Šeimoje – ne daktaras ir ne pianistas
Savo dviejų sūnų docentas sako specialiai muzikai nelavinęs. Dabar tėvas labai stebisi, kad jo vaikai – Berlyne gydytoju dirbantis Mykolas ir verslininkas Rokas - operos fanai. Vaikų pulmonologo žmona Laima – matematikė. „Jei ji nebūtų matematikė, aš, matyt, ir negročiau. Vienas šeimoje turi būti protingas, - juokauja šeimos galva. - Aišku, nėra taip, kad neatskirčiau šaukšto nuo plaktuko. Retais atvejais virtuvėje pasisukinėju, indus suplaunu, ūkį kiek sugebu tvarkau, tačiau buityje žmona daugiau lemia. Bet nenoriu Jums sudaryt barono Miunchauzeno įspūdžio. Man svarbu ir tvirtai stovėti ant kojų, ir žiūrėti į dangų. Nors kartais pagalvoju: „Kam aš visa tai darau?“ Atsakymas gan sofistinis. „Galima klausti: „Kam iš viso gyvename?“ Man toks gyvenimas įdomesnis. Pilnesnis. Aš taip save labiau realizuoju“.
Anot doc. S.Dumčiaus, į tokius konkursus, kaip Paryžiuje, susirenka originalūs žmonės. Šių metų nugalėtoju tapo gastroenterologas iš Niujorko Christopher Shih. „Jis groja tiesiog stulbinamai. Ko gero, kiekvienas mūsų turim savyje ką nors, bet neleidžiam tam prasiskleisti. Arba užslopinam. Pagal Sigizmundą Froidą, jeigu grįžtume į savo ankstyvąjį amžių, pamatytumėm labai įdomių tendencijų. Bet paskui gyvenimas taip suvolioja, kad žmogus jau ir nebesidomi kitais dalykais“.
Vengia kūrinių ne savo jėgoms
Dalyvauti mėgėjų pianistų konkurse Paryžiuje doc. S.Dumčių paskatino čia jau seniai įsikūrusi garsi pianistė Mūza Rubackytė. Paryžietiškasis konkursas skirtas „for outstanding amateurs“ - toli pažengusiems muzikantams mėgėjams. Jis yra tarsi neoficialus mėgėjų pasaulio „čempionatas“, nors riba tarp mėgėjų ir profesionalų yra labai formali. Reglamente nurodyta, kad dalyvis pragyvenimui turi užsidirbti ne iš muzikos. Nors organizatoriai leidžia repertuarą rinktis savo nuožiūra, yra privaloma sugroti J.S.Bacho ir ką nors iš romantikų kūrinių. Doc. S.Dumčius konkursui groja preliudą ir fugą iš J.S.Bacho „Gerai temperuoto klavyro“, L. Bethoveno „Patetinę“ sonatą, vieną F.Šopeno baladžių, kelis etiudus, F.Listo koncertinį etiudą „Un Sospiro“, keletą S.Rachmaninovo kūrinių. „Bachas man sunkiausiai įkandamas - kaip ir daugumai pianistų. Artimiausias man kompozitorius yra F.Šopenas. Tačiau jo muzika yra paprasta pradedantiems pianistams ir labai sudėtinga profesionaliems. Toks paradoksas“.
Olimpinės dvasios paragauti
Jau penktus metus Vilniuje gyvenantis gydytojas namie F.Šopeną skambina „Irmler“ pianinu. Prieš konkursą groja po tris-keturias valandas per dieną. „Žinot, kas yra muzika? Nuolatinis ugnies kurstymas. Vienas garsių pianistų yra pasakęs: „Jei negroju vieną dieną, žinau tik aš. Jei negroju dvi - žino tik tie, kurie gerai išmano. Jei negroju tris dienas, jau visi žino“. Po konkurso motyvacija groti sumažėja. Bet ateis vasara, bus daugiau laiko. Kai jo turi daugiau, gali leisti sau tai, kas yra malonu“. Beje, doc. S.Dumčius prieš porą metų yra dalyvavęs ir tarptautiniame konkurse Druskininkuose „Muzika be sienų“, tapo jo laureatu. Konkurse Paryžiuje dalyvauja tik 100 dalyvių, į pusfinalį atrenka dvidešimt penkis, į finalą – tik penkis. Gydytojas iš Lietuvos pateko į dvidešimtpenktuką. „Man tai yra nemenkas laimėjimas, nes finale groja išskirtinio lygio pianistai. Ir visi jie daug jaunesni už mane. O pianistui svarbu ir kaip pirštai bėgioja – sąnarių lankstumas, mažųjų raumenų darbas. Bet atvirai kalbant, dauguma čia suvažiuoja dėl tos nepakartojamos olimpinės pavasarinio Paryžiaus konkurso dvasios“.
Solveiga Potapovienė
