Siuvinėjimui kryželiu yra speciali medžiaga, vadinama kanva, kurios galima įsigyti rankdarbių parduotuvėse ir būna įvairių spalvų. Joje iškart padarytos skylutės, į kurias bedant adatą gaunamas kryželis. „Tokios medžiagos mūsų močiutės neturėjo. O ji gerokai palengvina darbą, ypač jeigu siuvinėjamame paveiksle yra labai daug spalvų. Siūlai vadinasi muline. Vienas siūlas yra sudarytas iš šešių mažesnių siūlelių. Jeigu smulkesnis darbelis, užtenka, kad jis būtų sudarytas iš trijų. Kuo didesnė kanva, tuo storesnio siūlo reikia", - aiškina siuvinėtoja.
O. Paukštienė pirmąjį didesnį darbelį išsiuvinėjo, kai gimė sūnus Edgaras. Jo niekam nepadovanojo, nes yra brangiausias. Su juo susijusi ir pirmojo nuosavo būsto įsigyjimo istorija.
Siuvinėtojos burtininkės
Jau minėtame pirmajame O.Paukštienės didesniame darbe pavaizduotas namelis. Čia pasakodama apie savo pomėgį medikė atskleidžia ir vieną paslaptį: „Sakoma, kad tie, kurie siuvinėja kryželiu, tuo pačiu ir buria. Kryžius yra dviejų rūšių - vyriškas ir moteriškas. Vyriškas - toks, kaip bažnyčiose, o moteriškas - kaip x raidė. Kai siuvinėji, darai x kryželių eiles. Jas sekančiame etape tarsi „uždarai", vėlgi išgaudama kryžiaus formą. Siuvinėjant pirmas eiles vyksta „atidarymas". Tada reikia mintis kaupti, galvoti apie tai, ko trokšti. O „uždarant" jos tarsi paliekamos tame paveiksle, įkraunama energija. Kai apie tai išgirdau, pagalvojau, kad galbūt tame yra tiesos. Siuvinėjant pirmą namuką, buvo ką tik gimę vaikas, gyvenome pas tėvus ir labai norėjosi savo būstą turėti. Aš apie jį siuvinėdama galvojau. Įdomiausia tai, kad netrukus mes nusipirkome savo butą.
Esu girdėjusi, kad moterys, norinčios surasti mylimą žmogų, ištekėti siuvinėja kryželiu pačios arba prašo, kad joms kas išsiuvinėtų ir užkoduotų mintį apie mylimą žmogų. Viena siuvinėtoja yra pasakojusi, kad jos draugė buvo senmergė, kuriai niekaip nesisekė vyro susirasti. Siuvinėtoja kartą pamatė paveikslėlį, kuriame vaizduojamas bučinys. Kai baigė darbelį, vyras pasisiūlė įrėminti ir pakabinti, bet ji kažkodėl nepanoro ir nutarė palaukti. Artėjo draugės, kuri vis negalėjo ištekėti, gimtadienis ir siuvinėtoja nusprendė, kad nebus geresnės dovanos, nei jos išsiuvinėtas bučinys. Netrukus šią dovaną gavusi draugė pranešė, kad išteka.
Gal tokie burtai yra fantazijos, bet vis dėlto... Juk mintys materializuojasi. Jeigu labai nori ir nuolat apie tai galvoji, tai išsipildo", - šypsosi O.Paukštienė.
Veikia kaip valerijonas
Didžiausiu iššūkiu slaugytojai tapo paveikslas, kuriame vaizduojamas tigras. Beje dabar jis puošia geriausios draugės namus. „Tuo metu man šis piešinys atrodė labai gražus. Pagalvojau, kad jį tikrai kada išsiuvinėsiu, bet ne dabar, nes schema atrodė labai sunki. Mano draugė, klasiokė pagal horoskopą yra tigras, artėjo jos gimtadienis, o aš nežinojau, ką padovanoti. Priėmiau paveikslą su tigru kaip iššūkį", - prisiminė ponia Olga. Siuvinėjo šį darbą kasdien po kelias valandas maždaug du su puse mėnesio. Draugės šypsena ir laimingos žibančios akys tapo didžiausia padėka.
„Siuvinėjant reikia, kad mintys ir norai būtų geri, tada ir paveikslas neš džiaugsmą. Nors siuvinėjimas atrodo kruopštus darbas, kuriam reikia didelės kantrybės, pats procesas atpalaiduoja. Mane jis veikia kaip valerijonas", - nusijuokia slaugytoja.
Siuvinėjimas, anot jos, nėra labai brangus pomėgis, tačiau ir ne pigus. Pavyzdžiui, specialios medžiagos gabalėlis - penki litai, vienos spalvos siūlas - maždaug du litai. „Gražiam išsiuvinėtam paveikslui reikia gražaus rėmo. Tai turbūt pats brangiausias dalykas. Bet man tų pinigų, tiesą sakant, negaila, nes į darbelį įdedi tiek darbo, tiek šilumos, norisi, kad jis būtų atitinkamai įrėmintas".
Visus savo drabus slaugytoja dovanoja draugams ir artimiesiems. Kartais į gimtadienius ar vestuves vietoje atvirutės atneša savo siuvinėtą paveikslėlį. „O parduoti turbūt negalėčiau. Negaliu siuvinėti tam, kurio nepažįstu".
Kryželiu siuvinėti darbai brangiai kainuoja. Ponia Olga vieną visai nedidelį ir paprastutį yra mačiusi Kaziuko mugėje, kur jis kainavo apie šimtą litų. Rusų tinklalapyje yra aptikusi ir liko nustebinta didelės jų kainos: „Toks, kaip mano tigras, kainuotų apie tūkstantį litų".
Ieva Adomaitytė
