Išskirtinis profesionalumas
Klinika buvo įkurta name, kurį universitetas įsigijo iš didikų Radvilų - tame pačiame, kur augo Barbora Radvilaitė (dabar - Didžioji g. 10). Klinikoje buvo tik 13 lovų, bet jos sanitarinis lygis buvo labai aukštas. Daugiausia buvo operuojami įvairūs paviršiniai navikai - veido, burnos ertmės, nosies, taip pat chirurgiškai gydomos kaulų traumos. Atlikti ertminių operacijų chirurgai nedrįso dėl garantuoto infekcijos pavojaus, mat priemonės, apsaugančios nuo infekcijos, atsirado tik 19 a. viduryje.
"1808 m. dar nebuvo žinoma, kad žaizdas nuo infekcijos galima apsaugoti atliekant operaciją sterilizuotais instrumentais, steriliai apsirengus ir mūvint sterilias pirštines. Tačiau medikų empirinis patyrimas rodė, kad infekcijos šaltinis - chirurgo rankos, todėl prieš operaciją jos buvo labai švariai plaunamos, klinikoje visur buvo labai švaru, - pasakojo V.Triponis. - Vertas dėmesio ir faktas, kad narkozei tuo metu buvo naudojamas tik opijaus ir alkoholio mišinys. Taip užmigdytas žmogus miega negiliai, iš dalies jaučia jo kūne atliekamas manipuliacijas, tad chirurgai savo darbą turėjo atlikti itin greitai ir preciziškai. Tik aukšto lygio profesionalai sugebėjo, šiuolaikiniu požiūriu, praktiškai tuščiomis rankomis sėkmingai atlikti tokias sudėtingas operacijas kaip miego arterijos aneurizmos".
Šiai operacijai atlikti buvo sutelktos stipriausios chirurgų pajėgos - net 4 profesoriai, iš kurių tikrai žinomi trys - Raseiniuose gimęs Jokūbas Šimkevičius, chirurgijos vadovėlio autorius, vilnietis Jonas Fridrichas Niškovskis ir iš Paryžiaus dėstyti chirurgijos atvykęs profesorius Jokūbas Briote. Operacijos eiga detaliai aprašyta lotyniškai to meto VU periodiniame leidinyje "Karališkojo Vilniaus universiteto klinikiniai darbai". Kalba itin emocinga, nebūdinga techniniams aprašymams - matyti, kad chirurgai labai didžiavosi sėkmingai atlikta sudėtinga operacija, nes pacientas pasveiko.
Pažangą palaidojo politika
V.Triponio duomenimis, aneurizmų (išsiplėtusių arterijų dalių, kurioms plyšus ligonis neišvengiamai miršta) Europoje buvo operuota ir anksčiau. Tačiau operuojant miego arteriją, kyla didelis pavojus netekti ligonio per pačią operaciją, nes šios kaklo srities anatomija labai sudėtinga - gresia nukraujavimas, insultas, nervų pažeidimai. Tokia operacija ir dabar chirurgams yra kietas riešutėlis, nes mirtingumas dėl miego arterijos aneurizmos gana nemažas. Šiandien jos operuojamos nenutraukiant kraujotakos į smegenis: į
arteriją aneurizmos vietoje įstumiamas intraarterinis šuntas, vėliau jis, sutvarkius aneurizmą, pašalinamas. Prieš 200 m. sustabdę kraujotaką virš ir žemiau aneurizmos, chirurgai išpjovė ją kartu su dalimi miego arterijos, o galus užveržė šilko siūlais. "Nors atkurti kraujotakos taip pažeistoje miego arterijoje nebuvo įmanoma, chirurgai dar prieš operaciją atliko testą, kad įsitikintų, jog po jos smegenų kraujotaką kompensuos kitos kraujagyslės, nes iš viso smegenis maitina 4 arterijos, - aiškino V.Triponis. - Tai rodo, kad žmogaus anatomiją VU chirurgai buvo išstudijavę preciziškai, o techniškai buvo pasirengę atlikti pačias sudėtingiausias operacijas".
Sudėtingumu net šių dienų chirurgus stebinančių operacijų VU klinikoje buvo atlikta ir daugiau. Tačiau universitetinę mediciną Lietuvoje net 100-ui metų palaidojo politika: po 1831 m. sukilimo Rusijos imperatorius universitetą uždarė. Kai kurie chirurgijos klinikos specialistai dar liko dirbti Medicinos chirurgijos akademijoje, kur studijavo būsimieji chirurgai ir akušeriai, bet 1842 m. ir ji buvo panaikinta.
Alia ZINKUVIENĖ
