Padeda atsipalaiduoti
Savo darbus - kryželiu siuvinėtus paveikslus - rodžiusi Vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus slaugytoja Olga Paukštienė pasakojo, kad pirmieji bandymai buvo dar mokykloje. Dar rimčiau siuvinėjimu kryželiu slaugytoja susidomėjo prieš 15 metų. „Tai kaip narkotikas. Siuvinėju beveik kasdien. Jeigu tik turiu kelias laisvas minutes, tai būtinai prisėdu ir siuvinėju", - pasakojo O.Paukštienė. Anot jos, siuvinėjimas jai padeda ir atsipalaiduoti, nusiraminti. „Jeigu vieni, norėdami nusiraminti, bėga į kirpyklą, tai aš siuvinėju", - juokėsi slaugytoja. Dažniausiai išsiuvinėtus paveikslus ji atiduoda savo artimiesiems ir draugams.
Prieš šventes O.Paukštienė taip pat pasirenka ir motyvus, kaip paveikslas ar atvirukas turėtų atrodyti.
Įamžina visas keliones
Prieš mokyklos baigimą fotografija susidomėjęs Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Robertas Skalskis, kurio nuotraukos taip pat puošia parodą, pasakojo, kad pirmą fotoaparatą jis pasiskolino. Pabandęs fotografuoti, kaip sako pats - susirgo šia liga. „Šiuo metu turiu du fotoaparatus. Mažesnį turiu su savimi nuolatos, jeigu norėčiau kažką nufotografuoti, kitą - veidrodinį, vežuosi į keliones", - sakė R.Skalskis.
Daugiausia meniškų nuotraukų R.Skalskis padaręs kelionių metu. „Tik štai atsitiko nelaimė, sugedo kietasis kompiuterio diskas ir pražuvo apie 180 gigabaitų nuotraukų. Galbūt dalį pavyks atkurti", - dėl penkerius metus darytų fotografijų krimtosi R.Skalskis.
Išleido net 140 knygų
Vilniaus miesto universitetinės ligoninės direktorius Rimantas Keblas demonstravo savo palapinę, kaip vienetinį darbą - inžinerinę konstrukciją.
Iš viso medikai ir ligoniai galėjo apžiūrėti apie 200 darbų. Visi norintieji taip pat galėjo susipažinti ir su ligoninės istorija - ant sienų buvo sukabintos nuotraukos, kuriose vaizdai - nuo pat pirmųjų įstaigos gyvavimo dienų iki dabar. Kita parodos dalis - 140 knygų, kurias per ligoninės 50 metų veiklą parašė ir išleido čia dirbę ir iki šiol dirbantys gydytojai.
Sandra TRINKŪNAITĖ
