vietą VU Medicinos fakultete. „Nuo to laiko turėjau antrą tėvą – Pranas Pronckus mane pagimdė ir užaugino, Pranas Norkūnas atidavė viską, kad tapčiau chirurgu“.1950 m. baigęs universitetą, liko dirbti Bendrosios chirurgijos klinikoje chirurgu ordinatoriumi. 1952 m. įstojo į aspirantūrą. Iki 1955 m. parašė ir apgynė medicinos mokslų kandidato disertaciją. 1956 m. buvo išrinktas Medicinos fakulteto Chirurgijos katedros vyr. dėstytoju, 1956 m. suteiktas docento vardas. Nuo 1959 m. paskirtas Lietuvos TSR sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiuoju chirurgu. 1964 m. apgynė habilituoto medicinos mokslų daktaro disertaciją. 1965 m. pradėjo dirbti chirurgijos klinikos profesoriumi. 1976 m. buvo paskirtas tos pačios chirurgijos klinikos vadovu.
Profesorius Augustas Pronckus buvo chirurgas iš prigimties. Jis operavo širdį, stemplę, skrandį, žarnyną, plaučius. Neoperavo tik smegenų. Operuodavo nepaprastai talentingai. Jam operuojant, operacinėje niekada nebūdavo įtampos, nerimo. Dygsnis po dygsnio, rodos, taip lengvai, būdavo padaroma sudėtingiausia operacija. Tvirtas, stotingas, ištvermingas išorėje širdies gilumoje profesorius buvo švelnus, romantiškas, geriausiai jausdavosi savo tėviškės laukų platybėse.
Nuo 1956 m. profesoriaus Augusto Pronckaus dėka ir iniciatyva krūtinės ląstos organų specializuota chirurgija tapo atskira chirurgijos šaka Lietuvoje. Jis vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo operuoti plaučius. Savo daktarinėje disertacijoje jis tyrė pleuros ertmės obliteraciją po pulmonektomijos, komplikacijas, jų profilaktiką ir gydymą. Jis pasiūlė ir pritaikė klinikoje profilaktines priemones prieš pooperacines empiemas. Profesorius gilinosi ir į stemplės ligas. Jis pirmasis pritaikė praktikoje naują abdominalinės stemplės operacijos transabdominalinį priėjimą.
Profesorius Augustas Pronckus vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo daryti širdies operacijas. 1960 m. gruodį Vilniaus šv. Jokūbo ligoninėje, tuomet dar docentas, A.Pronckus atliko komisurotomiją, uždarą širdies operaciją – pacientui buvo išplatinta anga tarp kairiojo prieširdžio ir skilvelio.
Iš profesoriaus Augusto Pronckaus mokėsi visi, kuriems teko laimė atsidurti šalia jo operacinėje ar paskaitose. Jis paruošė 3 profesorius, 16 medicinos mokslų daktarų ir 7 habilituotus medicinos mokslų daktarus, išleido 2 monografijas, išspausdino 130 mokslinių straipsnių.
Keturis dešimtmečius dirbo Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje. Visuomet prieš septynias ryto jau girdėdavosi jo skambus balsas ir rūpestingas „Kaip jaučiatės?“
Profesorius Augustas Pronckus buvo Pabaltijo chirurgų draugijos narys, 30 metų buvo Vilniaus chirurgų draugijos pirmininkas, garbingai vadovavo Lietuvos chirurgų asociacijai. 2004 m. jam suteiktas Skuodo miesto garbės piliečio vardas. 2007 m. profesorius buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu „Už nuopelnus kuriant ir stiprinant Lietuvos Respublikos kariuomenę“.
Atsisveikiname su baltuoju Profesoriumi, lenkdami galvas prieš jo didį chirurgo talentą, širdies gerumą, sąžiningumą ir mokėjimą būti visiems vienodai teisingu, atviru ir paprastu, būnant didžiu ir nepaprastu.
