Kas tai yra vidurių užkietėjimas?
Laikoma, kad viduriai užkietėję tada, kai tuštinimasis (defekacija) retesnis nei 3 kartai per savaitę. Išmatos, esant vidurių užkietėjimui, yra sausos, kietos kaip akmenukai, sunkiai pasišalinančios, kartais reikalaujančios rankų pagalbos jas iškrapštant. Be to, vargina nemalonūs jutimai pilvo apačioje, skausmas defekacijos metu, nepilno pasituštinimo jausmas po defekacijos. Užsilaikius išmatoms žarnyne, jos kietėja, džiūsta, susidaro dideli kamščiai, trukdantys išmatų evakuacijai ir dujų pasišalinimui.
Vyrauja klaidinga nuomonė, kad žmogus privalo tuštintis kasdien. Iš tiesų, žmonės tuštinasi įvairiai, tai priklauso nuo mitybos savitumų ir daugelio įgimtų veiksnių. Laikoma, kad normalu tuštintis nuo 3 kartų per dieną iki 3 kartų per savaitę.
Ar nėščiosios dažnai skundžiasi vidurių užkietėjimu?
Yra duomenų, kad net 50% nėščiųjų užkietėja viduriai. Vienoms moterims viduriai užkietėja pirmojo nėštumo trečdalio metu, kitoms – nėštumo pabaigoje, o dar kitoms viduriai kietesni tik nėštumo pradžioje ir pabaigoje. Viduriai kietėja ir toms nėščiosioms, kurioms iki nėštumo niekada nebūdavo šio negalavimo. Obstipacija lengvai koreguojama, kartais pakanka paprastų priemonių, o kartais tenka pavartoti ir medikamentus, klizmutes.
Kokios vidurių užkietėjimo priežastys? Kodėl nėštumo metu kietėja viduriai ir tai tampa gyvenimą sunkinanti problema?
Vidurių užkietėjimą sąlygoja keli veiksniai, susiję su fiziologiniais pokyčiais nėščiosios organizme.
Lytinis hormonas progesteronas, kurio koncentracija palaipsniui didėja per nėštumą, atpalaiduoja žarnų raumenis, lėtina žarnų turinio slinkimą.
Sumažėja vandens kiekis storojoje žarnoje, nes vanduo maksimaliai absorbuojamas į kraujo apytaką motinos ir vaisiaus reikmėms. Todėl išmatos sausėja, džiūsta, kietėja.
Gimda spaudžia žarnas, sunkina turinio evakuaciją ypač nėštumo pabaigoje.
Kas dar provokuoja vidurių užkietėjimą?
Vidurių užkietėjimą provokuoja geležies preparatai, skiriami gydyti nėštuminę motinos mažakraujystę. Nėščiosios neretai vartoja antacidinius vaistus, kurie slopina skrandžio sekreto refliuksą į stemplę, mažina rėmenį. Antacidiniai vaistai savo sudėtyje turi aliuminio druskų, kurios irgi kietina išmatas. Kalcio papildai ir kalcis, esantys sudėtiniuose vitaminuose, taip pat gali sukelti vidurių užkietėjimą. Jei moterį vargina vidurių užkietėjimas, apie tai turėtų pasakyti gydytojui prieš jam skiriant vaistus nuo skausmo, padidinto kraujospūdžio ir t.t. Kai kurie iš jų didina polinkį užkietėti viduriams. Visada galima rasti išeitį ir palengvinti nėščiosios būseną, pakeičiant kitais vaistais.
Neretai atkaklios obstipacijos priežastimi būna moters skydliaukės funkcijos nepakankamumas (hipotirozė), kuri gali pasunkėti nėštumo metu. Nerimas, baimė, mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba gali sąlygoti vidurių užkietėjimą.
Ar gali vidurių užkietėjimas komplikuotis?
Užsitęsus vidurių užkietėjimui gali atsirasti keletas nemalonių komplikacijų. Dažnai pablogėja apetitas, atsiranda šleikštulys. Didėjant spaudimui mažajame dubenyje, ypač tuštinimosi stangų metu, plečiasi hemoroidiniai mazgai išeinamosios ir tiesiosios žarnos srityje, gali atsirasti išeinamosios angos įplėšos, fizūros.
Kaip galima mažinti šį negalavimą nemedikamentinėmis priemonėmis?
Vidurių užkietėjimas pirmiausiai pradedamas gydyti mitybinėmis priemonėmis, nes jos veiksmingiausios ir nepavojingos nei motinai, nei vaisiui. Nėščioji pirmiausiai turėtų gerti pakankamai vandens (1,5-2 litrus per dieną), kad fekalinė masė nesausėtų ir lengviau galėtų slinkti link išeinamos angos. Vandens ypač reikėtų gerti vartojant geležies preparatus nuo nėščiųjų mažakraujystės.
Būtina sportuoti, rytais daryti lengvą mankštą, plaukioti, vaikščioti, judėti – tai sveika ne tik dėl bendros būklės, bet ir žarnyno veiklai stimuliuoti. Patartina sportuoti bent 30 minučių per dieną, jei galima, kuo mažiau gulinėti, būti aktyviai.
Ypač svarbi augalinė ląsteliena (maistinės skaidulos), esanti daržovėse, vaisiuose, uogose, grūdinėse kultūrose, rupaus malimo duonoje, praturtintoje saulėgrąžomis, sėlenomis. Maistinės skaidulos – tai augalų ląstelių sienelių dalys. Šios skaidulos sugeba absorbuoti vandenį, išmatos nuo jų išburksta kaip kempinė, ištempia žarnyno sieneles. Padidėjus slėgiui žarnų viduje, išmatų masė lengviau pasišalina. Maistinės skaidulos naudingos dar ir tuo, kad stimuliuoja žarnyno mikrofloros augimą. Augalinės ląstelienos rekomenduojama dienos norma yra apie 20 g, tačiau tokį kiekį maiste reikia pasiekti palaipsniui, per 2 savaites. Labai svarbu vartoti daug skysčių, nes be vandens augalinė ląsteliena neturi laisvinamojo poveikio ir gali sukelti žarnų obstrukciją (užsikimšimą).
Naujausių tyrimų duomenimis, maistinės skaidulos apsaugo ir nuo nėščiųjų preeklampsijos (nėštumo sąlygotos nėščiųjų hipertenzijos).
Kokios medikamentinės priemonės padeda sprendžiant šią problemą?
Nėščiųjų vidurių užkietėjimo gydymui skiriami išmatų turinį formuojantys preparatai (savo sudėtyje turintys augalinės ląstelienos), osmosiniai (didinantys slėgį, pritraukiantys vandenį žarnų spindyje), išmatas minkštinamieji preparatai. Visus vaistus skiria tik gydytojas. Dažniausiai skiriami geriami preparatai (milteliai, pakeliai), kurie tirpinami vandenyje ir geriami kartą per dieną. Vengiama daryti klizmas, tačiau mikroklizmutės Microlax (turinčios osmosinį poveikį) palengvina pasituštinimą ir nesukelia pavojaus nėštumui. Microlax suminkština išmatas ir patepa žarnų sieneles. Nėštumo metu neskiriami stiprūs, aktyviai stimuliuojantys žarnyno veiklą vaistai (ricina, bisakodilis, senos preparatai) ir net vaistažolės, galinčios stimuliuoti ir gimdos veiklą.
Kalbėjosi Andrius Vaitiekus
